Įvadas
Orientacijos sportas ir jo reikšmė
Orientacijos sportas yra giminingas lengvajai atletikai. Tai – orientaciją lavinantis bėgimas arba greitas ėjimas raižytoje, nežinomoje vietovėje, nugalint gamtines kliūtis. Varžybų trasą dalyvis įveikia, orientuodamas pagal kompasą ir žemėlapį, arba bėgdamas markiruota trasa ir atžymėdamas kontrolinius punktus varžybų schemoje. Šios rūšies sportininkui reikia ne tik gerai fiziškai pasiruošti, bet ir nusimanyti topografijoje, skaičiavimo technikoje. Orientacijos sporto varžybose dalyviai vertinami pagal varžybų trasos praėjimo laiką ir pagal kontrolinių punktų suradimo arba jų pažymėjimo schemoje nubrėžtos trasos tikslumą. Varžybos vyksta uždaroje vietovėje, nepažįstamoje dalyviams ir žiūrovams.
Orientacijos sportas padeda stiprinti dalyvių sveikatą ir yra:
· Įdomus žaidimas;
· Prieinamas įvairaus amžiaus žmonėms, masiškas;
· Galimas bet kuriuo metų laiku;
· Tinkamas panaudoti ištvermės ugdymui ir fizinio pasiruošimo kėlimui visų šakų sportininkams;
· Orientacijos sporto varžybas galima organizuoti bet kurioje vietoje;
· Apranga paprasta ir nereikalingi įrengimai;
· Varžybas galima panaudoti bendrojo išsilavinimo pakėlimui.
Kaip matyti, tai nėra vien tik sportas sportui. Žinoma, kad kiekviena sporto šaka daugiau ar mažiau lavina žmogų fiziškai.
Orientacijos sportas – didelis fizinis apkrovimas dalyviui. Fizinio auklėjimo praktika parodė, kad orientacijos pratybos, vykdomos gražioje gamtoje, mobilizuoja sportininkus, juos maloniai nuteikia, daro gerą įtaką jų sveikatai, ugdo jų estetinius jausmus. J.Bielinskis yra pasakęs, kad gamta – amžinas meno pavyzdys. Visų sporto šakų treneriams pavyzdžiu gali būti nusipelnusio sporto meistro V. Aleksejevo daugiametis patyrimas. V. Aleksejevas savo auklėtiniams ruošdavo turistines išvykas pačiuose gražiausiuose kampeliuose, organizuodavo treniruotes. Orientacijos sportą galima paversti puiku, romantiškų vaikų žaidimu.
Daugelyje šalių orientacijos sportas naudojamas kaip viena svarbiausių priemonių žmogaus ištvermei ugdyti. Austrijoje orientacijos sportas yra pagrindinė priemonė slidininkų ištvermei ugdyti. Vokietijoje jį treniruotėms naudoja irkluotojai ir kiti sportininkai. Lenkijoje ši sporto šaka priklauso lengvajai atletikai. Skandinavų šalyse orientacijos sportas yra atskira šaka. Orientacinis sportas populiarus yra todėl, kad yra įdomesnis, romantiškesnis, o krosas – vienodas ir nuobodus.
Vis dažniau orientacijos sporto varžybos rengiamos Lietuvoje. Pirmos stambesnės varžybos įvyko 1958m. Nemunaityje IV respublikinio turistų sąskrydžio metu. Lietuvos orientacijos mėgėjai jau daug kartų išbandė savo jėgas su Pabaltijo respublikų šio sporto atstovais. Reikia pripažinti, kad latviai ir ypač estai yra stipresni už lietuvius tiek taktiniu, tiek fiziniu atžvilgiu. Daugėjant orientacijos sporto mėgėjų, dar labiau išpopuliarėjant šiai įdomiai priemonei, mūsų sportininkai turėtų pasiekti daug geresnių rezultatų( R.Darškus.,k.Monstvilas.,1963).
Sportinė veikla – tai sudėtingas procesas, kurio metu žmogaus atskiri organai ir sistemos atlieka didelį darbą, dažnai reikalaujantį maksimalių gebėjimų. Sportuojančio žmogaus organizmas prisitaiko prie fizinių krūvių, vyksta įvairūs struktūriniai ir funkciniai pakitimai(Skernevičius,1997).
Orientavimosi sporto charakteristika
Dalis sporto šakų, tokių kaip: orientavimosi sportas, sportiniai žaidimai, lengvoji atletika, pateikia ilgos trukmės ir intensyvumo fizinius, bei protinius kruvius. Jie iš sportininko reikalauja greitos ir tikslios susidarusios situacijos vertinimo, mokėjimo galvoti ir priimti sprendimus fizinio bei emocinio nuovargio sąlygomis.
Orientavimosi sporte rezultatas priklauso nuo nuotolio, esančio raižytoje vietovėje, įveikimo greičio ir tikslaus iškylančių vietovėje protinių užduočių sprendimo. Orientacininkų protinį darbą galima prilyginti šaškininkų arab šachmatininkų. Taigi, fizinis, techninis ir intelektualinis pasiruošimas šiame sporte yra ypač sudėtingas, nes geri varžybiniai rezultatai priklauso nuo širdies kraujagyslių ir kvėpavimo sistemų paruošimo lygio, nuo mąstymo tipo, susikaupimo ir k.t.( Cyclov i dr.,1998)
Orientavimosi veiklą nusako trys pagrindiniai veiksniai: žmogus (asmenybė), aplinka ir uždavinys.
UŽDAVINYS
ASMENYBĖ APLINKA
Psichinės savybės Žemėlapis
Fizinės savybės Vietovė
Socialiniai faktoriai
Realybė
Orientavimosi veiklą apibrėžiantys veiksniai
ASMENYBĖ
Mąstydami apie sportininką turime galvoti apie jo psichomotorines savybes. Yra senai įrodyta, kad geras fizinis ir psichologinis pasirengimas lemia rezultatą orientavimosi sporte. Norint gerai pasirodyti varžybose reikia, kas sąveika tarp fizinių ir psichinių faktorių būtų gerai subalansuota. Sunkiausia
yra rasti optimalų greitį, prie kurio bėgant orientavimasis būtų pakankamai tikslus.
APLINKA
Aplinka, kurioje vyksta orientavimasis yra skirstoma į: realią ir nerealią.
Nereali aplinka – žemėlapis. Sportininkas turi suprasti skirtumus tarp žemėlapio ir vietovės, nes daugelis vietovės ypatumų yra perteikti žemėlapyje.