Turinys
Turinys 2
Orientavimosi sportas 3
Orientavimasis pėsčiomis 3
Orientavimasis slidėmis 4
Orientavimasis dviračiu 5
Orientavimosi įranga ir technika 6
Sutartiniai ženklai 6
Žemėlapis, jo orientavimas 8
Žemėlapio skaitymo judant metodai 8
Kompasas 8
Azimutas 9
Naudota literatūra: 10
Piere de Coubertin sumanytas olimpizmas yra gyvenimo filosofija, žadinanti ir jungianti į darnią visumą kūno, valios ir dvasios savybes. Olimpizmo tikslas – pasiekti, kad sportas visur tarnautų harmoningam žmogaus vystimuisi, kad sportas skatintų kurti taikingą visuomenę, kruopščiai saugančią kiekvieno žmogaus orumą.
Iš Olimpinės chartijos
Orientavimosi sportas
Orientavimasi galima apibūdinti kaip „bėgimas ir žaidimas šachmatais“ ir „sumanus bėgimas“. Išmokti orientuotis yra labai lengva, tačiau tai sportas pilnas iššūkių. Orientavimasis meta iššūkį protui ir fiziniam pasirengimui.
Orientavimasis tai sportas kiekvienam iš mūsų, nepaisantis amžiaus ir patirties. Tai sportas bet kuriam iš mūsų, ir profesonalui, ir mėgėjui, vyrui ir moteriai, vaikui ir į devintą dešimtį įkopusiam senoliui. Tai sportas visai šeimai!
Tai nėra brangus sportas. Žemėlapis, kompasas ir sportui tinkanti apranga – tai viskas, ko reikia norint pradėti.
Orientaciniam sportui nereikia ypatingų sąlygų, jis gali būti praktikuojamas beveik visomis sąlygomis bet kur pasaulyje, pradedant parkais ir baigiant dykumomis, pradedant lygiu mišku ir pievomis, baigiant kalnuotu kraštu. Yra kelios šio sporto rūšys:
Orientavimasis pėsčiomis
Orientavimasis slidėmis
Orientavimasis dviračiais
Orientavimosi varžybos apima žemėlapio su kompasu orientavimą, pasirinktu keliu aplankant iš anksto nustatytus kontrolinius punktus, kurie būna oranžinio ir balto įstrižai sujungto audeklo, oficialiose varžybose ir raudonos, ir baltos spalvos popieriniai, pagrinde naudojami treniruotėse, bei mėgėjų varžybose (priedas NR.1). Varžovai atsižymi jiems duotą kontrolinę kortelę kontroliniuose punktuose esančiu komposteriu. Nugalėtoju skelbiamas tas, kuris aplankė visus kontrolinius punktus eilės tvarka, per trumpiausia laiką. Vien tik greitas bėgimas pergalės neužtikrina, čia pergalę labiausiai lemia ir trumpiausio kelio pasirinkimas, bei kontrolinių punktų radimas neprarandant bereikalingų sekundžių.
Orientavimasis pėsčiomis
Orientavimasis pėsčiomis tai protinis ir ištvermės sportas. Čia nėra pažymėto ir vienintelio kelio – orientacininkas pats, pagal žemėlapį ir kompasą, turi nuspręsti kur bėgti. Žemėlapis suteikia visą informaciją apie vietovę, jos reljefą, augmenijos tankumą ir tt. Norint pasiekti gerų rezultatų orientavimesi pėsčiomis, reikalingi geri žemėlapio skaitymo įgūdžiai, koncentracija ir gebėjimas greitai priimti sprendimus greitai bėgant.
Orientacininkas bėga nelygia žeme, visiškai nepritaikytu begiojimui mišku ar kalvomis. Todėl kūno tvirtumas ir ištvermė reikalinga panaši kaip 3000 metrų sprinterio ar maratono bėgiko.
Yra daug orientavimosi rungčių: individualios ir komandinės, ultra trumpos parkų lenktynės ir kalnų maratonas, markiruota trasa. Naktinis orientavimasis taip pat populiari orientavimosi rungtis.
Orientavimasis pėsčiomis pripažintas kaip Olimpinė sporto šaka 1977 metais.
INVENTORIUS:
APRANGA: Lengvi, tvirti, apsaugantys nuo medžių ir krūmų šakų ir nevaržantys judesių, neperšlampami drabužiai.
BATAI: Lengvi, tvirti, neslystantys ir puikiai sukimbantys su bet kokia, įskaitant ir uolas, žeme.
ŽEMĖLAPIS: Žemėlapis duodamas organizatorių su pažymėtais kontroliniais punktais, kuriuos reiks aplankyti. Žemėlapis suteikia detalią informaciją apie reljefą, vietovės augmenijos tankumą ir tt.
KOMPASAS: Kompasas svarbiausia orientacininko įrangos dalis, kompasai būna įvairių rūšių, tačiau orientacininkų plačiausiai naudojamas “spiritinis kompasas”.
KONTROLINĖ KORTELĖ: Kaip įrodymas, kad aplankyti visi kontroliniai punktai, naudojama kontrolinė kortelė, kurioje sportininkas atsižymi kiekviename kontroliniame punkte esančiu komposteriu.
Orientavimasis slidėmis
Orientavimasis slidėmis – tai į slidinėjimą panaši ištvermės sporto šaka, praktikuojama žiemą. Kaip ir vasaros orientavimosi rungtyse, taip ir orientavimęsi slidėmis reikalingas ypatingai geras sportininko fizinis ir protinis parengtumas. Geriausi orientacininkai slidėmis turi įgyti puikių slidinėjimo ir žemėlapio skaitymo įgūdžių bei mokėti juos suderinti. Slystant dideliu greičiu kiekvienose varžybose sportininkui tenka priimti šimtus kelio pasirinkimo sprendimų.
Parengtų vėžių kokybė – skirtinga. Varžybose sportininkas turi spręsti, kokiu keliu atkarpas tarp kontrolinių punktų jis galės įveikti greičiausiai. Įvertinęs vėžių kokybę, nuolydžius ir atstumus, sportininkas pasirenka kelią. Visa ši informacija jam pateikta žemėlapyje.
Orientacininko slidėmis fizinis pasirengimas turi būti panašus į maratono bėgiko ar slidininko.
Norėdamas pasiekti gerų rezultatų, jis privalo valdyti visus slidinėjimo technikos veikmus: slydimo klasikiniu ir laisvu stiliumi, nusileidimo bei posūkių.