Oras, jo tarša ir apsauga
Oro sudėtis
Grynas, švarus oras – tai dujų ir įvairiausių dalelyčių mišinys. Žemės
atmosferoje daugiausia yra azoto dujų – 78%. Be azoto ore yra deguonies
(21%), Anglies dioksido (0.04%), argono ir kitų cheminių elementų. Tarp
dalelių, kurios dažnai padaro orą matomą, nuspalvina dangų ir debesis, yra
mažyčių vandens lašelių (iš jų susidaro rūkana, rūkas ir žemutiniai
debesys) bei ledo kristalų (sudarančių aukštutinius debesis). Iš jūrų į orą
patenka druskos kristalėlių, o iš sausumos – dulkių, kuriose rasime
smiltelių, augalų žiedadulkių ir sporų bei daugybę kitokių medžiagų. Šios
dujos ir jų priemaišos augalams ir gyvūnams dažniausiai nekenksmingos;
žmogus irgi prie jų prisitaiko. Tačiau ore atsiranda ir kenksmingų bet
kokiai gyvybei priemaišų – tai oro tarša, daugiausia atsiradusi žmogaus
dėka (oro tarša gali atsirasti ir ugnikalnių išsiveržimo metu ar kt.).
Oro tarša
Pastaruoju metu pasaulis labai supramonėjo. Dabar į orą išleidžiama
daugybė cheminių medžiagų ir kitų teršalų. Žmonės keičia Žemės atmosferą,
taigi ir klimatą.
Orą daugiausia teršia žmogus. Miestų ir pramonės rajonų užterštame ore
kur kas daugiau retesnių dujų, kurių švariame ore esama tik pėdsakų arba
visai nėra. Kai priemaišų daug, atmosfera darosi drumsta, patamsėja,
blogiau permatoma. Užterštu oru nemalonu kvėpuoti, neretai jis būna netgi
kenksmingas bet kokiai gyvybei. Žmogaus sveikatai kenkia užteršta aplinka;
yra ir netiesioginė žala – mažėja augalų derlingumas, genda įvairūs
daiktai.
Svarbiausias oro teršimo šaltinis – iškastinio kuro degimas. Akmens
anglys, kūrenamos namų židiniuose, pramonės įmonių ir garvežių pakurose,
gulė suodžių sluoksniu ant Europos ir Šiaurės Amerikos miestų XVIII a., XIX
a., ir XX a. Pradžioje, o dabar miestų orą daugiausia teršia naftos
produktų, ypač benzino ir dyzelinio kuro, dūmai.
Deginamas kuras, ypač netvarkinguose varikliuose ir pakurose, išmeta
daugybę teršalų, nevienodai veikiančių aplinką. Tarp jų ypač daug yra
sieros dioksido. Iš šių aitrių, vandenyje lengvai tirpstančių dujų susidaro
sieros rūgštis, nuo kurios žūva augalai, genda pastatai. Variklių
cilindruose ir pakurose, kai būna labai karšta, susidaro azoto oksidų. Šios
troškios dujos irgi virsta rūgštimis. Saulės spindulių veikiami, azoto
oksidai sudaro smogą.
Smogas
Su rūku susimaišę dūmai sudaro pavojingąjį smogą. Labai tirštas smogas
kartais būdavo Londone; dėl to jis buvo net vadinamas Londono rūku. Panašus
smogas būdavo Diuseldorfe ir Berlyne. Šių trijų miestų problemą buvo imtasi
spręsti. Bet pastaruoju metu smogas ėmė susidaryti daugelyje kitų miestų:
Meksike, Los Andžele, Bankoke, Kaire.
Klimatas kinta ir tada, kai kertami medžiai medienai arba plečiami
žemdirbystės ir statybos plotai. Medžiai sugeria anglies dioksidą, kurį
iškvepia žmonės ir gyvūnai, ir gamina deguonį, kurį žmonės ir gyvūnai
įkvepia. Naikinant miškus, sutrinka deguonies ir anglies dioksido
pusiausvyra atmosferoje. Be to, kertant medžius, keičiasi ir tų vietų
albedas.
Kadaise miškais buvo apaugę 60% sausumos. Nūnai jų nebėra nė pusės to.
Dabar kas minutę iškertama ne vienas hektaras atogrąžų drėgnųjų miškų.
Automobilių transportas
Daugėjant automobilių, atitinkamai labiau teršiama ir atmosfera.
Palyginti su elektrinėmis ir pramonės įmonėmis, automobilių išmetamų
kenksmingų medžiagų (ypač jei juose neįtaisyti neutralizatoriai) praktiškai
neįmanoma sugaudyti, todėl visos jos patenka į atmosferą.
Degant kurui, j aplinką išsiskiria anglies monoksidas (80%),
angliavandeniliai (15%), azoto oksidas (5%), nedideli kiekiai švino,
benzpireno ir kt. nuodingų medžiagų.
Prognozuojama, kad dabar naudojamas kuras dar ilgai vyraus, todėl
atmosferos tarša didės. Ją galima mažinti ribojant benzino naudojimą,
kuris, palyginti su dyzeliniu kuru, yra toksiškesnis. Kol kas svarbiausia
griežtai laikytis nustatytų kenksmingų medžiagų išmetimo į atmosferą normų,
mažinti išmetamų dujų koncentraciją, gerinti transporto srautų judėjimą
nustatant didžiausią leistiną miesto gatvių apkrovą, sodinti želdinius –
ekranus. Gana sudėtinga mažinti j aplinką išskiriamų azoto oksidų
koncentraciją, nes jie nėra kuro komponentai. Šie teršalai susidaro iš
įsiurbiamo į variklio cilindrus atmosferoje esančio azoto, kuris aukštoje
temperatūroje, esant dideliam slėgiui, virsta oksidu. Todėl reikia gaminti
specialius dujų degimo įrenginius ir dujų neutralizarorius. Šiuo metu
eksploatuojama daug pasenusių automobilių, kurie į atmosferą išmeta 1,6-2
kartus daugiau nuodingų medžiagų negu numatyta standartuose. Šių medžiagų
kiekius ir koncentraciją turėtų reguliuoti autotransporto įmones bei
techninio aptarnavimo stotys, tikrinti kelių policija.
Pramonės įmonės
Pramonės įmonės teršalus išmeta organizuotai ir neorganizuotai.
Organizuotas teršalų išmetimas – tai
kryptingas užteršto oro pašalinimas
per tam specialiai skirtus įrenginius (ventiliacines sistemas, kaminus,
stoglangius ir pan.). Šitaip išmestus teršalus galima gaudyti ir valyti.