Oro tarša taršos šaltiniai priemonės jiems mažinti
5 (100%) 2 votes

Oro tarša taršos šaltiniai priemonės jiems mažinti

Kauno Mato Šalčiaus vidurinė mokykla

ORO TARŠA. TARŠOS ŠALTINIAI. PRIEMONĖS JIEMS MAŽINTI

Referatas

Parengė: Eglė Sidabraitė, 12hc klasė

Kaunas, 2004

Referato uždaviniai ir tikslai

1. Surinkti informaciją apie oro užterštumą, teršalus ir teršėjus, jų poveikį mūsų sveikatai;

2. Surinktą informaciją iš skirtingų šaltinių, susisteminti į vieną bendrą informacinį darbą – referatą;

3. Pačiai įgyti daugiau žinių apie oro taršą, jos poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai;

4. Su referato medžiaga supažindinti mokyklos bendruomenę;

5. Paskatinti kitus labiau domėtis oro užterštumu ir jo pasekmėmis;

6. Priversti jaunimą labiau susirūpinti aplinkos apsauga tuo pačiu ir savo sveikata;

Oras

Grynas oras, turintis apie 21% deguonies, būtinas palaikyti daugelio organizmų gyvybei. Deja, įvairių rūšių pramonės įmonės, nuolat gausėjantis transportas, šiluminis ir komunalinis ūkis išmeta į atmosferą kenksmingų mūsų sveikatai medžiagų. Jos teršia orą, kuriuo kvėpuojame, ir kartu su deguonimi patenka į organizmą. Pirmiausia tai anglies (CO, CO2), azoto (NO, NO2) ir sieros (SO2, SO3) oksidai. Šios medžiagos kenkia ne tik gyvūnams, bet ir augalams, visai mūsų aplinkai.

Orui būdinga natūrali valymosi savybė, kuri pasireiškia oro masių judėjimu (vėju) ir atitinkamomis cheminėmis reakcijomis, tačiau tai nepašalina visų teršalų. Jie savo ruožtu reaguoja vieni su kitais, sudarydami vadinamuosius antrinius oro teršalus, žmonių ir gyvūnų sveikatai pavojingus smogus (sudurtinis anglų kalbos žodis: smoke-dūmai, fog-rūkas).

Iš oro teršalai su lietumi ar smogu krenta į paviršinius gamtinius vandens telkinius ir dirvožemį. Todėl kova dėl švaraus oro padeda saugoti visą aplinką, o kartu ir mūsų pačių sveikatą.

Atmosferos oro teršimas

Oras, kuriuo kvėpuojame, gali būti teršiamas – natūraliais komponentais:

1. dulkėmis

2. mikroorganizmais, grybeliais

3. žiedadulkėmis

4. fitvaleksinais

5. balzaminėmis augalų medžiagomis

6. organinių medžiagų irimo komponentais

7. NH3, CO2, H2S, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis)ir kt.

Jie gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų pažeidimus, bei alergines reakcijas

dirbtinės taršos komponentais:

pramonės dulkėmis, dūmais

kuro degimo produktais (pramonės ir transporto) NOx, SO2, CO, CO2 …

aerozoliais

Jie gali :

1. pažeisti netik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir plaučių audinį – sukelti plaučių dulkeligę (pulmokontozę), uždegiminius procesus;

2. ryški ekologine žala – susidarę rūgštiniai lietūs keičia vandens telkinių ir dirvožemio pH, todėl kinta tiek augalų, tiek gyvūnų egzistavimo sąlygos;

3. gali patekti į mitybos grandines ir kauptis organizme, ilgainiui jį intoksikuoti;

4. sukelti nuodinguosius rūkus pramoniniuose miestuose fotocheminius rūkus (dėl transporto taršos ir saulės radiacijos sąveikos (kurie stipriai dirgina kvėpavimo organus. Tai mažina organizmo atsparumą.

Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65% viso oro užterštumo. Antroje vietoje yra pramonė – 20-25%, trečioje – energetika, sudaro 10-15% oro užterštumo.

Pagrindiniai atmosferos oro teršalai yra skirstomi į 5 grupes:

1. anglies monoksidas – smalkės

2. azoto oksidai

3. sieros oksidai

4. angliavandeniliai

5. dulkės

Visi šie teršalai sudaro 90% viso oro užteršimo.

Anglies monoksidas (CO) arba smalkės – tai bespalvės ir bekvapės dujos, kurios susidaro:

Degimo metu, kuomet nepilnai sudega kuras, nes aplinkoje nepakankamai deguonies. Daugiausia tai būdinga transporto priemonėms.

CO2 + C ® 2CO

Esant labai aukštai temperatūrai (daugiau nei 1000°C) kai anglies dvideginis skyla. Šie atvejai yra dažni pramonėje.

2CO2 ® 2CO + O2

Anglies monoksido šaltiniai:

Transportas 63,8 %

Pramonė 9,6 %

Kietų atliekų nukenksminimas 7,8 %

Stacionarus kuro deginimas 1,9 %

Patekęs į atmosferą CO ilgai išlieka stabilus.

CO įtaka sveikatai: patekęs į kraują (per plaučius) jungiasi su hemoglobinu ir sudaro labai patvarų junginį – karboksihemoglobiną. Tokiu atveju hemoglobinas negali atlikti savo funkcijos, t. y. pernešti deguonį į audinius, ko pasėkoje vystosi audinių hipoksija. CO galimybė susijungti su hemoglobinu yra 200 kartų didesnė nei O2, todėl net nedidelė jo koncentracija aplinkoje neigiamai veikia sveikatą ir gali būti pavojinga. Organizmo veiklos sutrikimai labiausia priklauso nuo karboksihemoglobino koncentracijos kraujyje. Gali būti pažeista centrinė nervų sistema, regėjimas, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos. Esant labai dideliai karboksihemoglobino koncentracijai kraujyje – koma ir net mirtis.

Pavojingiausia padidėjusi CO koncentracija vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, ypač jei jie nerūko.

Azoto oksidai

NO – bespalvės, bekvapės dujos.

NO2 – raudonai rudos spalvos, nemalonaus kvapo dujos.

Pagrindiniai teršimo azoto oksidai šaltiniai:

Transportas 39,3 %

Stacionarus kuro deginimas 48,5 %

Kietų atmatų nukenksminimas 2,9 %

Pramonė 1,0 %

Lietuvoje azoto oksidais labiausiai užteršti didieji miestai – Kaunas, Vilnius, Klaipėda, taip pat
Mažeikiai (dėl “Mažeikių naftos” ir šalia esančios cemento gamyklos)

Azoto oksidų įtaka sveikatai: Dirgina kvėpavimo takų gleivinę, didelės koncentracijos sukelia gleivinės paburkimą ir edemą. Toksiškai veikia plaučius. Dirgina akių gleivinę.

Sieros oksidai

SO2 (sieros dioksidas) ir SO3 (sieros trioksidas) – bespalvės, turinčios specifinį kvapą dujos.

Pagrindiniai taršos sieros oksidais šaltiniai:

Stacionarus kuro deginimas 73,5 %

Pramonė 22,0 %

Transportas 2,4 %

Kietų atmatų nukenksminimas 0,3 %

Lietuvoje didžiausias užterštumas sieros oksidais Elektrėnuose (Elektrėnų elektrinėje kaip kuras naudojamas mazutas, kuriame yra sieros).

Sieros oksidų poveikis sveikatai priklauso nuo jų koncentracijos ore. Sieros oksidai dirgina sukelia refleksinį kosulį, kvėpavimo takų gleivinių paburkimą, dirgina akių gleivinę. Esant didelei koncentracijai pavojinga ir labai trumpalaikis poveikis. Jautresni sieros oksidų poveikiui – vaikai ir asmenys sergantys kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Angliavandeniliai

Pagrindiniai taršos angliavandeniliais šaltiniai:

Transportas

(ypač automobiliai benzininiais varikliais) 48,8 %

Pramonė 14,4 %

Stacionarus kuro deginimas 2,2 %

Poveikis sveikatai: Sukelia gleivinių (kvėpavimo takų ir akių) paburkimus. Esant didesnei angliavandenilių koncentracijai, per plaučius jie patenka į kraują ir neigiamai veikti centrinę nervų sistemą – sukelia motorinį slopinimą iki narkozės.

Dulkės

Ši grupė jungia įvairias chemines medžiagas. Pagrindiniai teršimo šaltiniai:

Pramonė

(Lietuvoj – cemento, stiklo pramonė) 26,5 %

Kuro deginimas

(daugiausia akmens anglis) 31,4 %

Poveikis sveikatai priklauso nuo dalelių dydžio ir cheminės sudėties. Mažesnės nei 5mm (0,000005m) dulkės gali patekti į plaučius. Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose. Jei dalelių sudėtyje yra švino, mangano, arseno arba fluoro, jos gali sukelti lėtinius apsinuodijimus. Dulkės, kurių sudėtyje yra silicio oksidų (Molio, smėlio, cemento, stiklo vatos ir kt.),o taip pat organinės ir metalų dulkės sukelia specifinius plaučių audinio susirgimus – pneumokonjozes.

Globalinės oro užterštumo problemos

Globaliniai ekologiniai pokyčiai pasaulyje prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje. Pagrindine šių pokyčių priežastimi laikomas miestų gigantų atsiradimas, kurie tapo dirvožemio, oro ir vandens teršėjais. Ekologinė krizė – tai ekosistemų normalios veiklos sutrikimas didelėse teritorijose.

Rūgštūs lietūs susidaro kuomet atmosferos ore yra didelė koncentracija sieros ir azoto oksidų, kurie lengvai jungiasi su vandeniu ir susidaro rūgštys. Rūgštūs lietūs keičia dirvožemio ir įvairių vandens telkinių rūgštingumą. Dėl to kenčia augmenija ir gyvūnija. Norint neutralizuoti rūgščių lietų poveikį yra kalkinami dirvožemis ir ežerai.

Temperatūrinė inversija ir smogas Normaliomis sąlygomis kylant aukštyn atmosferos oro temperatūra mažėja. Esant temperatūrinei inversijai prie žemės paviršiaus oro temperatūra mažėja, o pakilus į kelių šimtų metrų aukštį yra pasiekiama inversinė zona, kurioje kylant aukštyn temperatūra didėja. Praėjus šią zoną ji vėl mažėja kylant aukštyn. Temperatūrinė inversija viena, kaip gamtos reiškinys nėra pavojinga, tačiau esant didelei oro taršai ši situacija gali būti pavojinga daugelio žmonių gyvybei. Viršutiniams atmosferos sluoksniams būdingas vertikalus oro masių judėjimas. Orų srautai atmosferos apatiniuose sluoksniuose juda horizontalia kryptimi.. Tokį judėjimą sąlygoja vėjo stiprumas ir kryptis. Jei vėjas yra pakankamai didelis, teršalai nesikaupia vienoje vietoje – jie yra išsklaidomi. Kalnuotose vietovėse arba didelėse daubose vėjo įtaka yra žymiai mažesnė. Todėl tokiose vietovėse teršalų pasiskirstymas priklauso nuo vertikalaus oro masių judėjimo. Atsiradusi temperatūros inversinė zona neleidžia maišyti apatiniams ir viršutiniams atmosferos sluoksniams. Tokiomis sąlygomis teršalai kaupiasi ir pasiekia labai didelę koncentraciją, atsiranda didelė ekologinė problema – smogas. Esant saulėtam orui ore esančius teršalus veikia ultravioletiniai spinduliai, ko pasėkoje įvyksta fotocheminės reakcijos, kurių metu susidaro daug toksiškesni junginiai. Šis reiškinys vadinamas fotocheminiu smogu. 1948 metais Pensilvanijoje Donora vietovėje dėl temperatūrinės inversijos ir smogo mirė 20 žmonių, 1952 metais Londone mirė 4000 žmonių. Jautriausi šioms ekologinėms problemoms yra vaikai ir asmenys sergantys kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 1415 žodžiai iš 3895 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.