2
1. ORO KOKYBĖ
1996 m. oro kokybė Lietuvoje nuolat stebėta 10 miestų ir pramonės centrų, 22 stacionariose oro kokybės kontrolės stotyse. Spalio mėn. Kėdainiuose pradėti oro užterštumo tyrimai antroje stotelėje Aristavoje. Per metus išanalizuota daugiau kaip 76 tūkst. oro bandinių, išmatuota pagrindinių oro priemaišų – dulkių, sieros dioksido, azoto dioksido, anglies monoksido bei specifinių priemaišų – formaldehido, fenolo, azoto monoksido, sulfatų, amoniako, sieros vandenilio, fluoro vandenilio koncentracija miestų ore.
Oro kokybė Lietuvos miestuose priklauso nuo stacionarių ir mobilių taršos šaltinių emisijos bei nuo meteorologinės sklaidos. Didžiuosiuose miestuose (daug įvairių taršos šaltinių) palankios teršalų kaupimuisi sąlygos susidaro, kai orus lemia anticiklonas, gūbrys, mažagradientinis barinis laukas. Tokiais atvejais paprastai vyrauja ramūs, be kritulių orai, dažni rūkai, temperatūros inversija, trukdanti teršalams išsisklaidyti aukštesniuose atmosferos sluoksniuose. Didžiuosiuose miestuose 1996 m. dažniausiai blogos sklaidos sąlygos kartojosi kovo, balandžio, rugpjūčio, spalio, gruodžio mėnesiais, rečiausiai – birželio ir liepos mėnesiais. Mažesniuose pramonės centruose, kur oro kokybė labiausiai priklauso nuo vieno stambaus teršėjo (Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje, Ventos gyvenvietėje), oro užterštumas mieste gali padidėti esant tos krypties vėjui, kuris teršalus neša nuo gamyklos – teršėjos link miesto. Sausio, kovo-gegužės, rugpjūčio mėn. Naujojoje Akmenėje, Jonavoje, Kėdainiuose dažniau nei kitais mėnesiais pūtė rytų krypties vėjai ir sklaidos sąlygos buvo blogesnės. Naujojoje Akmenėje kovo mėn. azoto dioksido koncentracija buvo gerokai didesnė negu kitais mėnesiais, vidutinė koncentracija siekė 0.05 mg/m3, maksimali – 0.32 mg/m3, 20 % per mėnesį atliktų bandinių viršijo DLK. Kitais mėnesiais viršijimų nebuvo. Balandžio mėn., kai sklaidos sąlygos taip pat buvo blogos, cemento dulkių vidutinė koncentracija 2 kartus viršijo DLK, maksimali – beveik 3 kartus viršijo DLK. Bandinių, viršijusių DLK, skaičius siekė 20 % (kitais mėnesiais iki 3 %). Nepastovūs orai Lietuvoje, dažna oro masių kaita yra palanki teršalų sklaidai. Kituose pramonės centruose itin ilgų periodų, kai pūtė nepalankios krypties vėjas, nebuvo.
Didelę reikšmę oro kokybei šalies miestuose turi azoto dioksidas, kurio nemažai į atmosferą išmeta tiek stacionarūs, tiek mobilūs taršos šaltiniai. 1996 m. vidutinė metinė NO2 koncentracija miestuose sudarė 0.02-0.03 mg/m3 ir neviršijo vidutinės DLK – 0.04 mg/m3 . Maksimali šios priemaišos koncentracija Vilniuje balandžio mėn. siekė 0.62 mg/m 3, t.y. viršijo vienkartinę DLK (0.085 mg/m3) 7 kartus (1 pav.). Naujojoje Akmenėje didžiausia koncentracija kovo mėn. siekė beveik 4 DLK, kituose miestuose svyravo tarp 1-2.6 DLK, tik Kėdainiuose buvo mažesnė. Vilniuje
3
4.5% per metus atliktų NO2 bandinių viršijo leidžiamą dydį, kituose miestuose tokie atvejai sudarė 1-2%. Daugumoje miestų didžiausi dydžiai buvo nustatyti tomis dienomis, kai vyravo blogos teršalų išsisklaidymui sąlygos. Per paskutiniuosius penkerius metus daugumos miestų ore NO2 koncentracija palaipsniui mažėjo, tik Panevėžyje ir Kėdainiuose pastebima didėjimo tendencija, o Ventos gyvenvietėje beveik nesikeitė (2, 6, 10 pav.).
Dulkių koncentracijos vidurkis Lietuvos miestuose sudarė 0.1 mg/m3 , (DLK vid.= 0.15 mg/m3 ), o Panevėžyje ir Mažeikiuose buvo lygus analitiniam nuliui. Didžiausi nustatyti dydžiai tik Klaipėdoje, Panevėžyje ir Mažeikiuose buvo mažesni už vienkartinę DLK (0.5 mg/m3) , kituose miestuose viršijo leidžiamą dydį 1.2 – 2.6 karto. Didesnė dulkių koncentracija už leidžiamą randama retai – apie 1 % per metus atliktų bandinių. Lyginant su 1995 m. daugumoje miestų dulkių koncentracija sumažėjo (11 pav.). Naujosios Akmenės ore cemento dulkių taip pat buvo mažiau: metinis vidurkis neviršijo leidžiamo dydžio (DLK vid.=0.1 mg/m3), o maksimalus dydis viršijo vienkartinę DLK (0.3 mg/m3) 2.7 karto, 1995 m. – beveik 8 kartus. Viršijimo atvejų pasikartojimas sumažėjo nuo 18% 1995 m. iki 3.5% 1996 m. Tačiau per paskutiniuosius penkerius metus Naujojoje Akmenėje ir Ventos gyvenvietėje nustatyta šios priemaišos koncentracijos didėjimo tendencija, kituose miestuose užterštumas dulkėmis palaipsniui mažėjo, tik Vilniuje beveik nesikeitė.
1.1 Oro priemaišų koncentracija kai kuriuose Lietuvos miestuose DLK dalimis
1pav. 2 pav.
3 pav. 4 pav.
4
5pav. 6 pav.
7 pav. 8 pav.
9 pav. 10 pav.
Sieros dioksido vidutinė koncentracija Lietuvos miestuose svyravo nuo 0.001 iki 0.004 mg/m3, didžiausia – nuo 0.017 iki 0.085 mg/m3, o maksimali koncentracija
nustatyta kovo mėn. Vilniuje siekė 0.348 mg/m3. Kaip ir ankstesniais metais, nė viename mieste SO2 koncentracija
neviršijo leidžiamų dydžių (DLKvid=0.05 mg/m3, DLKmax=0.5 mg/m3). Tačiau per paskutiniuosius penkerius metus Vilniuje, Panevėžyje, Jonavoje ir Ventos gyvenvietėje pastebima nors ir nedidelė, bet oro užterštumo sieros dioksidu didėjimo tendencija. Kituose miestuose SO2 koncentracija palaipsniui mažėjo arba nesikeitė (12 pav.). Tokius pokyčius kai kuriuose miestuose iš dalies galima paaiškinti šaltomis paskutiniųjų metų žiemomis, kai buvo sudeginama daugiau kuro šilumos gamybai ir kuro balanse sumažėjo dujų bei padidėjo mazuto kiekis.
5