TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………3
1. ORO TARŠA IR APSAUGA………………………………………………………………………….4
1.2 Teršalų iš oro valymas………………………………………………………………………………6
2. VANDENS TARŠA IR APSAUGA…………………………………………………………………8
2.1 Vandens išteklių apsauga………………………………………………………………………..10
3. APLINKOS APSAUGOS FINANSAVIMAS………………………………………………….12
4. ORGANIZACIJOS BESIRŪPINANČIOS APLINKOSAUGA LIETUVOJE….14
IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………15
LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………………………16
.
ĮVADAS
Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai plėtojantis industrilizacijai, urbanizacijai, daugėjant transporto, didėja aplinkos užterštumo mastai. Vis labiau niokojama gamta. Neigiama oro, dirvožemio, vandens teršimo neracionalaus gamtos išteklių naudojimo pasekmės pradėjo ryškėti ne tik taršos zonuose, bet ir visoje planetoje.
Dėl didėjančios globalizalinės taršos aplinkos apsauga yra tokia sudėtinga problema, kad jos nepajėgia išspręsti pavienės valstybės. Iškilo būtinybė vienyti valstybių pastangas, telkti mokslo laimėjimus, visuomenę.
Rimčiau planetos aplinkos apsauga susirūpinta po 2 pasaulinio karo, kai 1984 m. UNESCO iniciatyva, buvo sukurta gamtos išteklių ir gamtos apsaugos sąjunga IUCN.
Dėl šių svarių, anksčiau minėtų priežaščių ir pasirinkau šią temą (Vandens, oro tarša ir jos apsauga). Šiame darbe trumpai apžvelgsiu aplinkos užterštumo problemą ir šios problemos sprendimo būdus, pasitelkdama įvairia literatūra bei internetu.
1. ORO TARŠA IR APSAUGA
Atmosfera nėra idealiai švari joje esama įvairių priemaišų. Žemės paviršiaus pustymas, druskų garavimas, įvairios augalų dulkės teršė ir teršia atmosferą.
Siekiant sumažinti oro taršą iš mobilių šaltinių būtina toliau spręsti kuro kokybės gerinimo klausimą ir laipsniškai pereiti prie transporto priemonių, atitinkančių ES standartus, įgyvendinti optimalų eismo valdymą ir įdiegti kitas priemones atmosferos taršai sumažinti. Siekiant laikytis ES aplinkos apsaugos reikalavimų energetikos ir pramonės sektoriuose, būtina pagreitinti ir užbaigti integruotos taršos prevencijos kontrolės sistemos įdiegimą, įgyvendinti energijos taupymo priemones, skatinti švaresnio kuro panaudojimą ir pažangių gamybos ir taršos kontrolės technologijų įdiegimą.
Viena iš prioritetinių priemonių transporto skleidžiamai taršai mažinti yra visuomeninio transporto parko atnaujinimas, visų pirma įsigyjant naujas transporto priemones. Tik maža parko dalis turi šiuolaikinius variklius, kurie atitinka EURO 2 ir EURO 3 standartus.
Oro tarša skirstoma:
Ų Natūrali tarša (susidaro dėl vulkanų išsiveržimo, miškų gaisrų, „juodųjų audrų“ ir kitų gamtos reiškinių).
Ų Antropogeninė tarša (žmogaus veiklos žemėje padarinys).
Antropogeninė atmosferos tarša pasireiškia dviem pavidalais:
· Mechaninis užterštumas (dulkės, dūmai, aerozoliai)
· Fizinis užterštumas (radiacija, vibracija, triukšmas ir kt.)
Mechaninis ir fizinis užterštumas priklauso nuo vietos sąlygų ir kinta tolstant nuo taršos židinio. Pagal tai atmosferos užterštumas skirstomas į:
· Globalinį užterštumą (Globalinis oro užterštumas apima visą Žemės rutulį nepriklausomai nuo taršos židinių išsidėstymo. Dėl globalinio užterštumo gali pasikeisti atmosferos sandara ir klimatas)
· Regioninį užterštumą (Regioniniam užterštumui būdinga žalingų medžiagų migracija didelėse teritorijose.Pramonės įmonių, branduolinių sprogdinimųišmestas ar kitais būdais patekusias į orą smulkias daleles vėjas nuneša iki kelių tūkstančių kilometrų ir jos su lietumi iškrinta ant žemės)
· Lokalinį užterštumą (Lokalinis oro užterštumas konstatuojamas tada, kai vienos ar kelių pramonės įmonių išmestos dalelės iškrinta mieste ar kitose vietose. Nuo lokalinio teršimo priklauso regioninis ir globalinis atmosferos užterštumas).
Lietuvoje gamybos sferose esama apie 1570 kenksmingų medžiagų rūšių. Pasaulyje yra apie 3000 teršalų rūšių. Kenksmingų teršalų leistina koncentracija nurodyta higienos normose HN 23-1993.
Pagrindiniai ir dažnesni teršalai yra tokie: sieros dioksidas (SO2), azoto oksidas (NO), azoto dioksidas (NO2), azoto pentoksidas (N2O5), anglies monoksidas (CO) ir kt.
1.2 Teršalų iš oro valymas
Mechaninis teršalų iš oro valymas
Mechaniniams teršalams iš oro valyti yra sukurta įvairių įrenginių, todėl priklausomai nuo teršalų koncentracijos, kitų savybių galima pasirinkti tinkamiausius valymo įrenginius. Pagal
išvalymo laipsnį įrenginiai skirstomi į pirminio ir švariojo valymo, o pagal valymo metodą įrenginiai skirstomi į sausuosius ir šlapiuosius valymo.
Šlapiojo valymo įrenginiai geriau išvalo orą, tačiau jie užteršia vandenį, kuriam valyti reikalingi atitinkami vandens valymo įrenginiai, šildomos patalpos, o su tuo susijusios ir papildomos išlaidos (Lietuvoje plačiau taikomas sausasis įvairių dulkių iš oro valymas).
Pirminio oro valymo įrenginiai pagal valymo metodą yra skirstomi į sausuosius ir šlapiuosius.
Sausieji oro valymo įrenginiai yra gravitaciniai, kuriems priskiriamos įvairios kameros, ir inerciniai, sūkuriniai bei išcentriniai dujų valymo aparatai.
Šlapiesiems pirminio oro valymo aparatams priklauso įvairūs skuberiai: tuščiaviduriai, su įkrova, išcentriniai, barboteriai.