Pradinių klasių skaitymo pamokų pagrindinė funkcija – kalbinės komunikacijos ugdymas. Literatūriniu tekstu įvairiais aspektais ugdoma kalbinė komunikacija: vaikas mokosi skaityti, lavina skaitymo įgūdžius, mokosi suvokti tekstą, ugdomas skaitytojas. Taip pat per literatūros tekstą vaikas įgyja elementarius kalbos pažinimo įgūdžius. Skaitydami tekstą ir stebėdami veikėjų dialogus, o vėliau aptardami tekstą vaikai mokosi išklausyti vieni kitus, reikšti savo nuomonę, išsakyti mintis, tokiu būdu formuojami bendravimo įgūdžiai.
Literatūrinis tekstas yra pagrindinė lavinimo ašis. Per literatūrinį tekstą įgyvendinami ir auklėjamieji tikslai: mokoma gerumo, draugiškumo, dabštumo ir kitų gerųjų savybių. Būtent to ir moko O.Vaildo pasaka ,,Ištikimas draugas”. Šiuo literatūriniu tekstu vaikas lavinamas visapusiškai: ugdomi jo gebėjimai, moralinės vertybės, estetinis suvokimas.
Prozos tekstai (kaip ir minėtoji pasaka) pradinių klasių vaikams lengviau suvokiami, nes juose yra siužetas, veiksmas, atsitikimo slinktis, jie yra dinamiški. Be to, ryškūs veikėjų charakteriai, aiškūs jų poelgiai. Yra įtampa ir laukiama atomazgos – o kaip gi bus toliau, kuo visa tai baigsis?
Tekstai, kuriuose kalbama apie vaikus, tiesiogine ar perkeltine prasme gvildenamos vaikų problemos, yra artimi ir suprantami pradinių klasių amžiaus vaikams. Pasaka ,,Ištikimas draugas” yra meniška, lavina estetinius jausmus ir moralines vertybes. Imliems tokio amžiaus vaikams, kai tobulėja jų mąstymas, vaizduotė, valia, toks tekstas yra labai tinkamas.
Kūrinys skaitymui ir nagrinėjimui pasirenkamas atsižvelgiant į turinį ir meniškumą. O. Vaildo pasaka ,,Ištikimas draugas” atitinka ketvirtokų amžių ir suvokimo lygį. Kūrinėlis nėra per daug sudėtingas, todėl neatbaidys mažojo skaitytojo nuo knygos. Jame yra prasminga potekstė, tai privers vaikus pamąstyti, lavins jų kritinį vertinimą, todėl leis vaikui augti kaip skaitytojui.
Kūrinio skaitymas galimas įvairiomis plotmėmis. Bet visų pirma bet koks tekstas pradinukui yra skaitymo įgūdžių tobulinimo medžiaga. Nagrinėjamas tekstas ketvirtokui nebus sunkiai skaitomas, žodžiai aiškūs, bet bus ir naujų, dar negirdėtų žodžių, kurie praplės vaiko žodyną. Skaitymą pagyvina ir dialogai.
Per literatūrinį tekstą ugdoma vaiko asmenybė. Tekstas padeda suvokti pasaulį, plėsti akiratį. Tekstas yra vaiko kalbos ugdymo(si) šaltinis, per tekstą vaikas suvokia kalbos sandarą, lavina ir turtina žodyną, kalbos vaizdumą. Skaitydamas vaikas pajaučia žodžių stilistinį atspalvį, sinonimiką (pvz. supranta, kad žmogus ne tik eina, bet ir pėdina, kūprina, žingsniuoja ir pan.). Svarbūs ir literatūrinio teksto ryšiai su kitais mokomaisiais dalykais. Pasakoje ,,Ištikimas draugas” peizažas, aplinkos aprašymas sietinas su daile, augalų rūšių vardinimas ir apibūdinimas siejamas su pasaulio pažinimu.
Pradinukams lengvai suvokiamas pasakų pasaulis, ypač jei pasakų veikėjai yra vaikai. Mokiniai suvokia pasakos atsitikimo slinktį. Jie greitina (kaip bus ir šioje pasakoje) arba lėtina laiką, negali įvertinti tiksliai gyvenimo reiškinių. Bet tame amžiuje vyksta intensyvus pasaulio pažinimas. Skaitydami šią pasaką vaikai ne tik susidurs ir įvertins krititiškai teigiamas ir neigiamas žmogaus savybes, išmoks jas įvardinti, bet ir susipažins su augalų pavadinimais, žmonių darbais vasarą, rudenį, pavasarį.
Pradinių klasių amžiaus tarpsnyje vaikai mąsto vaizdiniais, kurie kyla iš vaiko pojūčių. Vaikui labai svarbus emocinis kūrinio suvokimas. O.Vaildo pasaka sukelia daug emocijų: nuo užuojautos, gailesčio iki neapykantos. Atsižvelgiant į tokio amžiaus vaikus šiame kūrinyje yra greita emocijų kaita. Pradinukui būdingas ir elementarus filosofavimas, todėl perskaitę šį kūrinį jie galės daryti filosofinius apibendinimus, išvadas. Vaikui būdingos suaugusiųjų mąstymo užuomazgos.
Vaikas ketvirtoje klasėje jau turi suprasti kūrinio turinį, temą, pagrindinę mintį. Susipažinęs su šia pasaka, ketvirtokas nesunkiai supras ir gebės papasakoti turinį, nusakyti apie ką yra kūrinys, ką norėjo tuo pasakyti autorius.
Skaitomu tekstu laikomasi didaktinių nuostatų – formuoti sąmoningus skaitymo įgūdžius. Kūrinį pateikti kaip vaiko kūrybos šaltinį.
Pradinukai geba skaityti literatūrą ir bando vertinti skaitomą tekstą, tai kartu yra ir estetinės nuovokos pradmenys. 4-okai jau gali nuosekliai perskaityti knygą, suprasti jos vertę. Todėl ši pasaka nebus vaikams per ilga, sudomins problemos aktualumu, paskatins kritiškai vertinti veikėjų poelgius.
Rašytojo sukurtas tekstas negyvas tol, kol jo nesuvokia skaitytojas. Šiuo atveju skaitytojas yra vaikas, todėl svarbios visos trys suvokimo pakopos: parengiamoji, teksto skaitymas suvokiant jo prasmę, teksto apmąstymas vertinant.
Pradedant nagrinėti naują tekstą keliamas tikslas – padėti atgaivinti tai, ko vaikai mokėsi iki šiol ir sužadinti smalsumą naujais dalykais. Būtina laikytis didaktinių principų: eiti nuo žinomo prie nežinomo, atsižvelgti į amžiaus tarpsnio ypatumus.
Prieš pradedant skaityti šį tekstą mokiniams primenama, kad knygos skyriuje ,,Kišenėje žodžio neieško” jau buvo skaitytos dvi pasakos apie išmintingus žmones, žodžiais sugebėjusius įveikti nelabai gerus žmones. Vaikai patys
prisimena tuos veikėjus – gudri merga ir grioviakasys. Primenama, koks svarbus yra žodis, kaip kartais būtina ne tik gražiai perskaityti žodį, bet ir suprasti jį, suvokti, kas po tuo žodžiu slepiasi.
Laikantis didaktikos principų, pirmiausiai turi būti sužadintos emocijos, mokiniai turi nusiteikti mokymuisi. Todėl mokytojas pasidalija savo emocijomis perskaičius kūrinį: pasaka įdomi, ne tokia kaip visos, atskleidžianti begalinį žmogaus gerumą ir dosnumą. Ir joje taip pat labai svarbus yra veikėjo pasakytas žodis, bet dar svarbiau bus suvokti, kas po tuo žodžiu slypi, ką iš tiesų norėjo pasakyti autorius. O autorius yra Oskaras Vaildas – anglų rašytojas, kurio kūriniai žinomi visame pasaulyje, pagal juos kuriami animaciniai filmai. Tai rašytojas, kuris visada žavėjosi gerais darbais ir gražiais poelgiais. Jo pasakoms kai kas randa tik vieną priekaištą – jos yra per daug tobulai parašytos. Žinomos tokios pasakos kaip ,,Laimingasis princas”, ,,Lakštingala ir rožė” bei kitos, kurias galima rasti knygoje ,,Laimingasis princas ir kitos pasakos”. Mokiniams parodoma knyga, trumpai pristatoma, kokios dar yra pasakos, pavartomos iliustracijos. Paraginama knygą pasiimti bibliotekoje ir laisvalaikiu paskaityti daugiau įdomių O.Vaildo pasakų.