Paauglio grupė ir jos įtaka asmenybės ugdymuisi
5 (100%) 1 vote

Paauglio grupė ir jos įtaka asmenybės ugdymuisi

T U R I N Y S

Pratarmė 3

Grupės susidarymo priežastys 4

Bendravimas kaip keitimasis informacija 4

Bendravimas kaip individų sąveika 5

Grupių rūšys 5

Žmogaus statusas grupėje. Lyderiavimas. 7

Tarpasmeniniai santykiai 9

Santykiai tarp paauglių ir tėvų 10

Paauglys asocialioje aplinkoje 10

Asmenybės persiorientavimas į asocialų raidos kelią 13

Išvados 14

Literatūros sąrašas 15

PRATARMĖ

Be kitų žmonių pagalbos ir poveikio žmonėmis netaptume, liktume laukiniais. Bendrijoje išmokstame kalbėti, reikšti jausmus, bendrauti, dirbti ir dar labai daug kitų dalykų. Žmonių grupėje tampame civilizuotais. Nuo gimimo iki mirties esame kokios nors grupės nariais. Pirmoji grupė į kurią patenka mažasis pilietis yra šeima. Vėliau jis patenka į lopšelį darželį, mokyklą, ir t.t. Pirminės grupės tai žmogaus mikroaplinka. Vėliau individas patenka į platesnių grupių ratą, pradedant gyvenamosios vietovės bendruomene ir baigiant regionu ar valstybe. Tai yra makroaplinka. Tačiau tarp mikro ir makro aplinkos aiškių ribų nėra.

Grupės yra dinamiškas reiškinys. Jos atsiranda, formuojasi, pasiekia tobulos organizacijos, gali degraduoti, ir visai iširti. Žmonės jungiasi į grupes, kad lengviau galėtų patenkinti įvairius poreikius. Dėl to kiekvienos kultūros visuomenėje randama daug grupių, besiskiriančių savo funkcijomis.

Grupėje vyksta asmenybės socializacija arba socialinis brendrimas. Ji užima trpinę padėtį tarp asmenybės ir visuomenės. Grupė žmogui kelia savo reikalavimus, nustato taisykles, draudimus.

Asmenybė yra grupių, iš kurių susidaro visuomenė, narys. Ne visos asmenybei grupės yra lygiavertės. Pati artimiausia ir brangiausia asmenybei grupė yra referentinė.

Nebendraujant negalimas joks grupinis veikimas, tai bendravimas būtina žmogaus atsiradimo, egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga. Bendravimas yra žmonių sąveika, kai apsikeičiama mintimis, emocijomis, susipažįstama ir pasiekiama socialinio bendrumo. Tobuliausios bendravimui skirtų ženklų sistemos yra natūrali kalba.

Grupės nariai, veikdami vieni šalia kitų ir kartu vieni su kitais, daro įvairų poveikį; padeda vieni kitiems, arba trukdo. Dėl to tarp grupės narių atsiranda draugiški arba priešiški santykiai, meilė ir neapykanta, pagarba ir panieka, bei daugybė kitų tarpasmeninių santykių.

Grupės nario padėtis grupės santykių sistemoje kitų narių požūriu vadinama nario statusu. Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis. Lyderio ir tų, kuriems vadovaujama, sąveika pagrįsta socialinias mainais. Lyderis padeda įveikti sunkumus, sudaro galimybes spręsti problemas ir padeda jas spręsti. Lyderiavimo grupei efektyvumą lemia ne vien asmenybės bruožai ar aplinkos veiksniai, bet ir optimali situacijos ir asmenybės bruožų dermė.

Paaugliai negali būti be bendravimo. Kiekvienas paauglys dažniausiai yra ne vienos, bet kelių ar keliolikos grupių narys. Mokykliniame amžiuje buvimas grupės nariu yra tarsi pasaulinės reikšmės dalykas. Paaugliui grupė – tai tėvas ir motina. Ten vykta visas asmenybės plėtojimasis. Kai paaugliai pradeda nepriimtinai elgtis ir netenka ryšio su mokykla ir klase, jie patenka į asocialią bendraamžių grupę. Izoliuotiems ir atstumtiems paaugliams asocialios paauglių grupės tampa pagrindine ir dažnai vienintele aplinka. Čia jie gali patenkinti nepaprastai svarbių poreikių – savęs įtvirtitnimo, priklausomybės, pripažinimo bei pritarimo. Asociolioje aplinkoje jiems atsiveria plačios veiklos galimybės su rizikos elementais, ektremaliomis situacijomis, neįprasta ir paslaptinga kriminaline romantika, visų moralinių apribojimų pašalinimu. Kuo ilgiau paauglys dalyvauja nusikalstamoje asocialios grupės veikloje, tuo labiau jis atitrūkta nuo prosocialios aplinkos.

Todėl mūsų visuomenės pareiga paaugliui padėti ieškoti tokių veiklos sferų, kuriose jis galėtų patirti sėkmę, susilaukti pritarimo arba bent jau dėmesio ir nepatektų į asocialią aplinką.

Grupės susidarymo priežastys

Žmogus prisideda prie grupės iš įvairių paskatų. Kai kurios būrimosi į grupes priežastys akivaizdžios: pripažinimas, instinktų patenkinimas, patvirtinimas. Tačiau kai kurias priežasti įžvelgti sunku.

Paaugliai negali būti be bendravimo, todėl buriasi į įvairias grupes. Jų susibūrimo priežastys gali būti labai įvairios:

1) bendri interesai;

2) poreikiai;

3) gabumai;

4) gyvenamoji vieta;

5) tikslai;

6) gyvenimo būdas;

7) santykiai kolektyve.

Pagal gabumus, bendrus interesus ir poreikius, norintys pasieti tikslą, paaugliai buriasi į įvairias sportines, muzikines, teatro ir kt. grupes.

Pagal gyvenamają vietą paaugliai gali burtis į asocialias, nusikalstamas grupuotes pvz.; Šiliniai, Daškiniai. Taip pat gali priklausyti grupei atstovaujančiai jų miestą, rajoną, šalį ir pan. Susiburti į grupes pagal jų gyvenimo būdą, paskatina įvairūs pomėgiai. Pvz.: mėgstantys motociklus – rokeriai, riedučius – riedutininkai, sunkųjį roką – metalistai ir t.t.

Paaugliai į grupes gali susiburti vedami kilmingų tikslų, bet juos gali vieniti ir blogi ketinimai, jie gali sudaryti įvairias nusikalstamas grupuotes.

Bendravimas kaip keitimasis informacija

Bendravimas yra žmonių sąveika, kai apsikeičiama
mintimis, emocijomis, susipažįstama ir pasiekiama socialinio bendrumo. Kadangi nebendraujant negalimas joks grupinis veikimas, tai bendravimas būtina žmogaus atsiradimo, egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga.

Labiausiai bendravimas reikalingas dirbant, mokantis, nes reikia pasikviesti į pagalbą kitus žmones, kooperuotis siekiant bendrų tikslų, koordinuoti savo pastangas, stebėti ir pažinti kitų ketinimus ir veiksmus.

Pradžioje žmonės išmoko suprasti vieni kitus iš mimikos, gestų ir pantomimikos. Palaipsniui susiformavo tobuliausia žmonių bendravimo priemonė – kalba.

Visuomenejė plečiantis komunikacijos poreikiams, susiformavo stichiškai ar buvo dirbtinai sudarytos įvairios ženklų sistemos. Tobuliausios bendravimui skirtų ženklų sistemos yra natūrali kalba. Jų esama apie 3000. Yra ir dirbtinai sudarytų tarptautiniam bendravimui kalbų (tai espiranto, valapiukas, solresol ir kt.). Kurčnebyliai vartoja gestų kalbas. Kad bendraujantys žmonės galėtų kalbėtis, jie turi mokėti tą pačią kalbą.

Žmonių bendravime yra išskiriami trys glaudžiai tarpusavyje susiję komponentai:

1) komunikacinis;

2) interakcinis;

3) percepcinis.

Komunikacinį komponentą sudaro keitimasis įvairiausia informacija. (mintimis, vaizdiniais, emocijomis, interesais, įgūdžiais, nuostatomis ir kt,).

Paaugliai tarpusavyje benrdauja kalbėdami, rašydami laiškus, bendraudami per internetą, telefonu. Jie benrauja per tą sritį, kuri yra mėgstamiausia, priimtiniausia. Jie gali kalbėti apie mėgstamą muzikos grupę, sorto komandą, apie automobilius, lenktynes, naujausius mokslo atradimus ir apie daugelį kitų jiems įdomių temų. Neįgalieji paaugliai, kurie yra kurčnebyliai, bendrauja gestų kalba. Burtis į šias grupes juos verčia negalia, nes plačioji visuomenė su jais aktyviai bendrauti negali, ne todėl kad nenori, bet todėl, kad nemoka gestų kalbos.

Interakcinio komponento esmė yra keitimasis judesiais ir veiksmais.

Percepcinį komponentą sudaro bendravimo partnerių savitarpio suvokimo ir ilgesnio pažinimo procesais.

Bendravimas kaip individų sąveika

Bendraudami paaugliai ne tik keičiasi informacija, bet ir keičia vieni kitus. Bendraujančių individų ir grupių sąveika įvairi. Kartais siekdami skirtingų tikslų sąveikauja, jie veikia bendroje erdvėje ir turi informacijos apie kitus individus. Sąveika atsiranda tik tais atvejais, kai jie veikia šalia vienas kito, bet nebūtinai kartu. Tai vadinama koakcija.

Jei žmonės, veikdami grupėje, kartu siekia bendrų tikslų, tai tarp jų atsiranda ir aktyvesnės sąveikos – interakcijos reiškinių. Interakcija gali pasireikšti kaip bendrai veikiančių individų svitarpio pagalba – kooperacija arba kaip savitarpio trukdymas – konkurencija. Paauglių tarpe daugiausiai vyrauja konkurencija. Jie konkuruoja vienas su kitu : moksle, sporte, madoje, siekdami populiarumo bendraamžių tarpe, įsigydami daiktus, populiaius jaunimo tarpe.

Interakcija pasireiškia bet kokioje bendroje veikloje, tačiau ypatingą reikšmę turi pedagoginėje veikloje. Pedagogai ne tik teikia moksleiviams įvairių žinių. Moksleiviai nesąmoningai ar sąmoningai mėgdžioja autoritetingų pedagogų mąstymo būdus, bendravimo manieras, perima jų vertybių ir vertybinių orientacijų sistemas.

Iki šiol mokyklų mokymo ir auklėjimo procesuose daugiausiai remiamasi tik koakcijos pobūdžio moksleivių sąveika. Pernelyg mažai mokymo laiko panaudojima kooperacijos veiksmams moksleivių grupinėje veikloje.

Mokyklose interakcija vyksta ne tik tarp moksleivių, bet ir tarp grupių. Kartais pasitaiko priešiškumo tarp pedagogų ir moksleivių, pedagogų ir moksleivių tėvų reiškinių. Pedagoginės veiklos siekimai verčia vengti tokio priešiškumo ne tik tarp minėtų grupių, bet ir tarp lenktyniaujančių mokyklų klasių, sportinių komandų, meninės veiklos ratelių ir kitų grupių.

Grupių rūšys

Asmenybė yra grupių, iš kurių susidaro visuomenė, narys. Žmonės jungiasi į grupes, kad lengviau galėtų patenkinti įvairius poreikius. Dėl to kiekvienos kultūros visuomenėje randama daug grupių, besiskiriančių savo funkcijomis. Šeima, kaip grupė, atlieka genetines ir ugdymo, o kitos grupės – ekonomines, politines, religines, pramogines ir kitas funkcijas.

Grupės skirstomos į realias ir sąlygines. Realios yra tos grupės, kurių nariai veikia bendroje erdvėje, palaikydami tam tikrus kontaktus pvz.; moksleivių klasė, stovyklautojai.

Sąlyginėmis vadinamos teoriškai sudaromos grupės pagal kokius nors bendrus požymius pvz.; vaikai, paaugliai, jaunimas, ir kt. Sąlyginėse grupėse nėra bendros veiklos ir savitarpio kontaktų.

Pagal narių skaičių grupės skirstomos į mikro ir makro grupes. Makro grupės yra didelės, jų nariams nebūtini tarpasmeniniai santykiai ir savitarpio kontrolė. Makro grupės gali būti realios arba sąlyginės.

Mikro grupės yra nedidelės grupės, kuriose nariai pasiskirstę rolėmis pvz.; moksleiviai, studentai ir pan. Mikro grupėse vyksta rolių atlikimo savitarpio kontrolė, tarp grupės narių nustatyti tam tikri oficialūs santykiai.

Kai mikro grupės formuojasi pačios, jose būna 7-9 asmenys. Jei specialiai sudaromos didesnės mikro grupės pvz.; 25 asmenys ar daugiau, tai po kurio laiko jos susiskaldo į pirmines mikro grupes po 2-9 asmenis, o pačios lieka antrinėmis. Priežastis yra ta, kad grupėje artimiau
su didesniu žmonių skaičiumi neįmanoma.

Grupės yra skirstomos į formalias ir neformalias. Formalimis laikomos grupės, sudarytos pagal tam tikras taisykles kokiems nors uždaviniams įvykdyti pvz.; krepšinio komanda, mokyklos būdėtojai ir pan. Formaliose grupėse yra numatyti tam tikri formalūs tarpusavio santykiai, kurie remiasi kokiomis nors taisyklėmis.

Neformalios grupės formuojasi be išorinės organizacijos pagal narių poreikius. Paaugliams reikia kitų žmonių, kad suteiktų pagalbą, paguostų, padėtų džiaugtis. Reikia kitų žmonių, kad galėtų save išreikšti, kad traukia priešingos lyties asmenys, altruizmo siekimas. Dėl šios priežasties atsirado neformalių grupių.

Neformaliose grupėse atsiranda įvairių, nereglamentuojamų taisyklių, neformalių tarpasmeninių santykių. Neformalios grupės gali susidaryti visai atskirai nuo formaliųjų, tačiau dažnai neformalios grupės atsiranda formaliųjų viduje. Ilgesnį lakią atliekant formalias roles, atsiranda asmeninės simpatijos ir antipatijos, pagarbos, niekinimo ir kiti neformalūs santykiai ir įvairios neformalios grupės. Jos gali būti įvairaus dydžio, veiksmingos ar pasyvios, padedančios ar trukdančios formalios grupės darbams. Formalių ir neformalių grupių struktūros atitinka, jei nėra didesnių skirtumų tarp asmenybių statusų pvz. Jei formalios grupės vadovai gerbiami ir neformalių santykių struktūroje, jei neformaliose grupėse neatsiranda kitų vertybių, jei neformalios grupės pripažįsta formalios grupės tikslų reikšmingumą. Jei minėti skirtumai tarp formalios ir neformalios grupės struktūros ryškūs, tai tokios grupės normaliai veikti negali. Formaliosios jų struktūros turi būti tobulinamos, atsižvelgiant į neformaliuosius santykius.

Kiekvienas paauglys dažniausiai yra ne vienos, bet kelių ar keliolikos grupių narys. Ne visos asmenybei grupės yra lygiavertės. Pati artimiausia ir brangiausia asmenybei grupė yra referentinė.

Referentinės grupės vertybės sutampa su asmenybės vertybėmis. Referentinėje grupėje norima būti, siekiama užimti kuo geresnę padėtį. Referentine grupe gali tapti šeima, benraminčiai, ir net nusikaltėlių grupė.

Yra grupių, kurios turi slaptą ir griežtą vidaus tvarką, tačiau savo tikslus, net patį grupės egzistavimą slepia nuo visuomenės. Grupės, siekiančios antivisuomeninių tikslų vadinamos klikomis. Tai gali būti teroristų, nusikaltėlių, mafijos ir kt. grupuotės. Į šių grupių veiklą labai lengviglima įtraukti ir paauglius, daugiausiai iš asocialios aplinkos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1911 žodžiai iš 6223 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.