Paauglio statusas klasėje kaip socialinis pedagoginis fenomenas
5 (100%) 1 vote

Paauglio statusas klasėje kaip socialinis pedagoginis fenomenas

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS

SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS KATEDRA

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Virginija Mackonienė

PAAUGLIO STATUSAS KLASĖJE KAIP SOCIALINIS PEDAGOGINIS FENOMENAS

.

Mokslinio darbo vadovas

habil.dr. prof. Marija Barkauskaitė

Vilnius, 2002

TurinysPADĖKA 2

ĮVADAS 2

1. PAAUGLIŲ STATUSO ĮTAKA JŲ ASMENYBĖS FORMAVIMUISI 2

1. 1. Paauglių statusas klasėje ir jų tarpusavio santykiai 2

1.2. Mokinio statusą klasėje lemiantys veiksniai 2

1.3. Žemo statuso mokinių charakteristika 2

1.4. Bendraamžių įtaka paauglių asmenybės formavimuisi 2

2. ŽEMO STATUSO MOKINIŲ ADAPTACIJOS GALIMYBĖS 2

3.PAAUGLIŲ STATUSO TYRIMŲ ORGANIZAVIMAS, EIGA IR REZULTATŲ ANALIZĖ 2

3.1 Tyrimų organizavimas ir metodika 2

3.2.Kontingento analizė 2

3.3.Paauglių tyrimo duomenų analizė 2

3.4.Nepatenkinamo statuso poveikio paaugliams analizė 2

4. ŽEMO STATUSO MOKINIŲ SOCIOPEDAGOGIZACIJOS GALIMYBĖS 2

4.1.Pedagoginių santykių poveikis statusui 2

4.2.Socialinio pedagogo vieta mokinių statuso gerinimo sistemoje 2

IŠVADOS 2

LITERATŪRA 2

PRIEDAI 2

PADĖKA

Noriu padėkoti VPU PPF Socalinės pedagogikos katedros vedėjai

doc. dr. G.Kvieskienei , PPF dėstytojams, kurie dvejus magistratūros

studijų metus padėjo kryptingai gilinant žinias, ruošiantis magistrinio

darbo rengimui.

Noriu padėkoti magistrinio darbo vadovei habil. dr. profesorei

M.Barkauskaitei, kuri skatino, rėmė, padėjo rašant baigiamąjį magistrinių

studijų darbą.

Noriu padėkoti savo vaikams Indrei ir Šarūnui už paramą, padrąsinimą,

o svarbiausiai kantrybę.

ĮVADAS

Paauglio statusas tarpusavio santykių sistemoje yra labai

reikšmingas asmenybę formuojantis veiksnys. Turėdamas tam tikrą statusą,

atlikdamastam tikrą vaidmenį, paauglys ima vykdyti visuomenės keliamus

reikalavimus. Izoliacijos sukeltos neigiamos emocijos dažnai skatina

paauglį nederamai elgtis, o tai sudaro pagrindą formuotis neigiamoms

asmenybės savybėms.V.Satr nuomone, visų tarpusavio nesusipratimų,

nesugebėjimo mokytis ir ilgalaikių asmenybės problemų pirmoji priežastis –

nelygiateisiškas bendravimas.

Nepilnamečių nusikaltimų skaičius per paskutinius 25 metus

padidėjo daugiau negu 3 kartus, o jų augimo tempai 1,5 karto viršijo 14-

17 metų amžiaus gyventojų skaičiaus augimo tempus. 1999m. vasaros birželio

– rugpjūčio mėn. ’’. Šalyje nustatyti 642 vaikai, padarę nusikaltimus,

1998m. tuo pat laiku -502’’, (R.Bugdinas, Dėl vaikų nusikaltimų ir kitų

teisės pažeidimų prevencijos 1999 m. vasarą, Informacinis leidinys, 1999,

Nr 89-90, p. 15).

,,Statistiniai duomenys liudija greitą nusikaltimus padariusių jų

amžiaus jaunėjimo tendenciją. 1971m. tik kas šeštas septintas nepilnametis

buvo jaunesnis nei 16 metų, o 1994 metais – jau kas trečias ketvirtas”, (O.

Merfeldaitė, Gatvės vaiko kaip socialinio pedagoginio fenomeno

charakteristika, Socialinis ugdymas II, 1999, p.52). ,,Palyginus su 1998m.

vasarą, 1999m. daugiau negu ketvirtadaliu padaugėjo administracinių teisės

pažeidimus padariusių nepilnamečių.1998m. buvo nustatyti 1659 tokie vaikai.

o 1998m.- 2107 vaikai, 1/5padarė teisės pažeidimus neturėdami 14 metų’’,

(R.Bugdinas, Dėl vaikų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos

1999m. vasarą, Informacinis leidinys, 1999, Nr.89-90, p.16).

Didelis nesimokančių ir nedirbančių paauglių skaičius (iki 16m

1998m buvo 271, o 1999m- 270 ).

Tarp vaikų plinta toksinių medžiagų vartojimas (1998m. buvo

užregistruoti 297, o 1998m.-329 tokie nepilnamečiai).

Susilpnėjus šeimų dėmesiui vaikams, jų nesaugumas šeimoje, klasėje

atveda paauglius į gatvę (1998m užregistruoti 158 , o 1999m – 189

valkataujantys nepilnamečiaiProblema – dėl ekonominių, socialinių problemų Lietuvoje padidėjo

paauglių įsitraukimas į priklausomybes, teisės pažeidimus, nusikaltymų

įvykdyma, didelė dalis šių nepilnamečių yra žemo statuso. Susidariusi

situacija neramina tėvus, pedagogus, visuomenę.

Viena iš priemonių, gelbstinčių situaciją – tai socialinių

pedagogų etatų steigimas mokyklose.

. Ypatingą dėmesį skirti paauglystės amžiaus tarpsniui. Šis

perėjimas iš vaikystės į suaugusiojo amžių, dažnai išgyvenamas sunkiai ir

audringai. Tai laikotarpis, kai bendraamžiai turi labai daug įtakos

paauglio socialiniam gyvenimui. Kaip nurodo G.Navaitis, 34-46% į

psichologinę konsultaciją besikreipiančių paauglių skundžiasi problemomis,

kilusiomis dėl bendravimo sunkumų su bendraamžiais. Dauguma psichologų

sutaria, kad
bendraamžių grupės priėmimo rodiklis labai tiksliai leidžia

numatyti socialinę ir psichologinę paauglio adaptaciją ir dezadaptaciją.

Žemo statuso mokinių adaptavimas į klasės bendruomenę, tai siekis

nors minimaliai patenkinti mokinio bendravimo poreikį, ugdyti teigiamas

emocijas, keisti jo paties ir klasės požiūrį į save. Tai sudėtingas

uždavinys, reikalaujantis ilgo, kruopštaus, individualaus bei komandinio

darbo. Mokinio adaptavimosi procese, parengtame pagal socialinio pedagogo

planą, turėtų dalyvauti klasės vadovas, dalykų mokytojai, klasės mokiniai,

tėvai, neformalių grupių, kurioms priklauso mokinys, nariai, mokyklos

psichologas. Tik pakeitus jo pačio požiūrį į save ir klasės mokinių požiūrį

į jį galima tikėtis adaptavimosi rezultatų. Optimizavus žemo statuso

paauglio padėtį klasėje atsiranda tikimybė lengviau ugdyti teigiamas

asmenybės savybes, formuoti mokymosi motyvaciją, pagerinti mokyklos

lankomumą, atitraukti nuo gatvės ir nusikaltimų.Šio darbo tikslas – atskleisti mokinių statuso svarbą jų

teigiamų asmenybės savybių formavimuisi, mokymosi motyvacijai, mokyklos

lankomumui .Šio darbo uždaviniai:

-aptarti mokinių statusą klasėje,jo vaidmenį tarpusavio

santykiams,bendravimui

-nustatyti statusą lemiančius veiksnius,

-aptarti paauglių izoliacijos ir atstumimo priežastis,

-panagrinėti bendraamžių įtaką paauglio asmenybės

formavimuisi

-išsiaiškinti žemo statuso mokinių adaptacijos

galimybes,

-išsiaiškinti socialinio pedagogo vaidmenį žemo statuso

mokinių optimizavimo sistemoje.

Objektas – V-VII klasių moksleivių statusas ir jo optimizavimas.Metodai:

-literatūros apžvalga,

-diagnostinis;

sociometrinis testas,

stebėjimas,

pokalbis,

anketa mokiniams ir klasės vadovams,

statistinė duomenų analizė.

1. PAAUGLIŲ STATUSO ĮTAKA JŲ ASMENYBĖS FORMAVIMUISI

1. 1. Paauglių statusas klasėje ir jų tarpusavio santykiaiDraugystė – pats reikalingiausias dalykas

gyvenime, nes niekas nepanorės gyventi be draugų , net jei turėtų visas

kitas gėrybes.

A r i s t o t e l i s

Socialinėje psichologijoje didžiulis dėmesys yra skiriamas

paauglystės amžiaus tarpsniui. Šį laikotarpį nagrinėjo daug pasaulio ir

Lietuvos psichologų: Z. Froidas, K.Jungas, C.Rodžersas, R.Campbell,

J.Kolominskis, G.Navaitis, R.Želvys, A.Jacikiavičius, A.Suslavičius ir kt.

Jie nurodo, kad nuo bendravimo su bendraamžiais sėkmės priklauso paauglio

asmenybės vystymasis. Anot V.J.Černiaus, rimtas bendravimas prasideda

vaikui pradėjus lankyti mokyklą, o sugebėjimas bendrauti išvystomas nuo

devynerių ar dešimties metų. Jo nuomone nuo dvylikos-aštuoniolikos metų

vyksta didžiausias mokymasis bendrauti emocinėje ir socialinėje srityje ir

mažesnis -intelektualinėje.

,,Vaikų kolektyvas mokykloje- tai ne tik suaugusiųjų pedagoginių

pastangų rezultatas, bet ir spontaniškai besivystantis reiškinys.Todėl

visas klasėje besireiškiančias tarpusavio bendravimo formas galima

suskirstyti į tris santykių sistemas :

-dalykinius (oficialius, formalius) santykius,

-asmeninius(emocinius) santykius,

-humanistinius santykius (pastarieji nėra būdingi visoms klasėms-

jie atsiranda tik aukštą išsivystymo lygį pasiekusiose bendruomenėse) ’’

(M.Barkauskaitė,2001,p.19)

Klasė yra pirminis formalus kolektyvas, kuriame mokinys praleidžia

daug laiko tarp savo bendraamžių.Tarp mokinio ir klasės mokinių, mokytojų

atsiranda kontaktai, kurie padeda vieniems apie kitus kaupti žinias

,,Dalykiniai santykiai yra bet kokios bendruomenės kūrimosi pradinis

taškas. Pirmieji santykiai naujoje bendruomenėje visada būna susiję su

pagrindine veikla tam tikrame jos vystymosi etape. Atsiradus dalykinių

santykių sistemai neišvengiamai užmezgami emociniai kontaktai.Taigi

dalykiniai santykiai klasėje yra emocinių santykių sistemos susiformavimo

pagrindas’’(M.Barkauskaitė,2001,p24).Remdamiesi turimomis žiniomis,

emocijomis mokiniai vertina vienas kitą.Vaikai dažniausiai vertinimo

pagrindo nesuvokia , tačiau vertina bendraklasius skirtingai. Klasėje

susidaro nelygiareikšmių santykių tinklas dalykinių ir emocinių santykių

sistemoje. Mokinių padėtis klasėje ir jų statusas klasėje būna

skirtingas.

,,Statusas suprantamas kaip padėtis(vieta)santykių sistemoje, kurią

užima kiekvienas klasės mokinys pagal tai, kaip jį vertina kiti klasės

mokiniai rinkdamiesi jį įvairiai veiklai. Statusas – pasirinkimų pagal tam

tikrus kriterijus įvairioms veiklos sritims skaičius tenkantis vienam

klasės mokiniui.’(’M.Barkauskaitė ,1979, p.11)

Norint išsiaiškinti, koks mokinių statusas klasėje atliekamas

sociometrinis tyrimas, sudaromos situacijos pasirinkti klasės draugus.

Atlikus tyrimą
paaiškėja, kad kiekvienoje klasėje yra išskiriami mokiniai

turintys:

aukštą statusą( lyderiai,žvaigždės)

patenkinamą statusą (pripažinti)

atstumtieji (gavę mažai pasirinkimų)

izoliuotieji (negavę nė vieno pasirinkimo)

abipusiai pasirinkę (mokiniai turi vieną draugą, kurie vienas kitą

pasirenka)

J.Kolominskis ir N.Berezovinas knygoje ,,Kai kurios pedagoginės

problemos socialinėje pedagogikoje’’ rašo : ,, Nėra žmogaus, kuris būtų

abejingas savo užimamai padėčiai, žmonių tarpe. Ypatingai, jeigu tas žmogus

paauglys, o kiti žmonės, jo bendraamžiai. Pažeminta padėtis , daro jį labai

nelaimingu. Bet ne tik tai-tirpsta, vysta, žūsta jo gabumai. Ir gerai,

jeigu visa tai neatsilieps jo ateinančiam gyvenimui, kuris visas

priešakyje. Arba nepakeis jo staigiai ir pražūtingai dar šiandien’’

Nuo to koks mokinio socialinis statusas klasėje, tokį vaidmenį jis

atlieka bendraudamas su kitais klasės mokiniais. Pasak M.Barkauskaitės,

vaidmuo- tai užimamo statuso sąlygojamų poelgių, požiūrių, įsitikinimų,

kuriuos asmenybė įgyvendina palaikydama santykius su kitomis asmenybėmis

visuma. Mokinio socialinis statusas atitinkamas jam yra skirtas vaidmuo.

Mokinio E.CH. statusas klasėje yra labai aukštas, todėl klasėje jis

atlieka lyderio vaidmenį. Lyderis gali būti teigiamas ir neigiamas, t.y.

mokinys su teigiamomis asmenybės savybėmis arba mokinys su neigiamomis

asmenybės savybėmis. Mokytojai paprastai išnaudoja teigiamą lyderį kuriant

ir palaikant klasėje darbingą atmosferą, atliekant visuomeninę veiklą.

Neigiami lyderiai atitraukia klasės draugus nuo bendro darbo, ardo

sutelktumą, prieštarauja mokytojui. Pedagogo uždavinys surasti priimtinas

įtakos klasei formas ir neigiamą lyderį pastūmėti pozityviai veiklai.Tačiau

nevisada šiame procese lydi sėkmė, todėl nesėkmės atveju reikia

aiškintis neigiamų asmenybės savybių kilmę. A.P. statusas yra labai žemas,

todėl jis klasėje atlieka atstumtojo vaidmenį. G.Butkienė ir A.Kepalaitė

teigia, kad klasėje gali pasitaikyti daug vaidmenų, kuriuos mokiniai

prisiima tam, kad užimtų tam tikrą padėtį kolektyve. Jų vaidmuo yra susijęs

su statusu klasėje, jie elgiasi pagal prisiimtą vaidmenį ir aplinkiniams

kelia jų vaidmenį atitinkančius reikalavimus. Klasės draugai su jais

elgtiasi pagal jų reputaciją klasėje ir pratęsia ratą. Socialinio pedagogo

užduotis nutraukti tą ratą ir sudaryti sąlygas konstruktyviai mokiniams

elgtis. ,,Dažniausiai skirstomi šie neproduktyvūs vaidmenys klasėje:

monopolistas- pernelyg aktyvus mokinys, užgožiantis klasės

draugus;

atpirkimo ožys-mokinys arba grupelė mokinių, apkaltinami dėl

susidariusių sunkumų;

moralistas- visada teisus;

numylėtinis – sukeliantis švelnius jausmus ir nuolat

siekiantis globos;

klounas -įvairiai išsidirbinėdamas siekia klasės dėmesio;

tylenis – atrodo atitrūkęs nuo klasės ne tik per pamokas, bet

ir per pertraukas;

atstumtasis – su kuriuo niekas nenori sėdėti;

nesimokantis – niekada nerengiantis namų darbų, klasėje

spoksantis per langą, amžinai vėluojantis ir

kt.’’(G.Butkienė,A.Kepalaitė,1996,p.281). Įdomus naujokų elgesys kolektyve.

Remiantis N.Anikejeva, naujokai mėgina vaidinti savo įprastinį vaidmenį,

kuris sulaukdavo pritarimo anksčiau bendraujant su klasės draugais,o jei

klasė tą vaidmenį vertina nepalankiai, ieškoma naujų vaidmenų, atitinkančių

kolektyvo reikalavimus.Naujame kolektyve, buvęs žemo statuso mokinys,

stengsis vaidinti aukštesnį, reikšmingesnį vaidmenį, pelnyti autoritetą ir

tokiu būdu pagerinti savo statusą.

Kyla klausimas – ar patenkina kiekvieną mokinį jam skirtas statusas

klasėje? Mat, jo statusą nustato kiti mokiniai, o jis dalyvauja nustatant

kitų statusą .Tik patenkinti klasėje gali būti mokiniai aukšto ir

patenkinamo stasuso. Atstumti ir izoliuoti mokiniai jaučiasi klasės

kolektyve nereikalingi, nepripažinti, nemylimi, jie dažnai draugų ir

supratimo ieško gatvėje, distruktyviose neformaliose grupėse.Remiantis

M.Barkauskaitės tyrimais 90-92 procentai policijos įskaitoje buvusių

paauglių klasės kolektyve buvo atstumti, nepripažinti, neturėjo glaudžių

emocinių ryšių su klasės draugais.

,,Įvairių šalių mokslininkų tyrimai rodo, kad tarpusavio santykiai,

statusas, turi įtakos ne tik mokinio pažangumui bei intelektui, bet dažnai

jo fiziniam ir psichiniam vystymuisi.’(’M.Barkauskaitė ,1979, p.12)

Aptarėme, kad statusas ir vaidmuo tarpusavyje susijęs, todėl mokinys

atlikdamas klasės mylimo ir nemylimo mokinio vaidmenį formuojasi tam

vaidmeniui atitinkamus bruožus, savybes. Pradžioje atsiranda įprotis elgtis

pagal tam tikrą vaidmenį, vėliau susiformuoja įgūdis, o vėliau tai tampa

asmens savybe.Todėl pedagogai turi susirūpinti mokiniais, kurių statusas

klasėje yra žemas. Šie mokiniai savo statusu yra dažniausiai nepatenkinti

, o tai iššaukia poreikį negatyviai elgtis. Pasak G.Navaičio ,
padėtį pakliūna grupės atstumtieji, tad savęs realizavimo būdų

kartais pradeda ieškoti asocialiose grupėse, kuriose, veikiant asocialių

paauglių pastiprinimo, spaudimo ir modeliavimo mechanizmams, formuojasi

įvairios atstumtų paauglių asocialaus elgesio formos: alkoholizmas,

narkomanija, prostitucija ir kt.

Pedagogai turėtų klasėje siekti taip organizuoti mokinių tarpusavio

santykius, kad joje mokinys patenkintų bendravimo poreikius. Būtina

stengtis, kad formalus kolektyvas-klasė ar neformalios grupes mokykloje

pilniau patenkintų mokinio bendravimo poreikius, kad jis ugdytų teigiamas

asmenybes savybes, augtų doru žmogumi. Šių poreikių patenkinimas neleis

atsirasti ir vystytis neigiamoms asmenybės savybėms. Todėl pedagogai

turėtų siekti, kad kiekvieno klasės mokinio poreikiai minimaliai būtų

patenkinti.Tokioje klasėje padidės mokymosi motyvacija, pagerės lankomumas,

sumažės konfliktų. Mokiniai patenkinti statusu yra aktyvūs ne tik

pamokose , bet ir popamokinėje veikloje.Vadinasi ,pedagogas turi ieškoti

būdų kaip pakelti žemą mokinių statusą, bent minimaliai patenkinti

bendravimo ir pripažinimo poreikį.Tai galima ,žinant veiksnius, kurie

nulemia aukštą ar žemą mokinio statusą.

1.2. Mokinio statusą klasėje lemiantys veiksniai

Žmonės, būkite žmoniški! Tai jūsų pirmoji pareiga.

Ž.Ž.Ruso

Paauglys klasėje ne pats pasiskiria vietą bendravimo sistemoje, ją

parenka kiti klasės draugai atsižvelgdami į tam tikrus veiksnius,kurių jie

patys tiesiogiai nesuvokia.Kokie tie veiksniai, kurie lemia mokinio

socialinį statusą klasės bendruomenėje?

Remiantis įvairių šalių mokslin nuomone, išskiriami skirtingi

veiksniai, lemiantys mokinio socialinį statusą kolektyve.

M.Barkauskaitė knygose ,,Mokinių tarpusavio santykiai’’ ir

,,Paaugliai: sociapedagoginė dinamika ‘’ išskiria :

1) nuo paties mokinio priklausą individualūs veiksniai:

išvaizda(anatominiai duomenys ir apranga), lytis, amžius,

charakteris, temperamentas, gabumai, pažangumas, inteligencija,

informuotumas arba mokinio išprusimas ;

2) išoriniai veiksniai ,turintys įtakos mokinio statusui : klasės

ypatumai, mokytojas, draugai, šeima , bendravimo patirtis.

Išvaizda. Lietuvių liaudies posakis – ,,sutinka pagal rūbą,išlydi pagal

protą’’- patvirtintas psichologiniai- pedagoginiais tyrimais.Pirmas įspūdis

sudaromas apie žmogų iš fizinės išvaizdos: jo balso

tono,judesių,žvilgsnio,drabužių.J.Kolominskis nurodo,kad į pirmą vietą

išvaizda kaip veiksnį iškelia pirmų klasių mokiniai, o su metais išvaizda

vaidina pasirinkime mažesnį vaidmenį. Nors reikia pabrėžti, kad paaugliams

ypač svarbi išvaizdą. R.Pilkauskaitė pastebi, kad paauglio ne visos kūno

dalys auga vienodai greitai,ir kartais jo išvaizda tampa neproporcinga,tai

suvokdami paauglia drovisi savo išvaizdos, jaudinasi, kad atrodo

juokingi.Šios reakcijos iššaukia apsimestinį šiurkštumą, o pastabos ir

komentarai formuoja menkavertiškumo kompleksus. Remiantis atliktais

M.Barkauskaitės tyrimais galime teigti, kad išvaizda svarbi tik pirmų

kontaktų metu (išvaizdą,kaip draugo pasirinkimo motyvą pirmą stovyklavimo

dieną nurodė 63proc. moksleivių, o 13-14 dieną šį motyvą laikė svarbiu 18,8

proc.) Tačiau išvaizda,žmogaus patrauklumas kelia kitų žmonių

susidomėjimą, susižavėjimą.

Lytis. J.Ruškus ir I.Kazlauskaitė straipsnyje,, Moksleivių ir mokytojų

požiūris į lyčių skirtumus’’teigia,kad mokykloje egzistuoja lyčių

stereotipai, skirtingi vyrams ir moterims. Mokslininkai pabrėžia, kad

vyrams būdingas socialinis aktyvumas, o moterims – socialinį pasyvumą

atspindinčios asmenybės savybės. Nagrinėjant sociometrinio tyrimo

rezultatus išryškėja , kad berniukų daugiau dominuoja labai aukšto statuso

grupėje -76,47 proc. ir taip pat žemo statuso grupėj -60proc.Tai reiškia,

kad berniukai pasižymi didesniu aktyvumu.,,Mokykloje lyčių skirtumų

socialinis suvokimas jau yra ne tiek įtvirtinamas,kiek koreguojamas.Šiame

mokykliniame etape didžiausios įtakos nuostatų formavimuisi turi

bendraamžių ir mokytojų turimi lyčių sreteotipai’’(Lyčių skirtumai švietimo

sistemoje,2000,p.62)

Amžius. Į amžių,kaip į statusą lemiantį veiksnį , mokslininkų

požiūris yra labai prieštaringas.Vieni teigia ,kad vyresnių paauglių

statusas klasėje aukštesnis negu jaunesnių, kiti atvirkščiai.Mokslininkai

vieningai sutinka ,kad nuo amžiaus priklauso vaiko aktyvumas,socialiniai

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2601 žodžiai iš 8666 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.