VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS
PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS
SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS KATEDRA
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Virginija Mackonienė
PAAUGLIO STATUSAS KLASĖJE KAIP SOCIALINIS PEDAGOGINIS FENOMENAS
.
Mokslinio darbo vadovas
habil.dr. prof. Marija Barkauskaitė
Vilnius, 2002
TurinysPADĖKA 2
ĮVADAS 2
1. PAAUGLIŲ STATUSO ĮTAKA JŲ ASMENYBĖS FORMAVIMUISI 2
1. 1. Paauglių statusas klasėje ir jų tarpusavio santykiai 2
1.2. Mokinio statusą klasėje lemiantys veiksniai 2
1.3. Žemo statuso mokinių charakteristika 2
1.4. Bendraamžių įtaka paauglių asmenybės formavimuisi 2
2. ŽEMO STATUSO MOKINIŲ ADAPTACIJOS GALIMYBĖS 2
3.PAAUGLIŲ STATUSO TYRIMŲ ORGANIZAVIMAS, EIGA IR REZULTATŲ ANALIZĖ 2
3.1 Tyrimų organizavimas ir metodika 2
3.2.Kontingento analizė 2
3.3.Paauglių tyrimo duomenų analizė 2
3.4.Nepatenkinamo statuso poveikio paaugliams analizė 2
4. ŽEMO STATUSO MOKINIŲ SOCIOPEDAGOGIZACIJOS GALIMYBĖS 2
4.1.Pedagoginių santykių poveikis statusui 2
4.2.Socialinio pedagogo vieta mokinių statuso gerinimo sistemoje 2
IŠVADOS 2
LITERATŪRA 2
PRIEDAI 2
PADĖKA
Noriu padėkoti VPU PPF Socalinės pedagogikos katedros vedėjai
doc. dr. G.Kvieskienei , PPF dėstytojams, kurie dvejus magistratūros
studijų metus padėjo kryptingai gilinant žinias, ruošiantis magistrinio
darbo rengimui.
Noriu padėkoti magistrinio darbo vadovei habil. dr. profesorei
M.Barkauskaitei, kuri skatino, rėmė, padėjo rašant baigiamąjį magistrinių
studijų darbą.
Noriu padėkoti savo vaikams Indrei ir Šarūnui už paramą, padrąsinimą,
o svarbiausiai kantrybę.
ĮVADAS
Paauglio statusas tarpusavio santykių sistemoje yra labai
reikšmingas asmenybę formuojantis veiksnys. Turėdamas tam tikrą statusą,
atlikdamastam tikrą vaidmenį, paauglys ima vykdyti visuomenės keliamus
reikalavimus. Izoliacijos sukeltos neigiamos emocijos dažnai skatina
paauglį nederamai elgtis, o tai sudaro pagrindą formuotis neigiamoms
asmenybės savybėms.V.Satr nuomone, visų tarpusavio nesusipratimų,
nesugebėjimo mokytis ir ilgalaikių asmenybės problemų pirmoji priežastis –
nelygiateisiškas bendravimas.
Nepilnamečių nusikaltimų skaičius per paskutinius 25 metus
padidėjo daugiau negu 3 kartus, o jų augimo tempai 1,5 karto viršijo 14-
17 metų amžiaus gyventojų skaičiaus augimo tempus. 1999m. vasaros birželio
– rugpjūčio mėn. ’’. Šalyje nustatyti 642 vaikai, padarę nusikaltimus,
1998m. tuo pat laiku -502’’, (R.Bugdinas, Dėl vaikų nusikaltimų ir kitų
teisės pažeidimų prevencijos 1999 m. vasarą, Informacinis leidinys, 1999,
Nr 89-90, p. 15).
,,Statistiniai duomenys liudija greitą nusikaltimus padariusių jų
amžiaus jaunėjimo tendenciją. 1971m. tik kas šeštas septintas nepilnametis
buvo jaunesnis nei 16 metų, o 1994 metais – jau kas trečias ketvirtas”, (O.
Merfeldaitė, Gatvės vaiko kaip socialinio pedagoginio fenomeno
charakteristika, Socialinis ugdymas II, 1999, p.52). ,,Palyginus su 1998m.
vasarą, 1999m. daugiau negu ketvirtadaliu padaugėjo administracinių teisės
pažeidimus padariusių nepilnamečių.1998m. buvo nustatyti 1659 tokie vaikai.
o 1998m.- 2107 vaikai, 1/5padarė teisės pažeidimus neturėdami 14 metų’’,
(R.Bugdinas, Dėl vaikų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos
1999m. vasarą, Informacinis leidinys, 1999, Nr.89-90, p.16).
Didelis nesimokančių ir nedirbančių paauglių skaičius (iki 16m
1998m buvo 271, o 1999m- 270 ).
Tarp vaikų plinta toksinių medžiagų vartojimas (1998m. buvo
užregistruoti 297, o 1998m.-329 tokie nepilnamečiai).
Susilpnėjus šeimų dėmesiui vaikams, jų nesaugumas šeimoje, klasėje
atveda paauglius į gatvę (1998m užregistruoti 158 , o 1999m – 189
valkataujantys nepilnamečiaiProblema – dėl ekonominių, socialinių problemų Lietuvoje padidėjo
paauglių įsitraukimas į priklausomybes, teisės pažeidimus, nusikaltymų
įvykdyma, didelė dalis šių nepilnamečių yra žemo statuso. Susidariusi
situacija neramina tėvus, pedagogus, visuomenę.
Viena iš priemonių, gelbstinčių situaciją – tai socialinių
pedagogų etatų steigimas mokyklose.
. Ypatingą dėmesį skirti paauglystės amžiaus tarpsniui. Šis
perėjimas iš vaikystės į suaugusiojo amžių, dažnai išgyvenamas sunkiai ir
audringai. Tai laikotarpis, kai bendraamžiai turi labai daug įtakos
paauglio socialiniam gyvenimui. Kaip nurodo G.Navaitis, 34-46% į
psichologinę konsultaciją besikreipiančių paauglių skundžiasi problemomis,
kilusiomis dėl bendravimo sunkumų su bendraamžiais. Dauguma psichologų
sutaria, kad
bendraamžių grupės priėmimo rodiklis labai tiksliai leidžia
numatyti socialinę ir psichologinę paauglio adaptaciją ir dezadaptaciją.
Žemo statuso mokinių adaptavimas į klasės bendruomenę, tai siekis
nors minimaliai patenkinti mokinio bendravimo poreikį, ugdyti teigiamas
emocijas, keisti jo paties ir klasės požiūrį į save. Tai sudėtingas
uždavinys, reikalaujantis ilgo, kruopštaus, individualaus bei komandinio
darbo. Mokinio adaptavimosi procese, parengtame pagal socialinio pedagogo
planą, turėtų dalyvauti klasės vadovas, dalykų mokytojai, klasės mokiniai,
tėvai, neformalių grupių, kurioms priklauso mokinys, nariai, mokyklos
psichologas. Tik pakeitus jo pačio požiūrį į save ir klasės mokinių požiūrį
į jį galima tikėtis adaptavimosi rezultatų. Optimizavus žemo statuso
paauglio padėtį klasėje atsiranda tikimybė lengviau ugdyti teigiamas
asmenybės savybes, formuoti mokymosi motyvaciją, pagerinti mokyklos
lankomumą, atitraukti nuo gatvės ir nusikaltimų.Šio darbo tikslas – atskleisti mokinių statuso svarbą jų
teigiamų asmenybės savybių formavimuisi, mokymosi motyvacijai, mokyklos
lankomumui .Šio darbo uždaviniai:
-aptarti mokinių statusą klasėje,jo vaidmenį tarpusavio
santykiams,bendravimui
-nustatyti statusą lemiančius veiksnius,
-aptarti paauglių izoliacijos ir atstumimo priežastis,
-panagrinėti bendraamžių įtaką paauglio asmenybės
formavimuisi
-išsiaiškinti žemo statuso mokinių adaptacijos
galimybes,
-išsiaiškinti socialinio pedagogo vaidmenį žemo statuso
mokinių optimizavimo sistemoje.
Objektas – V-VII klasių moksleivių statusas ir jo optimizavimas.Metodai:
-literatūros apžvalga,
-diagnostinis;
sociometrinis testas,
stebėjimas,
pokalbis,
anketa mokiniams ir klasės vadovams,
statistinė duomenų analizė.
1. PAAUGLIŲ STATUSO ĮTAKA JŲ ASMENYBĖS FORMAVIMUISI
1. 1. Paauglių statusas klasėje ir jų tarpusavio santykiaiDraugystė – pats reikalingiausias dalykas
gyvenime, nes niekas nepanorės gyventi be draugų , net jei turėtų visas
kitas gėrybes.
A r i s t o t e l i s
Socialinėje psichologijoje didžiulis dėmesys yra skiriamas
paauglystės amžiaus tarpsniui. Šį laikotarpį nagrinėjo daug pasaulio ir
Lietuvos psichologų: Z. Froidas, K.Jungas, C.Rodžersas, R.Campbell,
J.Kolominskis, G.Navaitis, R.Želvys, A.Jacikiavičius, A.Suslavičius ir kt.
Jie nurodo, kad nuo bendravimo su bendraamžiais sėkmės priklauso paauglio
asmenybės vystymasis. Anot V.J.Černiaus, rimtas bendravimas prasideda
vaikui pradėjus lankyti mokyklą, o sugebėjimas bendrauti išvystomas nuo
devynerių ar dešimties metų. Jo nuomone nuo dvylikos-aštuoniolikos metų
vyksta didžiausias mokymasis bendrauti emocinėje ir socialinėje srityje ir
mažesnis -intelektualinėje.
,,Vaikų kolektyvas mokykloje- tai ne tik suaugusiųjų pedagoginių
pastangų rezultatas, bet ir spontaniškai besivystantis reiškinys.Todėl
visas klasėje besireiškiančias tarpusavio bendravimo formas galima
suskirstyti į tris santykių sistemas :
-dalykinius (oficialius, formalius) santykius,
-asmeninius(emocinius) santykius,
-humanistinius santykius (pastarieji nėra būdingi visoms klasėms-
jie atsiranda tik aukštą išsivystymo lygį pasiekusiose bendruomenėse) ’’
(M.Barkauskaitė,2001,p.19)
Klasė yra pirminis formalus kolektyvas, kuriame mokinys praleidžia
daug laiko tarp savo bendraamžių.Tarp mokinio ir klasės mokinių, mokytojų
atsiranda kontaktai, kurie padeda vieniems apie kitus kaupti žinias
,,Dalykiniai santykiai yra bet kokios bendruomenės kūrimosi pradinis
taškas. Pirmieji santykiai naujoje bendruomenėje visada būna susiję su
pagrindine veikla tam tikrame jos vystymosi etape. Atsiradus dalykinių
santykių sistemai neišvengiamai užmezgami emociniai kontaktai.Taigi
dalykiniai santykiai klasėje yra emocinių santykių sistemos susiformavimo
pagrindas’’(M.Barkauskaitė,2001,p24).Remdamiesi turimomis žiniomis,
emocijomis mokiniai vertina vienas kitą.Vaikai dažniausiai vertinimo
pagrindo nesuvokia , tačiau vertina bendraklasius skirtingai. Klasėje
susidaro nelygiareikšmių santykių tinklas dalykinių ir emocinių santykių
sistemoje. Mokinių padėtis klasėje ir jų statusas klasėje būna
skirtingas.
,,Statusas suprantamas kaip padėtis(vieta)santykių sistemoje, kurią
užima kiekvienas klasės mokinys pagal tai, kaip jį vertina kiti klasės
mokiniai rinkdamiesi jį įvairiai veiklai. Statusas – pasirinkimų pagal tam
tikrus kriterijus įvairioms veiklos sritims skaičius tenkantis vienam
klasės mokiniui.’(’M.Barkauskaitė ,1979, p.11)
Norint išsiaiškinti, koks mokinių statusas klasėje atliekamas
sociometrinis tyrimas, sudaromos situacijos pasirinkti klasės draugus.
Atlikus tyrimą
paaiškėja, kad kiekvienoje klasėje yra išskiriami mokiniai
turintys:
aukštą statusą( lyderiai,žvaigždės)
patenkinamą statusą (pripažinti)
atstumtieji (gavę mažai pasirinkimų)
izoliuotieji (negavę nė vieno pasirinkimo)
abipusiai pasirinkę (mokiniai turi vieną draugą, kurie vienas kitą
pasirenka)
J.Kolominskis ir N.Berezovinas knygoje ,,Kai kurios pedagoginės
problemos socialinėje pedagogikoje’’ rašo : ,, Nėra žmogaus, kuris būtų
abejingas savo užimamai padėčiai, žmonių tarpe. Ypatingai, jeigu tas žmogus
paauglys, o kiti žmonės, jo bendraamžiai. Pažeminta padėtis , daro jį labai
nelaimingu. Bet ne tik tai-tirpsta, vysta, žūsta jo gabumai. Ir gerai,
jeigu visa tai neatsilieps jo ateinančiam gyvenimui, kuris visas
priešakyje. Arba nepakeis jo staigiai ir pražūtingai dar šiandien’’
Nuo to koks mokinio socialinis statusas klasėje, tokį vaidmenį jis
atlieka bendraudamas su kitais klasės mokiniais. Pasak M.Barkauskaitės,
vaidmuo- tai užimamo statuso sąlygojamų poelgių, požiūrių, įsitikinimų,
kuriuos asmenybė įgyvendina palaikydama santykius su kitomis asmenybėmis
visuma. Mokinio socialinis statusas atitinkamas jam yra skirtas vaidmuo.
Mokinio E.CH. statusas klasėje yra labai aukštas, todėl klasėje jis
atlieka lyderio vaidmenį. Lyderis gali būti teigiamas ir neigiamas, t.y.
mokinys su teigiamomis asmenybės savybėmis arba mokinys su neigiamomis
asmenybės savybėmis. Mokytojai paprastai išnaudoja teigiamą lyderį kuriant
ir palaikant klasėje darbingą atmosferą, atliekant visuomeninę veiklą.
Neigiami lyderiai atitraukia klasės draugus nuo bendro darbo, ardo
sutelktumą, prieštarauja mokytojui. Pedagogo uždavinys surasti priimtinas
įtakos klasei formas ir neigiamą lyderį pastūmėti pozityviai veiklai.Tačiau
nevisada šiame procese lydi sėkmė, todėl nesėkmės atveju reikia
aiškintis neigiamų asmenybės savybių kilmę. A.P. statusas yra labai žemas,
todėl jis klasėje atlieka atstumtojo vaidmenį. G.Butkienė ir A.Kepalaitė
teigia, kad klasėje gali pasitaikyti daug vaidmenų, kuriuos mokiniai
prisiima tam, kad užimtų tam tikrą padėtį kolektyve. Jų vaidmuo yra susijęs
su statusu klasėje, jie elgiasi pagal prisiimtą vaidmenį ir aplinkiniams
kelia jų vaidmenį atitinkančius reikalavimus. Klasės draugai su jais
elgtiasi pagal jų reputaciją klasėje ir pratęsia ratą. Socialinio pedagogo
užduotis nutraukti tą ratą ir sudaryti sąlygas konstruktyviai mokiniams
elgtis. ,,Dažniausiai skirstomi šie neproduktyvūs vaidmenys klasėje:
monopolistas- pernelyg aktyvus mokinys, užgožiantis klasės
draugus;
atpirkimo ožys-mokinys arba grupelė mokinių, apkaltinami dėl
susidariusių sunkumų;
moralistas- visada teisus;
numylėtinis – sukeliantis švelnius jausmus ir nuolat
siekiantis globos;
klounas -įvairiai išsidirbinėdamas siekia klasės dėmesio;
tylenis – atrodo atitrūkęs nuo klasės ne tik per pamokas, bet
ir per pertraukas;
atstumtasis – su kuriuo niekas nenori sėdėti;
nesimokantis – niekada nerengiantis namų darbų, klasėje
spoksantis per langą, amžinai vėluojantis ir
kt.’’(G.Butkienė,A.Kepalaitė,1996,p.281). Įdomus naujokų elgesys kolektyve.
Remiantis N.Anikejeva, naujokai mėgina vaidinti savo įprastinį vaidmenį,
kuris sulaukdavo pritarimo anksčiau bendraujant su klasės draugais,o jei
klasė tą vaidmenį vertina nepalankiai, ieškoma naujų vaidmenų, atitinkančių
kolektyvo reikalavimus.Naujame kolektyve, buvęs žemo statuso mokinys,
stengsis vaidinti aukštesnį, reikšmingesnį vaidmenį, pelnyti autoritetą ir
tokiu būdu pagerinti savo statusą.
Kyla klausimas – ar patenkina kiekvieną mokinį jam skirtas statusas
klasėje? Mat, jo statusą nustato kiti mokiniai, o jis dalyvauja nustatant
kitų statusą .Tik patenkinti klasėje gali būti mokiniai aukšto ir
patenkinamo stasuso. Atstumti ir izoliuoti mokiniai jaučiasi klasės
kolektyve nereikalingi, nepripažinti, nemylimi, jie dažnai draugų ir
supratimo ieško gatvėje, distruktyviose neformaliose grupėse.Remiantis
M.Barkauskaitės tyrimais 90-92 procentai policijos įskaitoje buvusių
paauglių klasės kolektyve buvo atstumti, nepripažinti, neturėjo glaudžių
emocinių ryšių su klasės draugais.
,,Įvairių šalių mokslininkų tyrimai rodo, kad tarpusavio santykiai,
statusas, turi įtakos ne tik mokinio pažangumui bei intelektui, bet dažnai
jo fiziniam ir psichiniam vystymuisi.’(’M.Barkauskaitė ,1979, p.12)
Aptarėme, kad statusas ir vaidmuo tarpusavyje susijęs, todėl mokinys
atlikdamas klasės mylimo ir nemylimo mokinio vaidmenį formuojasi tam
vaidmeniui atitinkamus bruožus, savybes. Pradžioje atsiranda įprotis elgtis
pagal tam tikrą vaidmenį, vėliau susiformuoja įgūdis, o vėliau tai tampa
asmens savybe.Todėl pedagogai turi susirūpinti mokiniais, kurių statusas
klasėje yra žemas. Šie mokiniai savo statusu yra dažniausiai nepatenkinti
, o tai iššaukia poreikį negatyviai elgtis. Pasak G.Navaičio ,
padėtį pakliūna grupės atstumtieji, tad savęs realizavimo būdų
kartais pradeda ieškoti asocialiose grupėse, kuriose, veikiant asocialių
paauglių pastiprinimo, spaudimo ir modeliavimo mechanizmams, formuojasi
įvairios atstumtų paauglių asocialaus elgesio formos: alkoholizmas,
narkomanija, prostitucija ir kt.
Pedagogai turėtų klasėje siekti taip organizuoti mokinių tarpusavio
santykius, kad joje mokinys patenkintų bendravimo poreikius. Būtina
stengtis, kad formalus kolektyvas-klasė ar neformalios grupes mokykloje
pilniau patenkintų mokinio bendravimo poreikius, kad jis ugdytų teigiamas
asmenybes savybes, augtų doru žmogumi. Šių poreikių patenkinimas neleis
atsirasti ir vystytis neigiamoms asmenybės savybėms. Todėl pedagogai
turėtų siekti, kad kiekvieno klasės mokinio poreikiai minimaliai būtų
patenkinti.Tokioje klasėje padidės mokymosi motyvacija, pagerės lankomumas,
sumažės konfliktų. Mokiniai patenkinti statusu yra aktyvūs ne tik
pamokose , bet ir popamokinėje veikloje.Vadinasi ,pedagogas turi ieškoti
būdų kaip pakelti žemą mokinių statusą, bent minimaliai patenkinti
bendravimo ir pripažinimo poreikį.Tai galima ,žinant veiksnius, kurie
nulemia aukštą ar žemą mokinio statusą.
1.2. Mokinio statusą klasėje lemiantys veiksniai
Žmonės, būkite žmoniški! Tai jūsų pirmoji pareiga.
Ž.Ž.Ruso
Paauglys klasėje ne pats pasiskiria vietą bendravimo sistemoje, ją
parenka kiti klasės draugai atsižvelgdami į tam tikrus veiksnius,kurių jie
patys tiesiogiai nesuvokia.Kokie tie veiksniai, kurie lemia mokinio
socialinį statusą klasės bendruomenėje?
Remiantis įvairių šalių mokslin nuomone, išskiriami skirtingi
veiksniai, lemiantys mokinio socialinį statusą kolektyve.
M.Barkauskaitė knygose ,,Mokinių tarpusavio santykiai’’ ir
,,Paaugliai: sociapedagoginė dinamika ‘’ išskiria :
1) nuo paties mokinio priklausą individualūs veiksniai:
išvaizda(anatominiai duomenys ir apranga), lytis, amžius,
charakteris, temperamentas, gabumai, pažangumas, inteligencija,
informuotumas arba mokinio išprusimas ;
2) išoriniai veiksniai ,turintys įtakos mokinio statusui : klasės
ypatumai, mokytojas, draugai, šeima , bendravimo patirtis.
Išvaizda. Lietuvių liaudies posakis – ,,sutinka pagal rūbą,išlydi pagal
protą’’- patvirtintas psichologiniai- pedagoginiais tyrimais.Pirmas įspūdis
sudaromas apie žmogų iš fizinės išvaizdos: jo balso
tono,judesių,žvilgsnio,drabužių.J.Kolominskis nurodo,kad į pirmą vietą
išvaizda kaip veiksnį iškelia pirmų klasių mokiniai, o su metais išvaizda
vaidina pasirinkime mažesnį vaidmenį. Nors reikia pabrėžti, kad paaugliams
ypač svarbi išvaizdą. R.Pilkauskaitė pastebi, kad paauglio ne visos kūno
dalys auga vienodai greitai,ir kartais jo išvaizda tampa neproporcinga,tai
suvokdami paauglia drovisi savo išvaizdos, jaudinasi, kad atrodo
juokingi.Šios reakcijos iššaukia apsimestinį šiurkštumą, o pastabos ir
komentarai formuoja menkavertiškumo kompleksus. Remiantis atliktais
M.Barkauskaitės tyrimais galime teigti, kad išvaizda svarbi tik pirmų
kontaktų metu (išvaizdą,kaip draugo pasirinkimo motyvą pirmą stovyklavimo
dieną nurodė 63proc. moksleivių, o 13-14 dieną šį motyvą laikė svarbiu 18,8
proc.) Tačiau išvaizda,žmogaus patrauklumas kelia kitų žmonių
susidomėjimą, susižavėjimą.
Lytis. J.Ruškus ir I.Kazlauskaitė straipsnyje,, Moksleivių ir mokytojų
požiūris į lyčių skirtumus’’teigia,kad mokykloje egzistuoja lyčių
stereotipai, skirtingi vyrams ir moterims. Mokslininkai pabrėžia, kad
vyrams būdingas socialinis aktyvumas, o moterims – socialinį pasyvumą
atspindinčios asmenybės savybės. Nagrinėjant sociometrinio tyrimo
rezultatus išryškėja , kad berniukų daugiau dominuoja labai aukšto statuso
grupėje -76,47 proc. ir taip pat žemo statuso grupėj -60proc.Tai reiškia,
kad berniukai pasižymi didesniu aktyvumu.,,Mokykloje lyčių skirtumų
socialinis suvokimas jau yra ne tiek įtvirtinamas,kiek koreguojamas.Šiame
mokykliniame etape didžiausios įtakos nuostatų formavimuisi turi
bendraamžių ir mokytojų turimi lyčių sreteotipai’’(Lyčių skirtumai švietimo
sistemoje,2000,p.62)
Amžius. Į amžių,kaip į statusą lemiantį veiksnį , mokslininkų
požiūris yra labai prieštaringas.Vieni teigia ,kad vyresnių paauglių
statusas klasėje aukštesnis negu jaunesnių, kiti atvirkščiai.Mokslininkai
vieningai sutinka ,kad nuo amžiaus priklauso vaiko aktyvumas,socialiniai
įgūdžiai ir kt ,,Jei vaiko socialinio elgesio įgūdžių sistema ne pagal