Paaugliu bendravimas su bendraamziais
5 (100%) 1 vote

Paaugliu bendravimas su bendraamziais

112131

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………..3

1. BENDRAVIMO YPATUMAI……………………………………………………………………………….5

1.1 Bendravimo su bendraamžiais reikšmė paauglystėje…………………………………………….6

1.2. Vaikinų ir merginų bendravimo ypatumai………………………………………………7

2. BENDRAAMŽIŲ GRUPĖS………………………………………………………………………8

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………….12

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………..13

ĮVADAS

Bendravimas žmogui toks reikšmingas ir būtinas, kad be jo negalima įsivaizduoti ir paties žmogaus. Bendravimo procese sukuriama individo socialinė esmė, susiformuoja visi jo žmogiškieji bruožai – pažiūros ir įsitikinimai, jausmai ir emocijos, vertinimai ir idealai, charakterio savybės ir elgesio įpročiai. Be bendravimo neįmanoma žmonių gamybinė, kultūrinė bei visuomeninė veikla. ( Miškinis K., 2003).

Bendravimas – tai dviejų ir daugiau žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami saugumo, saviraiškos, dominavimo ir kiti poreikiai. Bendraudamos asmenybės stengiasi “perskaityti” viena kitą, iššifruoti tai, ką pastebi ar pajaučia. Pirmieji bendravimo įspūdžiai yra labai svarbūs: pažindami kitą asmenybę formuojamės ir patys. Be to, sugebėdami tiksliai “skaityti” vieni kitus, galime tikėtis bendravimo sėkmės. ( Furst M.,1998).

Bendravimo su aplinkiniais sėkmė kiekvienam iš mūsų yra kur kas svarbesnis dalykas, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Gebėjimas bendrauti lemia ne tik laimingesnį šeimyninį bendravimą ir greitesnį kilimą karjeros laiptais. Nuo jo, galima sakyti, priklauso mūsų gyvenimo kokybė pačia plačiausia prasme. Tokį teiginį patvirtina moksliniai tyrimai, rodantys, kad žmonių fizinė bei psichinė sveikata, gyvenimo trukmė siejasi su bendravimo ypatumais. Vieną plačiai pagarsėjusį tyrimą atliko L. Berkman ir S. Syme Kalifornijoje. Jie 1979 m. 7000 tiriamųjų paprašė atsakyti į klausymus, nušviečiančius jų socialinius ryšius. Po devynerių metų įvertinus tų pačių žmonių sveikatą bei gyvenimo trukmę paaiškėjo, kad tie, kurių socialiniai ryšiai platesni ir intensyvesni, vidutiniškai gyvena ilgiau. Tikėtina, kad bendravimas daro įtaką sveikatai, o ne atvirkščiai. Tyrinėtojų nuomone, svarbiausias veiksnys šiuo atveju buvo bendravimas šeimoje, toliau – bendravimas su draugais ir giminėmis, trečioje vietoje – priklausymas religinėms organizacijoms ir panašiai. ( Almontaitienė J., 2001).

Apie bendravimo svarbą, funkcijas bei raišką daug rašė D. Gailienė, L. Bulotaitė, A.Gučas(1990), J. Laužikas(1997), A. Pease(2003).

Bendraujant realizuojamos žmonių dorovinės orientacijos ir nuostatos, gėrio, žmoniškumo ir teisingumo lūkesčiai, tarpusavio pagalbos ir palaikymo, dvasinės pusiausvyros ir pasitikėjimo savimi bei kitais išgyvenimais( Žemaitis V., 2004).

Sėkmingas bendravimas žmogui yra viena pačių svarbiausių vertybių. Bendravimo nesėkmės sukelia vidinius konfliktus, susvetimėjimą, žaloja fizinę ir kartu psichinę sveikatą. Dėl to labai svarbu, kad prie bendravimo sėkmės prisidėtų ir socialinis pedagogas.

Tyrimo objektas: Paauglių, gyvenančių globos namuose, tarpusavio bendravimo ypatumai.

Tikslas: Išanalizuoti paauglių, gyvenančių globos namuose, tarpusavio bendravimo ypatumus.

Uždaviniai:

1. Apžvelgti paauglių, gyvenančių globos namuose, tarpusavio bendravimo ypatumus teoriniu aspektu.

2. Išanalizuoti pagrindinę paauglių, augančių globos namuose, bendravimo su bendraamžiais reikšmę.

3. Išsiaiškinti kuo skiriasi vaikinų ir merginų bendravimo ypatumai.

Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais:

Mokslinės literatūros analizė;

BENDRAVIMO YPATUMAI

Poreikis bendrauti tarpusavyje be abejonės yra vienas iš būdingiausių žmonijos bruožų.

Žmonės bendrauja, todėl, kad gali sėkmingiau tenkinti daugelį svarbiausių savo poreikių.

Visų pirma bendraujant keičiamasi informacija. Vieni iš kitų sužinome, kokia įstaiga ieško naujo darbuotojo, kur galima pažiūrėti įdomų filmą ar laimėjo krepšinio varžybas. Taigi bendravimas mums padeda gauti reikalingų žinių ir tiesiog tvarkyti kasdienius reikalus.

Antra, bendravimas suteikia mums galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius. Lygindami save su kitais, darome išvadas, kas mes esame, kokie ir kokios esame: kokie mūsų gebėjimai, vertybės, temperamentas ir panašiai. Savo laimėjimus taip pat galime palyginti, tik su tuo ką yra pasiekę aplinkiniai.

Trečia, bet anaiptol ne mažiau svarbu yra tai, jog bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais, atskleisti kitiems savo individualybę, daryti aplinkiniams įtaką ir panašiai.(C. Sutton, 1999).

Bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai.. Socialiniai poreikiai – tie, kurie gali būti patenkinti tik
tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant kitiems žmonėms. Taigi galima sakyti, kad poreikis bendrauti yra įvairių žmogaus socialinių poreikių išraiška. Socialiniai poreikiai veikiausiai įgyjami gyvenant tarp kitų ir įsisavinant įvairias visuomeninio gyvenimo normas. Šie poreikiai yra prieštaringi, tenkinant vienus iš jų galima netekti galimybės patenkinti kitus.

Dažniausiai yra įvardijami tokie socialiniai poreikiai, kaip:

• Bendrumo (priklausomybės) poreikis. Tai poreikis jausti, kad esi kokios nors grupės, bendruomenės narys, kad esi tarp žmonių, kurie tau reikalingi ir kad tu esi jiems reikalingas. Šis poreikis yra patenkinamas, kai žmogus turi šeimą, kuriuos narius sieja šilti jausmai, mėgstamus bendramokslius ar bendradarbius, priklauso kokioms nors organizacijoms, klubams ar kitais būdais susiranda bendraminčių.

• Saugumo poreikis patenkinamas tada, kai žmogus iš aplinkinių nejaučia grėsmės nei fiziniam, nei psichologiniam savo saugumui.

• Laimėjimų poreikis – tai siekis pirmauti, įveikti iššūkius, atitikti aukščiausius standartus. Jis glaudžiai susijęs su pasitikėjimu savimi. Aukštą laimėjimų poreikį turintys žmonės nevengia imtis atsakomybės, rizikuoti.

• Savęs įtvirtinimo poreikis – siekis rasti savo vietą visuomenėje.

• Savigarbos, savo vertės jutimo poreikis – siekis nebūti kitų žeminamam, niekinamam, užimti tarp kitų žmonių deramą vietą.

• Dominavimo (savo galios jutimo) ir pripažinimo poreikis – noras kontroliuoti kitus, daryti įtaką aplinkiniams, vadovauti.

• Pranašumo poreikis – jaustis kuo nors pranašesniu už kitus, užimti išskirtinę padėtį.

• Saviaktulizacijos ir saviraiškos poreikis – realizuoti potencialias savo galimybes ir išreikšti save nepalaikant ryšių su kitais žmonėmis būtų neįmanoma, tačiau, kita vertus, siekiant šio poreikio patenkinimo, neretai tenka priešintis aplinkinių spaudimui, laužyti visuomenėje priimtas elgesio normas.

• Afiliacijos poreikis – turėti artimų draugų, rūpintis kitais ir iš jų susilaukti to paties, mylėti ir būti mylimiems bei reikalingiems.

• Prieraišumo ir meilės poreikis – tai atvirų, intymių santykių tarp dviejų žmonių siekimas.

• Poreikis palaikyti kontaktą – noras su kuom nors dalytis emocijomis, užmegzti ryšį.

Bendravimo su aplinkiniais sėkmė kiekvienam iš mūsų yra kur kas svarbesnis dalykas, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Gebėjimas bendrauti lemia ne tik laimingesnį šeimyninį gyvenimą ir greitesnį kilimą karjeros laiptais. Nuo jo, galima sakyti, priklauso mūsų gyvenimo kokybė pačia plačiausia prasme. ( Almontaitienė J., 2001).

Bendravimo su bendraamžiais reikšmė paauglystėje

Vienas svarbiausių jaunesniųjų paauglių uždavinių yra tapti bendraamžių grupės nariu. Išgyvenama pritapimo prie grupės arba atsiskyrimo psichosocialinė krizė.

Paaugliui tenka vienu metu gyventi dviejuose pasauliuose – bendraamžių ir suaugusiųjų. Bendraamžių pasaulis turi savo subkultūrą, raidą, struktūrą, pripažįsta specifines vertybes elgesio normas, tradicijas. Bendraamžių lygybės principas teikia paaugliui tarpusavio santykiams ypatingo patrauklumo.

Saitus su šeima keičia stipresni santykiai su bendraamžiais. Psichologai J. Condry, M. Sinon, U. Brenfembrenner, 1996 nustatė, kad su bendraamžiais paauglys praleidžia dvigubai daugiau laiko nei su tėvais. Su bendraamžiais galima būti nepriklausomam ir tikrinti savo idėjas, tarp jų sutinki į save panašių, tų pačių bėdų „graužiamų“. Bendraamžių grupėje paaugliai mokosi to, ko negali išmokti iš suaugusiųjų: bendrauti su draugais ir lyderiais, reaguoti į agresiją ir prievartą, santykių lygiateisiškumo ir panašiai. Didelė dalis paauglių apie save sprendžia iš aplinkinių santykio su jais, savęs vertinimui didelės reikšmės turi jiems svarbių bendraamžių požiūris.

Sėkmingi paauglio santykiai su bendraamžiais lemia jo psichinę sveikatą. Savęs nevertinti linkę paaugliai, neturintys paauglių grupėje aukšto statuso ir menkai suvokiantys savąjį AŠ.

Daugelis užsienio psichologų kalba apie bendravimo sunkumų su bendraamžiais neigiamą poveikį jo tolesnei psichologinei ir socialinei raidai. Socialinė izoliacija ir bendravimo sunkumai susiję su įvairiomis problemomis: delikvencija, alkoholio vartojimu ir net depresija; dėl skurdžių santykių paauglystėje dažnas mokinys palieka mokyklą ir yra linkęs nusikalsti. Darnūs santykiai su bendraamžiais paauglystėje laiduoja psichinę sveikatą brandžiame amžiuje, normalius socialinius santykius.

G. Valickas (1997) nurodo socializacijos trūkumus nulemiančius veiksnius:

1. nepalankios asmenybės raidos sąlygos šeimoje;

2. neigiamas mokyklos ir bendraamžių grupės poveikis;

3. neigiama visuomenės informavimo priemonių įtaka;

4. tam tikros individualios asmenybės savybės ir jų reikšmė asocialaus elgesio grupėje;

5. mokymasis, kaip asmenybės resocializacijos veiksnys.

Vienas svarbiausių paauglio socializacijos veiksnių yra bendraamžių grupė. Patekęs į asocialią grupę, veikiamas jos normų ir vertybių, paauglys savo poelgiais gali peržengti ne tik moralės, bet ir teisės normas. Kuo ilgiau paauglys būna ištrūkęs iš normalios aplinkos į asocialią, tuo ilgiau jam asocialios grupės vertybės yra itin aktualios ir svarbios. Dauguma
teisėtvarkos pažeidėjų yra buvę „sunkūs vaikai“, asocialios grupės nariai. Taigi paauglio socialinei raidai labai svarbi bendraamžių grupės vertybinė orientacija. (Petrulytė A., 2003)

Paauglys, ieškodamas tapatumo, dažnai įtraukia ir kitus žmones. Pereidamas nuo sąjungos su šeima prie stipresnių ryšių su bendraamžiais, įgyja daugiau priklausomybės. Norėdamas pasitikėti bendraamžiais, turi su jais artimai draugauti.

Išsilaisvinęs nuo tėvų įtakos paauglys nori vis daugiau prisiimti bendraamžių vertybių. Bendraamžiai labai paveikia visą paauglio socialinį gyvenimą, todėl kai kurie autoriai yra linkę kalbėti apie paaugliams būdingą atskirą visuomenę, savitą kultūrą, nors ne visi su tuo sutinka. Be to, Mead ir kiti autoriai teigia, kad spartūs socialiniai pokyčiai sukelia atotrūkį tarp kartų, ir todėl didėja bendraamžių grupės įtaka paauglio socializacijai. (Žukauskienė R., 1998)

Vaikinų ir merginų bendravimo ypatumai

Vaikystėje ir paauglystės metais grupės skiriasi pagal priklausomybę vienai ar kitai lyčiai. Berniukų draugiškumas dažniausiai išryškėja didesnėse grupėse. Mergaitės priešingai, buriasi į mažesnes grupeles ar poras, jų ryšiai riboti. Emocijos būdingesnės mergaičių draugystei. Jos, apibūdindamos draugystę, dažnai pasakoja apie įtampą, pavydą, konfliktus; taip pat dažniau nei berniukai mini atstūmimą. Tai ypač aktualu paauglystės viduryje. Mergaitės labiau linkusios išgyventi pavydo jausmą ir baimę būti atstumtos, todėl, kaip pažymi Colemanas, kad jų socializacijai labai svarbus artimumo ir priklausomybės siekimas. Draugystė yra labai svarbi tiek berniukų, tiek mergaičių gyvenime, bet šiek tiek skirtingai: berniukų draugiški santykiai orientuoti į bendrą veiklą, o mergaitėms svarbiau socialinis patenkinimas ir abipusis artumas.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1715 žodžiai iš 3284 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.