Paauglių depresija
5 (100%) 1 vote

Paauglių depresija

1121

ŠIUOLAIKINIŲ PAAUGLIŲ DEPRESYVUMAS

REFERATAS

ĮVADAS

Gyvenimas, mąstymas ir jausmai be svyravimų neįsivaizduojami. Džiaugsmas ir kančia, žavėjimasis ir liūdesys, pakilūs jausmai ir nusivylimas yra visiškai normalūs jutimai ir žinoma, nereikalauja jokio gydymo. Jausmai ir nuotaikos yra susiję su tam tikrų žmogaus smegenų struktūrų funkcionavimu. Pačiu palankiausiu atveju mes esame sveikai pakilios būsenos, daugiau ar mažiau pastovios nuotaikos ir priklausomai nuo situacijos galime džiaugtis, pykti arba liūdėti, trumpai tariant, normaliai reaguoti. Depresyviems žmonėms yra kitaip. Jie nebegali džiaugtis, mintys sukasi vien apie savo trūkumus ir tariamą nereikšmingumą. (5, psl.43)

Sąvoka „depresija“ iki šiol naudojama charakterizuoti nuotaikai, depresijos sindromui ir atskiram susirgimui depresijai.

Klasikinis depresinis sindromas charakterizuojamas prislėgta, liūdna nuotaika, sulėtėjusios asociacijos ir užslopinti, sulėtinti judesiai. Ligonio veidas liūdnas, kenčiantis, lūpos tvirtai sučiauptos, jų kampai nusileidę žemyn, antakiai suraukti. Toks paauglys pasyvus, nejudrus su juo sunku susikalbėti. Jis skundžiasi savo liūdesiu, jo niekas nedomina viskas atrodo beprasmiška. Vaikams ir paaugliams depresija kartais atpažįstama sunkiai. Tai įvyksta todėl, kad vaikai sunkiai apibūdina savo išgyvenimus.

Depresija – psichinė būsena , kuriai būdingos neigiamos emocijos, pasyvumas, motyvacijos sutrikimas. Žmogus grimzta į liūdesį, neviltį, visą laiką galvoja apie nemalonius savo paties arba savo artimųjų gyvenimo įvykius ir jaučiasi dėl jų kaltas, nemato savo gyvenimo perspektyvos, save per menkai vertina, praranda iniciatyvą. Laikas jam tarsi sustoja. Sulėtėja mąstymas, nusilpsta valia, potraukiai nuslopinti. Veiksmai pasidaro lėti, žmogus greitai pavargsta, dėl to labai sumažėja jo darbo produktyvumas. Užsitęsusi depresija gali pastūmėti į savižudybę. (1, psl. 411).

Depresyvumas – sąvoka, apibūdinanti įvairiausias sudirgimo bei prislėgtumo būsenas, prie kurių galima priskirti ir depresiją. Apskritai depresyviam žmogui būdinga slogi dvasinė savijauta, t.y. jis jaučiasi emociškai sukaustytas, iškamuotas, slegia krūtinę ir pilvą; mintys sukasi apie blogą savijautą, kaltę dėl pajėgumo, beviltišką padėtį. Depresyvumo priežastys gali būti:

• stokos būsena sutrikus nervų sistemos medžiagų apykaitai;

• autoagresija kaip prieraišumo objekto praradimo ar narcistinių ligų padarinys;

• pozityvių pastiprinimų dirginimas, išmoktas bejėgiškumas;

• negatyvus požiūris į save, kitus ir ateitį;

• didelės pretenzijos bei perdėtas reagavimas kritiniais gyvenimo momentais. (3, psl.450)

Paauglystėje, vykstant daugeliui biologinių, socialinių ir psichologinių pokyčių, padidėja pavojus patirti depresijos požymius ar net susirgti depresija. Depresijos požymiai paliečia nuo 30 iki 45 proc. Paauglių neklinikinėje populiacijoje. Daug paauglių patiria laikiną prislėgtos nuotaikos būseną, atsirandančią dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, kasdienė įtampa, hormonų audros ir bendravimo problemos. Daugeliui ši prislėgta nuotaika tiesiog praeina, kai kurie trumpam būna prislėgti nepajutę kitų depresijos požymių. Paauglių, patiriančių padidėjusią prislėgtą nuotaiką, yra maždaug 5-6 proc. Jų nuotaika vis blogėja ir virsta sunkiu depresiniu sindromu. Perėjimas nuo prislėgtos nuotaikos prie depresinio sindromo įvyksta veikiant nesureguliuotiems arba funkcionaliai sutrikusiems biologiniams ir sunkumų įveikos procesams. Iš 5-6 proc. paauglių, patiriančių sindromo lygmens depresiją, 1-3 proc. išsivysto depresinis sutrikimas.(4)

Kaip pažymi N.M.Jovčukas ir A.A.Severnas (1999) kuo paaugliai artėja iki pubertiteto tuo jie pasidaro uždaresni. Nusivylimas ir jausmas, kad nieko negalima pakeisti susidariusioje situacijoje, šiame amžiaus tarpsnyje veda į padidėjusią riziką suicidui. Ir kai kada tokie paaugliai bando pagerinti savo psichosomatinę būseną alkoholio ir narkotikų pagalba.

Paskutiniais metais padažnėjo vaikų ir paauglių savižudybės. Daugelis tyrimų įrodė, kad ilgą laiko tarpą prieš suicidinį atvejį paaugliai būna prislėgtos nuotaikos. Ir iki bandymo žudytis, dauguma atvejų paaugliai kalbėdavo apie gyvenimo beprasmybę, norą numirti ir grąsindavo žudytis. (7, psl.9)

Depresiškumas t.y viena iš emocinių reagavimo formų, kuri skiriasi nuo kitų emocijų, nes trunka žymiai ilgiau, intensyviau ir yra suicido rizika. Taip pat dažnai būna kartu su kitom psichopatologijom. Išaiškinant depresyvią būseną svarbu turėti galvoje, kad pasireiškia psichinis aktyvumas, subjektyvūs pergyvenimai ir somatiniai – vegetaciniai požymiai. (6)

Dažniausiai pasitaikantys depresijos požymiai vaikų amžiuje:

1. Nuovargis.

2. Apetito ir svorio mažėjimas.

3. Miego sutrikimai.

4. Staigus susierzinimas, dažni konfliktai. Mokykloje paprastai toks vaikas būna šiurkštus, atsikalbinėja, mušasi su bendraklasiais, bėga iš pamokų.

5. Nesugebėjimas susikoncentruoti.

6. Liūdna nuotaika.

7. Sumažėjęs domėjimasis reiškiniais, kurie anksčiau domino.

8. Pastovus nuotaikos blogėjimas.

9. Baimė, prislėgtumas, neveiklumas. Paauglys dažnai kartoja „man viskas nusibodo“.

10. Kaltės jausmas.

11. Suicidinės mintys.

Paauglystėje polinkį į
depresiją gali stiprinti pati paauglystės krizė, kada palaipsniui atsiskiriama nuo tėvų, tampant autonomiškam ir ieškant savo tapatumo. Kadangi paaugliai priklauso daugiausia tik nuo bendraamžių grupės ir vengia tėvų ir suaugusiųjų įtakos, atsiranda kontakto su sveikatos specialistais problema.(2, psl. 4)

Daugelis tyrinėtojų tokius paauglių poelgius kaip pabėgimai, mokyklos nelankymas, vagystės sieja su depresine būsena. Jei paauglys yra depresinės būsenos, tai labai atsiliepia mokymosi rezultatams, iškyla sunkumai bendraujant su bendraamžiais ir vyresnio amžiaus žmonėmis. Ir jei nėra skiriama pakankamai dėmesio tokiai paauglio būsenai, tai gali atsiliepti dar stipriau vyresniame amžiuje.(7, psl.5)

Yra nemažai tyrimų, skirtų nagrinėti paauglių depresijos ir lyties ryšiui. Daugelis jų patvirtina, kad merginų depresijos požymių lygis yra aukštesnis nei vaikinų. Kai kurie autoriai mano, kad pradedant maždaug nuo keturiolikos metų merginų, besiskundžiančių depresijos požymiais, yra beveik du kartus daugiau nei vaikinų, o šiuos depresijos pasireiškimo skirtumus tarp lyčių aiškina skirtingais biologiniais, psichologiniais ir socialiniais mechanizmais.(4)

Šiuolaikinis paauglys gyvena pasaulyje sudėtingam pagal savo turinį ir augimą tempus. Tai susiję su visiškai naujais reikalavimais, kurie pateikiami tiek paaugliams, tiek jų aplinkoje vykstančioms socialinėms – ekonominėms permainoms. prieš 15-20 metų tokios problemos kaip paauglių depresyvumas niekur literatūroje nebuvo minima. Paskutiniais metais situacija radikaliai pasikeitė.

Šio darbo tikslas – nustatyti paauglių depresyvumo rodiklį ir išsiaiškinti ar skiriasi rodiklis tarp merginų ir vaikinų.

METODIKA

Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 34 tiriamieji (18 merginų ir 16 vaikinų), besimokančių ————-vidurinės mokyklos aštuntose klasėse. Jų amžius – nuo 14 iki 15 metų.

Tyrimas. Tiriamiesiems buvo pateikta ZUNGO skalė, kurioje jie turėjo atidžiai perskaitę kiekvieną teiginį, pasirinkti vieną atsakymo variantą, kuris labiausiai atitiko jų savijautą per pastarąją savaitę. Savo atsakymą jie turėjo atžymėti atitinkamame langelyje ženkleliu „+“. Šis klausimynas skirtas išsiaiškinti, koks paauglių depresijos rodiklis.

TYRIMO REZULTATAI

Pirmasis šios analizės tikslas išsiaiškinti, koks paauglių depresijos rodiklis.

1 lentelė. Paauglių depresijos rodiklis.

Depresijos

rodiklis

N %

l.žemas 8 23

žemas 16 47

vidutinis 7 21

aukštas 3 9

Labai ryški depresija – –

Kaip matome iš 1 lentelės duomenų 3 paauglių yra aukštas depresijos rodiklis. Tai sudaro apie 9 proc. Vidutinis 7 paauglių, žemas 16 ir l. žemas 8 paauglių. Tokių paauglių, kad būtų labai ryški depresija nebuvo.

1 pav. Paauglių depresijos rodikliai.

Iš 1 pav. matome, jog didžiausia dalis paauglių turi žemą ir l. žemą depresijos rodiklį. Visgi matome yra ir tokių paauglių, kurie turi aukštą depresijos rodiklį. Tai sudaro 9 proc. visų tirtųjų paauglių.

2 lentelė. Paauglių pasirinkti teiginiai.

TEIGINIAI Nebūna visai arba labai retai

Kartais Didesnę laiko dalį

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1205 žodžiai iš 2402 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.