Paauglių elgesio ydos mokykloje
5 (100%) 1 vote

Paauglių elgesio ydos mokykloje

TURINYSSANTRAUKA………………………………………………………….

…………………………………………………….3

ĮVADAS 4

1. PAAUGLIŲ ELGESIO YDŲ, PASIREIŠKIANČIŲ MOKYKLOJE, APŽVALGA TEORINIU

ASPEKTU 6

1.1 Paauglio psichologinė charakteristika 6

1.2 Paauglių elgesio ydų atsiradimo priežastys 7

1.2.1 Elgesio yda – melas 8

1.2.2 Smurtas ir šiurkštus elgesys 10

1.2.3 Egoizmas 11

1.2.4 Keiksmažodžiai 12

1.2.5 Agresyvumo pasireiškimas mokykloje 12

1.2.6 Tingėjimas kaip elgesio yda 14

1.2.7 Pavydas 14

2. TYRIMAS 15

2.1. Tyrimo metodika 15

2.2 Paauglių nuomonė apie elgesio ydas pasireiškiančias mokykloje 16

IŠVADOS 26

LITERATŪRA 27

SUMMARY…………………………………………………………………………………….28

PRIEDAI……………………………………………………………

…………………………………………………………29

SANTRAUKA

Paauglių elgesio ydos mūsų visuomenėje gyvai aptarinėjama tema.

Vaikai dažnai meluoja, pavydi, tingi, būna agresyvūs, šiurkščiai elgiasi,

keikiasi, priešgyniauja. Tai vadinama elgesio yda.

Tokia darbo tema pasirinkta, todėl, kad paauglių elgesio ydos

mokykloje yra mažai tyrinėtos. Su paauglių elgesio ydomis mokytojai

mokykloje susiduria kasdien, o kaip jas nuslopinti – ne tik mokytojo, bet

ir tėvų kompetencija.

Tyrimo tikslas: Aptarti mokinių elgesio ydas mokykloje ir jų

atsiradimo priežastis.

Tyrimo uždaviniai:

1. Aptarti mokinių elgesio ydų pasireiškimą mokykloje teoriniu

aspektu.

2. Išsiaiškinti elgesio ydų atsiradimo priežastis.

3. Nustatyti būdingiausias elgesio ydas paauglystės laikotarpyje.

4. Ištirti elgesio ydų pasireiškimo galimybes.

Rašant darbą naudoti mokslinės literatūros analizės ir anketavimo

metodais.

Tyrime dalyvavo 125 Klaipėdos miesto mokyklų paaugliai.

Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad paauglystės laikotarpyje

pasireiškia visos elgesio ydos, kurias nagrinėja mokslininkai I. Atutienė,

D. Gailienė, A. Petrulytė, K. Miškinis ir kt.. Išanalizavus tyrimo

duomenis, galima teigti, kad elgesio ydų atsiradimui įtakos turi tėvų

dėmesio stoka, bendraamžių įtaka, pedagogų netolerantiškumas, televizijos

laidos.

ĮVADAS

Paauglystė – tai toks laikotarpis, kai jaunuolis gali pradėti

maištauti, elgtis šiurkščiai, agresyviai. Šitokiam elgesio pasikeitimui

negalima kaltinti vien bendraamžių, tam įtakos turi ir tėvu auklėjimas,

taip pat ir mokykla, kur paauglys praleidžia daugiau laiko nei namie.

Netinkamas tėvu pavyzdys, dėmesio stoka, paauglystėje turi didelę reikšmę.

Tai ko jis negauna namie, gauna mokykloje savo draugų rate ir nuo tų draugų

priklauso ar paauglys linksta į nusikaltimus, šiurkštumą, agresiją, ar

pasineria į mokslus ir stengiasi savo tėvams įrodyti, kad yra suaugęs ir

savo ateitimi rūpinasi pats.

Temos aktualumas: paauglių elgesio ydos mūsų visuomenėje gyvai

aptarinėjama tema. Nuo pat senų laikų žmonės meluoja, šiurkščiai elgiasi,

yra egoistai, tingi, pavydi vieni kitiems. Ši problema yra išlikusi iki

mūsų dienų, paaugliai vieni kitiems meluoja, pavydi, tingi. Tai vadinama

elgesio yda. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (2000) yda apibūdinama kaip

„bloga ypatybė, kliauda, trūkumas.“ Pasak K. Miškinį (2000), ydos yra

būdingos tiek pavieniams žmonėms, tiek grupėms ar kolektyvams. Mokykloje

elgesio ydos yra ypač dažnai pasireiškiantis reiškinys. Kadangi mokykloje

mokosi daug paauglių ir visi yra skirtingų charakterių, norų, požiūrių į

gyvenimą, tad kiekvienas turi savo ydas, kuriuos vieniems pasireiškia

daugiau, o kitiems mažiau.

Ši tema pasirinkau, todėl, kad šiuolaikinėje mokykloje ji yra ypač

aktuali. Paaugliai mėgdžioja suaugusius, vienas kitą ir mano, kad tai yra

priimtina visuomenėje ir tuo nori parodyti, kad jie jau nebėra vaikai, kad

jie jau suaugę ir nori kuo greičiau būti pripažintais suaugusiųjų

pasaulyje. Tačiau to pripažinimo paaugliai siekia skirtingai. Anot Gage N.

L. Berliner (1994), asmenybės sąvokos pagrindas – elgesys. Mes matome tik

elgesį. Kai kalbama apie skirtingas mūsų elgesio rūšis, sukuriame jų

pavadinimus: agresyvus, šiurkštus, egoistas, melagis, dažnai yra vartojami

tie patys žodžiai, kuriuos vartojame asmenybės apibūdinimui.

Problemas: Šios temos problematiškumą lemia tai, kad šiuolaikinėje

visuomenėje ypač sparčiai plinta įvairios elgesio ydos, jas reikia šalinti.

Tačiau labai svarbu kiekvieną elgesio ydą pastebėti ankstyvoje stadijoje –

kai tik yra prasidėjusi. Elgesio ydos dažniausiai prasideda ankstyvoje

vaikystėje, o tęsiasi ir plėtojasi paauglystėje. Šias ydas turi pastebėti

ne tik tėvai, bet ir mokytojai. Dauguma paauglių mokykloje elgiasi visiškai

kitaip nei namie, yra šiurkštesni, stengiasi įrodyti vienas kitam, kad yra

stiprūs, nuo niekieno nepriklausomi ir gali daryti ką
nori. Todėl tokias

elgesio ydas kaip šiurkštumas, agresyvumas, melavimas, egoizmas, pirmi

dažniausiai pastebi mokytojai. Tai pastebėjus reikia nedelsiant pranešti

socialiniam pedagogui ir paaiškinti kokios problemos kyla su vienu ar kitu

paaugliu. Surinkęs kuo daugiau informacijos,socialinis pedagogas kartu su mokytojais ir tėvais bando išsiaiškinti, dėl

kokų priežasčių paauglio elgesys yra neprognozuojamas.

Paauglių elgesio ydas plačiai nagrinėjo I. Atutienė, K. Miškinis, D.

Gailienė ir kt.

Darbo tikslas: Ištirti paauglių elgesio ydų raiškos ypatumus.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti mokinių elgesio ydų pasireiškimą mokykloje teoriniu

aspektu.

2. Išsiaiškinti elgesio ydų atsiradimo priežastis.

3. Nustatyti būdingiausias elgesio ydas paauglystės laikotarpyje.

4. Ištirti elgesio ydų pasireiškimo galimybes.

Tyrimo objektas: paauglio elgesio ydų raiška mokykloje.

Kontingentas: Klaipėdos miesto savivaldybės 8 – 10 klasių mokiniai.Tyrimo metodai:mokslinės literatūros analizė; anketine apklausa.

Darbo eiga: Baigiamąjį darbą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje

analizuojama teorija ir aptariamos svarbiausios mokinių elgesio ydos.

Antrojoje dalyje atliktas tyrimas.

Profesinės kompetencijos:

• Vertinti ugdytinio aplinką, jos reikšmingumą ugdytinio socialiniam

funkcionavimui

• Organizuoti visuomenės švietimą, siekiant išvengti neigiamų

socialinių pedagoginių reiškinių.

• Analizuoti prevencinio darbo veiksmingumą.

• Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimos nariais, ugdymo

institucijomis bei kitomis organizacijomis.

• Vertinti, organizuoti ir tobulinti socialinio pedagogo praktiką.

• Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus.1. PAAUGLIŲ ELGESIO YDŲ, PASIREIŠKIANČIŲ MOKYKLOJE, APŽVALGA

TEORINIU ASPEKTU

1.1 PAAUGLIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKA

Paauglystė, kaip teigia D.Gailienė(2002), – sudėtingas periodas ne

tik patiems paaugliams, bet ir aplinkiniams – tėvams, mokytojams, kitiems

asmenims. Paauglystės amžius – pats sunkiausias ir sudėtingiausias iš visų

amžiaus tarpsnių. Jis dar vadinamas pereinamuoju laikotarpiu, nes tuo metu

vyksta savotiškas virsmas iš vaikystės į suaugusiojo gyvenimą, iš

nebrandumo į brandą.

Šiuo periodu vyksta visapusiškas paauglio vystymasis, apimantis

anatominius -fiziologinius, intelektualinius pokyčius, paauglio požiūrių į

įvairius reiškinius formavimąsi (Leliūgienė I., 2003).

Šiuo laikotarpiu prasideda didelės socialinės ir psichologinės

permainos, kurios paprastai sutampa su audringu fiziologiniu vystymusi.

Kalbėdami apie paauglystę psichologai neretai šį amžiaus tarpsnį vadina

kriziniu. Tai susiję su paauglio psichikos vystymosi netolygumais:

paaugliui labai svarbu išreikšti save, atskleisti savo individualybę, tuo

tarpu charakterio bruožai, leidžiantys tą individualybę realizuoti dar tik

formuojasi (R.Želvys, 1994).

Kaip pastebi L.Jovaiša(1993), santykiuose su pačiu savimi paauglys

yra susidomėjęs savo asmenybe. Jis greitai reaguoja į jo adresu pasakytus

neigiamus žodžius. Egocentrizmas būdingas ir mąstymui: jis nori būti

dėmesio centre, grožisi savimi, save įsimyli. Jautrumas savo atžvilgiu rodo

pakilusį emocionalumą. Emocingai vertinami įvykiai. Proto sprendimai iš

esmės grindžiami emocijomis. Emocijų įtaka sprendimams veda prie

maksimalizmo – viskas vertinama aukščiausių reikalavimų pagrindu.

Elkinds teigia, kad paauglys dažnai susikuria įsivaizduojamą

auditoriją, kai svarsto, kaip aplinkiniai galėtų reaguoti į jo išvaizdą ir

elgesį. Ta įsivaizduojama publika atspindi paauglio tikėjimą tuo, kad

aplinkiniai žmonės yra taip susidomėję jo išvaizda, kritiškai vertina jo

elgesį kaip jis pats. Paauglys būdamas tarp kitų žmonių, elgiasi taip pat,

tarsi būtų aktorius vaidinantis scenoje, o visi kiti labai juo susidomėję

žiūrovai. Jauni žmonės, yra pernelyg susirūpinę tuo, ką mano kiti apie juos

(R.Žukauskienė, 2001). To pasėkoje, jei paauglys atsiranda kompanijoje,

kuri linkusi į smurtą, šiurkštumą, apgaudinėjimą nenorėdamas išsiskirti

stengiasi įsilieti į jų būrį pamėgdžiodamas jų elgesį. Anot Černiaus

(1992), paaugliams svarbiausias yra savo vertybių išaukštinimas,

pasididžiavimas savo laimėjimais, savo darbu, ir artimų santykių su

bendraamžiais užmezgimas.Suaugusiųjų moralės normas paauglys supranta bendraudamas būtent su

bendraamžiais draugais. Susidraugauti pirmiausia padeda panašūs interesai

ir veikla. Silpnesnės valios paauglys greičiau “užsikrečia” vienmečio

interesais. Jų draugystė labai emocionali, kupina išgyvenimų, o santykių

nutraukimas jiems itin skaudus (A.Petrulytė, 2003).

Paauglystės tarpsnis yra laikomas rizikos amžiumi, nes tada pradeda

sparčiai formuotis asmenybė, aktyviai vykti jos socializacija, atitinkamų

vaidmenų prisiėmimas, kt. Labai tikėtina, kad šiame procese gali

pasitaikyti įvairių elgesio
defektų, įtakojančių deviantiškos asmenybės

susiformavimą. Todėl verta aptarti tam tikrus dėsningumus, kuriuos patiria

paaugliai šiame vystymosi tarpsnyje (Leliūgienė I., 2003).

1.2 PAAUGLIŲ ELGESIO YDŲ ATSIRADIMO PRIEŽASTYS

Žalingus įpročius skatina įvairūs socialiniai – psichologiniai

veiksniai. Psichologines – socialines problemas sudaro brandumas, t.y.

netinkama emocinė ir socialinė reakcija į savo amžių, savęs iškėlimas kaip

išskirtinis dėmesys sau, netolerantiškumas, netinkama savęs kontrolė,

vadovavimas bet kokiam netinkamam elgesiui kaip žiaurumas ir

negailestingumas, konfliktavimas, emocinės reakcijos: niūrumas, greitai

verkiama ir juokiamasi, emocinis nerimas, kuris pasižymi pastovia įtampa,

baime, apatija, perdėtu kaltės jausmu, fobija bei moralinis vystymasis kaip

nesugebėjimas atskirti tiesos nuo melo, taisyklių ignoravimas ir svetimos

kaltės ir gėdos jausmas (Atutienė I., 1997).

Paauglių elgesio ydų atsiradimui, labai didžiulę reikšmę turi

vaikystėje patirtas netinkamas suaugusiųjų elgesys. Kai šeimoje ar tarp

artimų draugų yra melagių, keikūnų, egoistų vaiko sąmonėje iš mažens

susidaro teigiamas jų vertinimas. Jei vaikas nuo pat mažens mato

suaugusiųjų elgesio ydas tai jos vaikui tampa natūraliu suaugusio žmogaus

elgesiu, rodančiu vyriškumą, savarankiškumą, nepriklausomumą. Paauglystėje

ši nuostata lemia pasirenkamą elgesio kryptį: tapdamas saugesnis, bręsdamas

paauglys ne sąmoningai renkasi melą, šiurkštumą, egoizmą, kaip savigynos

ginklą. Neigiami įpročiai greičiau „prikimba“ nedarnioje šeimoje, kurioje

baramasi, pešamasi, keikiamasi, paauglys paliekamas vienas ir niekas

nekontroliuoja jo elgesio (Miškinis K., 2000).

Moralinį imunitetą neigiamiems gyvenimo reiškiniams gali išugdyti

tik šeima ir tik tada, kai joje tinkamai auklėjama. Tėvų reikalavimai turi

būti apibrėžti, reakcija į vaiko elgesį aiški ir nedviprasmiška. Svarbus

gero auklėjimo požymis yra išugdytas kritiškas vaiko požiūris į elgesio

ydas (Miškinis K., 2000).

Kaip jau buvo minėta elgesio ydų atsiradimui turi ir bendraamžių

elgesys. Paaugliui, svarbu bendrauti su tokiais, kaip jis pats, jais sekti,

būti įvertintam ir pripažintam. Norėdamasįsitvirtinti tam tikroje grupėje ir bendrauti su jos nariais, paauglys

besąlygiškai perima ir jų elgesio normas. Noras pritapti dažnai yra

stipresnis už turėtą neigiamą požiūrį į ydingus įpročius. Taip elgesio ydos

(melas, šiurkštumas, agresyvumas, tingėjimas, keikimasis ir kt.) virsta

viena iš priemonių įsilieti į grupę (Miškinis K., 2000).

Paauglių elgesio ydoms atsirasti įtakos turi ir per televiziją

rodomi filmai apie karą, dvikovas, laidos kuriose rodomas smurtas (pvz.,

boksas, kikboksas ir t.t.). Pasitaiko atvejų, kai paauglio elgesiui didelę

įtaką turi ir žiniasklaida (pvz., paauglio idealas (aktorius ar koks

sportininkas) pradėjo vartoti narkotikus, sukėlė kavinėje muštynes ir pan.

seka jų pavyzdžiu).

1.2.1 Elgesio yda – melas

Melas, anot K. Miškinio(1993) yra sąmoningai pasakyta netiesa. Tai

labiausiai paplitusi yda. Daugkartinis melas virsta įpročiu, žmogaus

charakterio savybe – melagingumu. Daugkartinis melas virsta žmogaus

charakterio savybe. Jam artimas veidmainiškumas, klastingumas,

dviveidiškumas. Melas – sunki yda, rodanti žmogaus dvasinę menkystę ir žemą

savigarbą. Jis pakerta tarpusavio pasitikėjimą, skleidžia įtarumą, trukdo

bendrauti, ardo draugystę. Paauglio prisirišimas prie tėvų pereina į jau ne

kartą suvoktą savosios laisvės ir melu įgytos savisaugos džiaugsmą.

Melas – aplinkos poveikio ir auklėjimo padarinys, o ne įgimta

savybė. Meluodamas paauglys iškreipia tiesą, tačiau ne kiekvienas jos

iškreipimas yra smerktinas. Jeigu paauglys tai daro neturėdamas blogų

motyvų, tokį melą reikia suprasti ir tinkamai reaguoti (Miškinis K., 2000).

Diplomatiškas melas yra sąmoningas tiesos nutylėjimas arba jos

iškraipymas, turint tikslą palankiai nusakyti įvykius, išlaikyti paslaptį

arba padėti kam: broliui, sesei, draugui. Pavyzdžiui, klausiamas vaikas

atsako nematęs, kaip susižeidė draugas (nors drauge žaidė) tik todėl, kad

nereikėtų pasakyti, jog draugas lipo į medį (Miškinis K., 2000).

Mokykloje paaugliai dažniausiai meluoja, norėdami išgelbėti draugą,

klasę nuo barimo ar bausmės, ir prisiima kaltę: prisipažįsta išmušę langą,

paėmę ką nors, organizavę pabėgimą iš pamokų, susižeidęs pats ir pan. Su

herojišku melu dažnai susiduriame mokykloje – paaugliai meluoja norėdami

apsaugoti tėvus nuo gėdos. Fr. V. Fiorsteris šį melą vadino herojišku melu,

nekalčiausia neteisėtumo forma (Miškinis K., 2000).

Pagyrūnišku melu norima išaukštinti save, pasipuikuoti prieš kitus.

Antai paauglys giriasi perplaukęs Nemuną, nugalėjęs gerokai stipresnį už

save ar atlikęs kokį kitą „žygdarbį“ (Miškinis K., 2000).

Paaugliai ima laikytis principo, esą tiesą reikia sakyti tik

draugams, mylimiems bei artimiems
svetimiems, priešininkams

galima ir net reikia meluoti: pavyzdžiui,kitataučiui parodyti netikslios krypties kelią. Tokio melo paaugliai

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2111 žodžiai iš 7007 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.