TURINYSSANTRAUKA………………………………………………………….
…………………………………………………….3
ĮVADAS 4
1. PAAUGLIŲ ELGESIO YDŲ, PASIREIŠKIANČIŲ MOKYKLOJE, APŽVALGA TEORINIU
ASPEKTU 6
1.1 Paauglio psichologinė charakteristika 6
1.2 Paauglių elgesio ydų atsiradimo priežastys 7
1.2.1 Elgesio yda – melas 8
1.2.2 Smurtas ir šiurkštus elgesys 10
1.2.3 Egoizmas 11
1.2.4 Keiksmažodžiai 12
1.2.5 Agresyvumo pasireiškimas mokykloje 12
1.2.6 Tingėjimas kaip elgesio yda 14
1.2.7 Pavydas 14
2. TYRIMAS 15
2.1. Tyrimo metodika 15
2.2 Paauglių nuomonė apie elgesio ydas pasireiškiančias mokykloje 16
IŠVADOS 26
LITERATŪRA 27
SUMMARY…………………………………………………………………………………….28
PRIEDAI……………………………………………………………
…………………………………………………………29
SANTRAUKA
Paauglių elgesio ydos mūsų visuomenėje gyvai aptarinėjama tema.
Vaikai dažnai meluoja, pavydi, tingi, būna agresyvūs, šiurkščiai elgiasi,
keikiasi, priešgyniauja. Tai vadinama elgesio yda.
Tokia darbo tema pasirinkta, todėl, kad paauglių elgesio ydos
mokykloje yra mažai tyrinėtos. Su paauglių elgesio ydomis mokytojai
mokykloje susiduria kasdien, o kaip jas nuslopinti – ne tik mokytojo, bet
ir tėvų kompetencija.
Tyrimo tikslas: Aptarti mokinių elgesio ydas mokykloje ir jų
atsiradimo priežastis.
Tyrimo uždaviniai:
1. Aptarti mokinių elgesio ydų pasireiškimą mokykloje teoriniu
aspektu.
2. Išsiaiškinti elgesio ydų atsiradimo priežastis.
3. Nustatyti būdingiausias elgesio ydas paauglystės laikotarpyje.
4. Ištirti elgesio ydų pasireiškimo galimybes.
Rašant darbą naudoti mokslinės literatūros analizės ir anketavimo
metodais.
Tyrime dalyvavo 125 Klaipėdos miesto mokyklų paaugliai.
Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad paauglystės laikotarpyje
pasireiškia visos elgesio ydos, kurias nagrinėja mokslininkai I. Atutienė,
D. Gailienė, A. Petrulytė, K. Miškinis ir kt.. Išanalizavus tyrimo
duomenis, galima teigti, kad elgesio ydų atsiradimui įtakos turi tėvų
dėmesio stoka, bendraamžių įtaka, pedagogų netolerantiškumas, televizijos
laidos.
ĮVADAS
Paauglystė – tai toks laikotarpis, kai jaunuolis gali pradėti
maištauti, elgtis šiurkščiai, agresyviai. Šitokiam elgesio pasikeitimui
negalima kaltinti vien bendraamžių, tam įtakos turi ir tėvu auklėjimas,
taip pat ir mokykla, kur paauglys praleidžia daugiau laiko nei namie.
Netinkamas tėvu pavyzdys, dėmesio stoka, paauglystėje turi didelę reikšmę.
Tai ko jis negauna namie, gauna mokykloje savo draugų rate ir nuo tų draugų
priklauso ar paauglys linksta į nusikaltimus, šiurkštumą, agresiją, ar
pasineria į mokslus ir stengiasi savo tėvams įrodyti, kad yra suaugęs ir
savo ateitimi rūpinasi pats.
Temos aktualumas: paauglių elgesio ydos mūsų visuomenėje gyvai
aptarinėjama tema. Nuo pat senų laikų žmonės meluoja, šiurkščiai elgiasi,
yra egoistai, tingi, pavydi vieni kitiems. Ši problema yra išlikusi iki
mūsų dienų, paaugliai vieni kitiems meluoja, pavydi, tingi. Tai vadinama
elgesio yda. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (2000) yda apibūdinama kaip
„bloga ypatybė, kliauda, trūkumas.“ Pasak K. Miškinį (2000), ydos yra
būdingos tiek pavieniams žmonėms, tiek grupėms ar kolektyvams. Mokykloje
elgesio ydos yra ypač dažnai pasireiškiantis reiškinys. Kadangi mokykloje
mokosi daug paauglių ir visi yra skirtingų charakterių, norų, požiūrių į
gyvenimą, tad kiekvienas turi savo ydas, kuriuos vieniems pasireiškia
daugiau, o kitiems mažiau.
Ši tema pasirinkau, todėl, kad šiuolaikinėje mokykloje ji yra ypač
aktuali. Paaugliai mėgdžioja suaugusius, vienas kitą ir mano, kad tai yra
priimtina visuomenėje ir tuo nori parodyti, kad jie jau nebėra vaikai, kad
jie jau suaugę ir nori kuo greičiau būti pripažintais suaugusiųjų
pasaulyje. Tačiau to pripažinimo paaugliai siekia skirtingai. Anot Gage N.
L. Berliner (1994), asmenybės sąvokos pagrindas – elgesys. Mes matome tik
elgesį. Kai kalbama apie skirtingas mūsų elgesio rūšis, sukuriame jų
pavadinimus: agresyvus, šiurkštus, egoistas, melagis, dažnai yra vartojami
tie patys žodžiai, kuriuos vartojame asmenybės apibūdinimui.
Problemas: Šios temos problematiškumą lemia tai, kad šiuolaikinėje
visuomenėje ypač sparčiai plinta įvairios elgesio ydos, jas reikia šalinti.
Tačiau labai svarbu kiekvieną elgesio ydą pastebėti ankstyvoje stadijoje –
kai tik yra prasidėjusi. Elgesio ydos dažniausiai prasideda ankstyvoje
vaikystėje, o tęsiasi ir plėtojasi paauglystėje. Šias ydas turi pastebėti
ne tik tėvai, bet ir mokytojai. Dauguma paauglių mokykloje elgiasi visiškai
kitaip nei namie, yra šiurkštesni, stengiasi įrodyti vienas kitam, kad yra
stiprūs, nuo niekieno nepriklausomi ir gali daryti ką
nori. Todėl tokias
elgesio ydas kaip šiurkštumas, agresyvumas, melavimas, egoizmas, pirmi
dažniausiai pastebi mokytojai. Tai pastebėjus reikia nedelsiant pranešti
socialiniam pedagogui ir paaiškinti kokios problemos kyla su vienu ar kitu
paaugliu. Surinkęs kuo daugiau informacijos,socialinis pedagogas kartu su mokytojais ir tėvais bando išsiaiškinti, dėl
kokų priežasčių paauglio elgesys yra neprognozuojamas.
Paauglių elgesio ydas plačiai nagrinėjo I. Atutienė, K. Miškinis, D.
Gailienė ir kt.
Darbo tikslas: Ištirti paauglių elgesio ydų raiškos ypatumus.
Darbo uždaviniai:
1. Aptarti mokinių elgesio ydų pasireiškimą mokykloje teoriniu
aspektu.
2. Išsiaiškinti elgesio ydų atsiradimo priežastis.
3. Nustatyti būdingiausias elgesio ydas paauglystės laikotarpyje.
4. Ištirti elgesio ydų pasireiškimo galimybes.
Tyrimo objektas: paauglio elgesio ydų raiška mokykloje.
Kontingentas: Klaipėdos miesto savivaldybės 8 – 10 klasių mokiniai.Tyrimo metodai:mokslinės literatūros analizė; anketine apklausa.
Darbo eiga: Baigiamąjį darbą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje
analizuojama teorija ir aptariamos svarbiausios mokinių elgesio ydos.
Antrojoje dalyje atliktas tyrimas.
Profesinės kompetencijos:
• Vertinti ugdytinio aplinką, jos reikšmingumą ugdytinio socialiniam
funkcionavimui
• Organizuoti visuomenės švietimą, siekiant išvengti neigiamų
socialinių pedagoginių reiškinių.
• Analizuoti prevencinio darbo veiksmingumą.
• Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimos nariais, ugdymo
institucijomis bei kitomis organizacijomis.
• Vertinti, organizuoti ir tobulinti socialinio pedagogo praktiką.
• Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus.1. PAAUGLIŲ ELGESIO YDŲ, PASIREIŠKIANČIŲ MOKYKLOJE, APŽVALGA
TEORINIU ASPEKTU
1.1 PAAUGLIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKA
Paauglystė, kaip teigia D.Gailienė(2002), – sudėtingas periodas ne
tik patiems paaugliams, bet ir aplinkiniams – tėvams, mokytojams, kitiems
asmenims. Paauglystės amžius – pats sunkiausias ir sudėtingiausias iš visų
amžiaus tarpsnių. Jis dar vadinamas pereinamuoju laikotarpiu, nes tuo metu
vyksta savotiškas virsmas iš vaikystės į suaugusiojo gyvenimą, iš
nebrandumo į brandą.
Šiuo periodu vyksta visapusiškas paauglio vystymasis, apimantis
anatominius -fiziologinius, intelektualinius pokyčius, paauglio požiūrių į
įvairius reiškinius formavimąsi (Leliūgienė I., 2003).
Šiuo laikotarpiu prasideda didelės socialinės ir psichologinės
permainos, kurios paprastai sutampa su audringu fiziologiniu vystymusi.
Kalbėdami apie paauglystę psichologai neretai šį amžiaus tarpsnį vadina
kriziniu. Tai susiję su paauglio psichikos vystymosi netolygumais:
paaugliui labai svarbu išreikšti save, atskleisti savo individualybę, tuo
tarpu charakterio bruožai, leidžiantys tą individualybę realizuoti dar tik
formuojasi (R.Želvys, 1994).
Kaip pastebi L.Jovaiša(1993), santykiuose su pačiu savimi paauglys
yra susidomėjęs savo asmenybe. Jis greitai reaguoja į jo adresu pasakytus
neigiamus žodžius. Egocentrizmas būdingas ir mąstymui: jis nori būti
dėmesio centre, grožisi savimi, save įsimyli. Jautrumas savo atžvilgiu rodo
pakilusį emocionalumą. Emocingai vertinami įvykiai. Proto sprendimai iš
esmės grindžiami emocijomis. Emocijų įtaka sprendimams veda prie
maksimalizmo – viskas vertinama aukščiausių reikalavimų pagrindu.
Elkinds teigia, kad paauglys dažnai susikuria įsivaizduojamą
auditoriją, kai svarsto, kaip aplinkiniai galėtų reaguoti į jo išvaizdą ir
elgesį. Ta įsivaizduojama publika atspindi paauglio tikėjimą tuo, kad
aplinkiniai žmonės yra taip susidomėję jo išvaizda, kritiškai vertina jo
elgesį kaip jis pats. Paauglys būdamas tarp kitų žmonių, elgiasi taip pat,
tarsi būtų aktorius vaidinantis scenoje, o visi kiti labai juo susidomėję
žiūrovai. Jauni žmonės, yra pernelyg susirūpinę tuo, ką mano kiti apie juos
(R.Žukauskienė, 2001). To pasėkoje, jei paauglys atsiranda kompanijoje,
kuri linkusi į smurtą, šiurkštumą, apgaudinėjimą nenorėdamas išsiskirti
stengiasi įsilieti į jų būrį pamėgdžiodamas jų elgesį. Anot Černiaus
(1992), paaugliams svarbiausias yra savo vertybių išaukštinimas,
pasididžiavimas savo laimėjimais, savo darbu, ir artimų santykių su
bendraamžiais užmezgimas.Suaugusiųjų moralės normas paauglys supranta bendraudamas būtent su
bendraamžiais draugais. Susidraugauti pirmiausia padeda panašūs interesai
ir veikla. Silpnesnės valios paauglys greičiau “užsikrečia” vienmečio
interesais. Jų draugystė labai emocionali, kupina išgyvenimų, o santykių
nutraukimas jiems itin skaudus (A.Petrulytė, 2003).
Paauglystės tarpsnis yra laikomas rizikos amžiumi, nes tada pradeda
sparčiai formuotis asmenybė, aktyviai vykti jos socializacija, atitinkamų
vaidmenų prisiėmimas, kt. Labai tikėtina, kad šiame procese gali
pasitaikyti įvairių elgesio
defektų, įtakojančių deviantiškos asmenybės
susiformavimą. Todėl verta aptarti tam tikrus dėsningumus, kuriuos patiria
paaugliai šiame vystymosi tarpsnyje (Leliūgienė I., 2003).
1.2 PAAUGLIŲ ELGESIO YDŲ ATSIRADIMO PRIEŽASTYS
Žalingus įpročius skatina įvairūs socialiniai – psichologiniai
veiksniai. Psichologines – socialines problemas sudaro brandumas, t.y.
netinkama emocinė ir socialinė reakcija į savo amžių, savęs iškėlimas kaip
išskirtinis dėmesys sau, netolerantiškumas, netinkama savęs kontrolė,
vadovavimas bet kokiam netinkamam elgesiui kaip žiaurumas ir
negailestingumas, konfliktavimas, emocinės reakcijos: niūrumas, greitai
verkiama ir juokiamasi, emocinis nerimas, kuris pasižymi pastovia įtampa,
baime, apatija, perdėtu kaltės jausmu, fobija bei moralinis vystymasis kaip
nesugebėjimas atskirti tiesos nuo melo, taisyklių ignoravimas ir svetimos
kaltės ir gėdos jausmas (Atutienė I., 1997).
Paauglių elgesio ydų atsiradimui, labai didžiulę reikšmę turi
vaikystėje patirtas netinkamas suaugusiųjų elgesys. Kai šeimoje ar tarp
artimų draugų yra melagių, keikūnų, egoistų vaiko sąmonėje iš mažens
susidaro teigiamas jų vertinimas. Jei vaikas nuo pat mažens mato
suaugusiųjų elgesio ydas tai jos vaikui tampa natūraliu suaugusio žmogaus
elgesiu, rodančiu vyriškumą, savarankiškumą, nepriklausomumą. Paauglystėje
ši nuostata lemia pasirenkamą elgesio kryptį: tapdamas saugesnis, bręsdamas
paauglys ne sąmoningai renkasi melą, šiurkštumą, egoizmą, kaip savigynos
ginklą. Neigiami įpročiai greičiau „prikimba“ nedarnioje šeimoje, kurioje
baramasi, pešamasi, keikiamasi, paauglys paliekamas vienas ir niekas
nekontroliuoja jo elgesio (Miškinis K., 2000).
Moralinį imunitetą neigiamiems gyvenimo reiškiniams gali išugdyti
tik šeima ir tik tada, kai joje tinkamai auklėjama. Tėvų reikalavimai turi
būti apibrėžti, reakcija į vaiko elgesį aiški ir nedviprasmiška. Svarbus
gero auklėjimo požymis yra išugdytas kritiškas vaiko požiūris į elgesio
ydas (Miškinis K., 2000).
Kaip jau buvo minėta elgesio ydų atsiradimui turi ir bendraamžių
elgesys. Paaugliui, svarbu bendrauti su tokiais, kaip jis pats, jais sekti,
būti įvertintam ir pripažintam. Norėdamasįsitvirtinti tam tikroje grupėje ir bendrauti su jos nariais, paauglys
besąlygiškai perima ir jų elgesio normas. Noras pritapti dažnai yra
stipresnis už turėtą neigiamą požiūrį į ydingus įpročius. Taip elgesio ydos
(melas, šiurkštumas, agresyvumas, tingėjimas, keikimasis ir kt.) virsta
viena iš priemonių įsilieti į grupę (Miškinis K., 2000).
Paauglių elgesio ydoms atsirasti įtakos turi ir per televiziją
rodomi filmai apie karą, dvikovas, laidos kuriose rodomas smurtas (pvz.,
boksas, kikboksas ir t.t.). Pasitaiko atvejų, kai paauglio elgesiui didelę
įtaką turi ir žiniasklaida (pvz., paauglio idealas (aktorius ar koks
sportininkas) pradėjo vartoti narkotikus, sukėlė kavinėje muštynes ir pan.
seka jų pavyzdžiu).
1.2.1 Elgesio yda – melas
Melas, anot K. Miškinio(1993) yra sąmoningai pasakyta netiesa. Tai
labiausiai paplitusi yda. Daugkartinis melas virsta įpročiu, žmogaus
charakterio savybe – melagingumu. Daugkartinis melas virsta žmogaus
charakterio savybe. Jam artimas veidmainiškumas, klastingumas,
dviveidiškumas. Melas – sunki yda, rodanti žmogaus dvasinę menkystę ir žemą
savigarbą. Jis pakerta tarpusavio pasitikėjimą, skleidžia įtarumą, trukdo
bendrauti, ardo draugystę. Paauglio prisirišimas prie tėvų pereina į jau ne
kartą suvoktą savosios laisvės ir melu įgytos savisaugos džiaugsmą.
Melas – aplinkos poveikio ir auklėjimo padarinys, o ne įgimta
savybė. Meluodamas paauglys iškreipia tiesą, tačiau ne kiekvienas jos
iškreipimas yra smerktinas. Jeigu paauglys tai daro neturėdamas blogų
motyvų, tokį melą reikia suprasti ir tinkamai reaguoti (Miškinis K., 2000).
Diplomatiškas melas yra sąmoningas tiesos nutylėjimas arba jos
iškraipymas, turint tikslą palankiai nusakyti įvykius, išlaikyti paslaptį
arba padėti kam: broliui, sesei, draugui. Pavyzdžiui, klausiamas vaikas
atsako nematęs, kaip susižeidė draugas (nors drauge žaidė) tik todėl, kad
nereikėtų pasakyti, jog draugas lipo į medį (Miškinis K., 2000).
Mokykloje paaugliai dažniausiai meluoja, norėdami išgelbėti draugą,
klasę nuo barimo ar bausmės, ir prisiima kaltę: prisipažįsta išmušę langą,
paėmę ką nors, organizavę pabėgimą iš pamokų, susižeidęs pats ir pan. Su
herojišku melu dažnai susiduriame mokykloje – paaugliai meluoja norėdami
apsaugoti tėvus nuo gėdos. Fr. V. Fiorsteris šį melą vadino herojišku melu,
nekalčiausia neteisėtumo forma (Miškinis K., 2000).
Pagyrūnišku melu norima išaukštinti save, pasipuikuoti prieš kitus.
Antai paauglys giriasi perplaukęs Nemuną, nugalėjęs gerokai stipresnį už
save ar atlikęs kokį kitą „žygdarbį“ (Miškinis K., 2000).
Paaugliai ima laikytis principo, esą tiesą reikia sakyti tik
draugams, mylimiems bei artimiems
svetimiems, priešininkams
galima ir net reikia meluoti: pavyzdžiui,kitataučiui parodyti netikslios krypties kelią. Tokio melo paaugliai