Paauglių narkomanijos problema Lietuvoje ir jos atspindys spaudoje
5 (100%) 1 vote

Paauglių narkomanijos problema Lietuvoje ir jos atspindys spaudoje

TURINYS

1. ĮVADAS (I. Elzbutaitė) 2

2. PAAUGLIŲ NARKOMANIJA LIETUVOJE2(K.Barasnevičienė, L.Kubilienė)…………………………………………………………………………………………………………..2

2.1. Paauglių narkomanijos problema tyrimų duomenimis 2

2.2. Veiksniai, įtakojantys paauglių narkotikų vartojimą 2

2.3. Paauglių narkomanijos problema žiniasklaidoje 2

3. PAAUGLIŲ NARKOMANIJOS TYRIMAS SPAUDOJE 2

3.1. Nacionalinė spauda (I.Elzbutaitė) 2

3.2. Regioninė spauda (J.Murauskaitė) 2

3.3. Medicininės spaudos tyrimas (K.Barasnevičienė) 2

3.4. Jaunimo spaudos tyrimas (L.Kubilienė) 2

4. EKSPERTAI (J.Murauskaitė) 2

5. PREVENCIJA 2

5.1. Prevencijos prieš narkomaniją ypatumai 2

5.2. Prevencijos vykdymas Lietuvoje 2

6. IŠVADOS 2

7. LITERATŪRA 2

8. PRIEDAI 2

1. ĮVADAS (I. Elzbutaitė)

Narkomanijos problema

Visos valstybės, tarp jų ir Lietuva, kovoja prieš narkomaniją. Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) duomenimis, per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje itin išaugo vartojančių narkotikus skaičius. Vis daugiau užregistruojama jaunų žmonių, turinčių šią priklausomybę. Nustatyta, kad 2003 metais moksleivių, bandžiusių narkotikus, skaičius išaugo iki 15,6%, todėl ši problema tampa dar aktualesnė.

Jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, todėl narkotikų rinka siekia užtikrinti nuolatinį jų poreikį. Narkotikai įsiūlomi jauniems žmonėms; kuo daugiau jų tampa priklausomi, tuo didėja narkotikų paklausa. Narkotikų platintojai narkotikus pateikia kaip neišvengiamą sudėtinę gyvenimo dalį, skirtą atsipalaidavimui, dvasios penui, „sąmonės gelmių pažinimui“. (Grimalauskienė, 2002, p.10).

Narkomanija – psichikos liga, kuria suserga asmenys dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, pasireiškiant asmens psichinės ir fizinės priklausomybės nuo narkotikų, psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų sindromu bei kitomis neigiamomis medicininėmis ir socialinėmis pasekmėmis (Nazelskis, 2004, p. 15).

Narkotinės medžiagos – tai cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją ar panašų psichinių funkcijų pokytį. Narkotinės medžiagos apima plačią preparatų skalę, įskaitant narkotikus, psichotropines medžiagas, vaistus, anestetikus, lakiuosius tirpiklius, dopingines medžiagas ir priemones, alkoholį ir tabaką. Narkotinių medžiagų sąvoka įvairiose šalyse gali skirtis, priklausomai nuo įstatymų ir profesinių tradicijų. Skiriasi ir narkotikų vartojimo būdai. Visos narkotinės medžiagos keičia ar įtakoja svarbias psichines funkcijas, pavyzdžiui, susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą, atminties trumpalaikiškumą ir suvokimą. Vartojantysis narkotikus patiria malonumą, tačiau už jį tenka labai brangiai mokėti, dažnai visą likusį gyvenimą. (Grimalauskienė, 2002, p. 12).

„Narkotiko vartojimas pavojingas tuo, jog vartotojui (priklausomai nuo vartojamos medžiagos) per ilgesnį ar trumpesnį laiką susiformuoja psichinė ir fizinė priklausomybė bei išsivysto tam tikri psichikos pakitimai. Narkomanija sukelia tiesioginę grėsmę ne tik narkotikus vartojančiam asmeniui, bet ir daugeliui kitų jį supančių žmonių, jo paties vaikams. Tokiu būdu narkomanija betarpiškai įtakoja žmonių sveikatingumą.

Kadangi narkomanas dėl savo sveikatos būklės negali dirbti, nei mokytis, jo išlaikymas taip pat gula ant visuomenės pečių. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad vieno narkomano išlaikymas, jo ligų diagnozavimas, gydymas kainuoja nuo 24.600 iki 241. 000 litų per metus. Šią sumą, padauginę iš gydomųjų skaičiaus gautume finansinės naštos dydį, kuri taip pat tenka mokesčių mokėtojams“ (Nazelskis, 2004, p. 12).

Pažymėtinas skaudžią socialinę-moralinę problemą visuomenėje atspindintis narkotikus vartojančių paauglių egzistavimas. Plintantis paauglių narkotikų vartojimas yra bene sparčiausiai auganti narkotikų rinkos dalis, peržengusi didmiesčių ribas ir vis labiau besiskverbianti į mažus miestelius. Formuojasi narkotikų vartojimo kultūra į save įtraukianti vis naujus asmenis. Narkotikus vartojančių paauglių savikontrolė yra susilpnėjusi, jie pasižymi vartotojiškomis, agresyvaus, priešiško vyraujančioms moralinėms nuostatoms pobūdžio socialinėmis vertybėmis. Dažnai tokie paaugliai tampa tiek nusikaltimų aukomis, tiek ir potencialiais nusikaltėliais, narkotikų platinimo grandinės dalimi, nes jie negali gauti pakankamai legalių lėšų kvaišalų įsigijimui, o jų bendrininkavimas narkotikų versle užtikrina galimybes tenkinti savuosius kvaišinimosi poreikius (www.hrmi.lt).

Nėra paprasto ir vienprasmiško atsakymo į klausimą, kodėl vaikas ar paauglys pradeda vartoti narkotikus ar alkoholį. Dažniausiai tai lemia keleto veiksnių – visuomenės, šeimos, bendraamžių – situacinė kombinacija. Gal jaunas žmogus bando išvengti streso, pabėgti nuo vienatvės, nugalėti drovumą, atrodyti suaugusiu ar patenkinti savo smalsumą. Juk paauglystė – žemo savęs vertinimo laikotarpis. Jaunas žmogus paprastai nespėja augti ir keistis taip greitai, kaip jam norėtųsi. Jis gali jaustis ne toks protingas, patrauklus, talentingas ar populiarus, kaip jo bendraamžiai; jį gali slėgti
tėvų, mokytojų ir kitų žmonių spaudimas, verčiantis siekti jo nuomone nepasiekiamų tikslų. Ir vienas būdų išspręsti kylančias problemas – mėginimas pasitelkti narkotikus ar alkoholį (www.sociumas.lt).

Todėl labai svarbu išsiaiškinti paauglių narkomanijos problemos mastą Lietuvoje, nustatyti narkotikų vartojimo priežastis, paanalizuoti, kiek dėmesio skiria šiai problemai šalies žiniasklaida.

Tyrimo objektas

Žmogaus teisių stebėjimo instituto duomenimis, Lietuvos žiniasklaidoje paauglių narkomanija nėra pateikiama kaip problema. Todėl buvo atlikta 2003-jų metų Lietuvos spaudos (nacionalinės, regioninės, medicininės bei jaunimo) analizė, siekiant ištirti, kiek ir kaip rašoma apie paauglių narkomanijos problemą.

Darbo tikslas

Remiantis surinktais statistikos duomenimis bei atlikta 2003-jų metų spaudos (nacionalinės, regioninės, medicininės bei jaunimo) analize patvirtinti arba paneigti iškeltas hipotezes, kad:

• Paauglių narkomanija Lietuvoje plinta.

• Žiniasklaida skiria per mažai dėmesio paauglių narkomanijai.

• Klaipėda – didžiausias paauglių narkomanijos židinys.

• Lietuvoje vykdoma aktyvi prevencija prieš narkotikus.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti paauglių narkomanijos problemą Lietuvoje, remiantis atliktų tyrimų duomenimis.

2. Atlikti paauglių narkomanijos tyrimą nacionalinėje, rajoninėje, medicininėje bei jaunimo spaudoje, naudojant kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus.

3. Pateikti narkomanijos problemos ekspertų išvadas.

4. Apžvelgti paauglių narkomanijos prevenciją Lietuvoje.

Iš gautų tyrimo rezultatų padaryti išvadas, patvirtinti arba paneigti iškeltas hipotezes.

2. PAAUGLIŲ NARKOMANIJA LIETUVOJE

(K.Barasnevičienė, L.Kubilienė)

Valstybinio Psichikos Sveikatos Centro (VPSC – www.vpsc.lt.) duomenimis, narkomanijos problema Lietuvoje labai išaugo. Nustatyta, kad per paskutiniuosius ketverius metus narkotikų vartojimas padidėjo net penkis kartus. Šalyje sparčiai daugėja moksleivių ir jaunimo, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas. 1995 metais 15-16 metų moksleivių, bandžiusių narkotikų, buvo tik 3,2%; po ketverių metų – jau 15,5%; iš jų Vilniuje – net 22,7%. Pagal narkotikų vartojimą Lietuvoje pirmauja Klaipėda, Vilnius, Visaginas, Druskininkai, Biržai.

Įvairių mokslininkų duomenimis, kai yra didesnis nei 10,0% narkotikų vartojimas tam tikroje populiacijoje (šiuo atveju tarp paauglių), iškyla problema ir grėsmė tos populiacijos saugumui. Todėl galima teigti, kad Lietuvoje egzistuoja paauglių narkotikų vartojimo problema.

Susirūpinus sparčiai plintančia narkomanijos problema, Lietuvoje rengiamos įvairios programos, kuriami projektai, atliekami įvairūs tyrimai (dažnai narkomanija aptariama Sveikatos programose, pvz., Visuomenės sveikatos plėtra ES teisėje, kuriomis siekiama pristabdyti narkomanijos plitimą). Tai nėra labai lengva, kadangi tokiam darbui reikalingi specialistai iš įvairių sričių: medicinos, švietimo, teisinės ir politinės sistemos.

Vienas tokių projektų, bendradarbiaujant su kitomis ES šalimis, yra kas ketverius metus atliekamas ir Lietuvoje. Tai Tarptautinis moksleivių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo ESPAD projektas (Lietuvoje šį tyrimą vykdo Švietimo tyrimų sektoriaus vedėja, dr. A.Davidavičienė), kurio pagrindinis tikslas – surinkti gretinimui tinkančius duomenis apie tabako, alkoholio ir kitų narkotikų paplitimą tarp Europos moksleivių, naudojant standartizuotą metodiką. Svarbiausia yra palyginti šių medžiagų vartojimo tendencijas ir priežastis moksleivių, gimusių tais pačiais metais populiacijoje skirtingose šalyse, stebėti jų pokyčius per tam tikrą laiką (ketverius metus) bei per visą projekto laikotarpį. Kaip teigiama projekte, surinkta informacija apie pokyčius vienoje šalyje gali pasitarnauti kitos šalies ateičiai, nors tokių pokyčių toje šalyje dar ir nėra. Tyrimo rezultatai taip pat leidžia vertinti nacionalinę prevencijos politiką ir strategiją bei atskirų veiksmų efektyvumą. Lietuvoje ESPAD projekto tyrimai buvo atlikti 1995, 1999 ir 2003 metais. Šiame darbe bus apžvelgtas 2003 metų moksleivių narkomanijos tyrimas.

Taip pat bus remiamasi kitų tyrimų duomenimis (pvz., Vilniaus pagrindinio profesinio mokymo įstaigų moksleivių narkotinių medžiagų vartojimo tyrimas; Narkomanijos, ŽIV/AIDS problema žmogaus teisių aspektu; Narkotikų vartojimo prevencija bendruomenėje), statistika (www.aids.lt; www.vpsc.lt; www.šmm.lt.).

2.1. Paauglių narkomanijos problema tyrimų duomenimis

ESPAD 2003 metų tyrimo rezultatai rodo, kad bet kokį narkotiką bent kartą yra vartoję 15,6% moksleivių. Vertinant narkotikų paplitimo dinamiką tarp moksleivių, jų vartojimo lygis per paskutiniuosius ketverius metus išliko toks pat. Palyginti su kitomis Europos šalimis, taip pat su kaimyninėmis respublikomis, Lietuvoje moksleivių narkotikų vartojimas nėra didelis. Tačiau nuo 1995 iki 1999 metų jis išaugo 5 kartus, o marihuanos/hašišo vartojimas – net 12 kartų. Tai buvo naujas socialinis reiškinys. Kad per kitus ketverius metus pasisekė sustabdyti tokį staigų narkotikų vartojimo plitimą, tai reikia vertinti kaip teigiamą reiškinį. Narkotikų vartojimo paplitimo dinamiką atspindi l diagrama.

Kaip matyti diagramoje, Lietuvoje

paauglių narkotikų vartojimo problema, ir jų vartojimo paplitimas gresia klasės, mokyklos, regiono, šalies moksleivių saugumui. Narkotikų vartojimo paplitimo stabilizacija įrodo, kad šalies politika ir strategija, pirminė prevencija mokykloje yra teisinga ir būtina ją toliau plėtoti.

Moksleiviai gerai žino, kas yra narkotikai, turi apie juos daug informacijos. Remiantis apklausos duomenimis, moksleiviai yra girdėję apie daugelį narkotinių medžiagų. Iš nelegalių narkotikų geriausiai žinomi ir labiausiai paplitę yra marihuana ir hašišas, nes tarp jaunimo sklando mitas, kad tai silpnas narkotikas ir jį vartojant neišsivysto priklausomybė. Tai patvirtina ir tyrimas, atliktas profesinėse mokyklose (Davidavičienė, 2001).

Taip pat moksleiviams gerai žinomi yra kokainas, heroinas ir amfetaminai (narkotinių medžiagų apibūdinimai pateikiami prieduose nr.1.). Pakankamai daug paauglių žino raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Mergaitės kai kuriomis savo žiniomis net lenkia berniukus (ESPAD 03).

Į klausimą, ar norėtų pabandyti narkotikų, trečdalis apklaustų moksleivių (33,1%), dar neišbandžiusių narkotikų, atsakė, kad norėtų pabandyti (Davidavičienė, 2001).

Tiriant pagrindines, vidurines mokyklas ir gimnazijas, vartojimo pasiskirstymas buvo beveik vienodas visose išvardintų tipų mokyklose. Pats pažeidžiamiausias amžius pagal klases – dešimta klasė (32,8 %). Mažiausi narkotikų vartojimo rodikliai yra aštuntoje klasėje (13,3 %).

Daugiausia moksleivių nurodė, kad narkotikų jie gali gauti diskotekoje. Nemaža dalis moksleivių teigė, kad žino, kur narkotikus siūlo ir parduoda gatvėje bei net nurodė adresus. Moksleiviai žino ir prekiautojus, pas kuriuos galima įsigyti narkotikų. Dažnas nurodė, kad užtenka paskambinti telefonu ir narkotikai bus pristatyti į sutartą vietą (Davidavičienė, 2001).

Panašūs rezultatai gauti ir tyrime ESPAD 03. Jo duomenimis paaugliai tokios vietos iš viso nežino (40%) arba nurodo įvairias pasilinksminimų vietas – diskotekas, barus (22,3%), taip pat prekiautojų namus (16,3%).

Paauglystė – nelengvas žmogaus gyvenimo laikotarpis, nes tuomet jaunas žmogus pergyvena staigius kūno pokyčius, lydimus nuotaikų kaitos bei nesaugumo jausmo; jis siekia išsiaiškinti, kas toks yra, bando prisitaikyti. Pasak paplitusių stereotipų, paaugliai maištingi ir linkę į pavojų, kartais – net į savęs sunaikinimą, jiems labai svarbi bendraamžių įtaka. Todėl nekeista, kad būtent šiuo laikotarpiu daugelis jaunų žmonių pabando alkoholio, tabako ir kitų narkotikų. Į klausimą, kodėl paaugliai išbandė narkotikus pirmą kartą, ESPAD 03 tyrimas pateikia tokius duomenis (žr. 2 diagramą).



Kaip matyti, labiausiai išmėginti narkotikus masina jaunatviškas smalsumas. Kita pagal dažnumą priežastis yra noras užmiršti savo problemas. A.Davidavičienės teigimu (2000, p.17.) vis daugiau moksleivių per seminarus, pateikiamose anketose skundžiasi, kad niekas nenori jų suprasti, neretai jaučiasi nereikalingi, nemoka spręsti savo problemų. Akivaizdu, kad jiems trūksta gyvenimo įgūdžių susidoroti su gyvenimo sunkumais. Nemažai moksleivių nurodė, kad vartodami narkotikus jie siekė apsvaigti, pajausti malonumą, apie kuri sklando tiek daug įvairių kalbų, nuomonių ir mitų. ESPAD 03 tyrimo metu paaiškėjo, jog sumažėjo moksleivių, kurie nenorėjo išsiskirti iš grupės draugų. Tai rodo, kad vis daugiau moksleivių įgyja pasitikėjimo savimi, išdrįsta pasakyti NE, nebijo pareikšti savo nuomonės. Mažai moksleivių nurodė, kad išbandė narkotikus, nes neturėjo ką veikti. Tokie duomenys rodo, kaip svarbu formuoti asmens socialinius įgūdžius, sugebėjimą ir pasiruošimą atsispirti spaudimui vartoti narkotines medžiagas. Tokius pat duomenis pateikia ir Vilniaus profesinių mokyklų tyrimas (Davidavičienė, 2001). Dažniausiai pirmuosius narkotikus moksleiviai pamėgino iš smalsumo (50,9%). Kita pagal dažnumą priežastis yra noras užmiršti savo problemas (16,7%). Taip pat svarbi priežastis yra nenoras išsiskirti iš grupės draugų (12,1%). Jauname amžiuje dažnai vartojamos narkotinės medžiagos siekiant neatsilikti ir būti pripažintam bendraamžių, kartu leisti laiką. Tenkinant šį natūralų ir labai svarbų jaunimo norą, nepakanka teigiamų nuostatų, aiškios pozicijos prieš narkotikus. Reikia įgyti daug gyvenimo įgūdžių, kurie padėtų kritiškai vertinti narkotikų vartojimą.

Daugelis socialinių problemų, tokių kaip narkomanija, alkoholizmas, nesugebėjimas prisitaikyti bendruomenėje yra susiję su asmens neigiamu savęs vertinimu. Tyrusieji (Andrejevaitė, 1997; Barkauskaitė, 1999; Bulotaitė, 1995; Spurga, 1999; Vilimienė, 1998) šį reiškinį visada pabrėžia, kad paauglystėje nuo savęs vertinimo priklauso ne tik asmenybės raida, savikritiškumas, reiklumas sau, bet ir asmens santykiai su aplinkiniais, požiūris į aplinkos reiškinius.

Tiriamų moksleivių požiūris į save buvo vertinamas pagal M.Rosenbergo savigarbos skalę. Savęs vertinimo rodikliai, nustatomi pagal šią skalę, nurodo tiriamųjų moksleivių psicho-emocinę būklę. Teigiamas (labai aukštas ir aukštas) savęs vertinimas susijęs su aktyvumu veikloje, aukštu sociometriniu statusu ir gera savijauta bendruomenėje. Tuo tarpu neigiamą (labai žemą ir žemą) savęs vertinimą paprastai turi moksleiviai,
nesijaučia saugūs, yra vieniši. Egzistuoja glaudus ryšys tarp neigiamo savęs vertinimo ir depresijos, nervinės įtampos, padidėjusio nerimo bei kitų sutrikimų.

Remiantis tyrimo duomenimis, nustatytas tamprus ryšys tarp savęs vertinimo ir žalingų įpročių: moksleiviai su neigiamu (labai žemu ir žemu) savęs vertinimu žymiai dažniau rūkė, vartojo alkoholį ir narkotikus (Davidavičienė, 2001).

Siekiant išsiaiškinti, ar visuose socialiniuose sluoksniuose paauglių narkotikų vartojimas yra paplitęs vienodai, buvo išanalizuotas ryšys tarp narkotikų ir tėvų socialinės padėties, išsilavinimo, šeimos sudėties, tėvų kontrolės. Tyrimo ESPAD 03 gauti duomenys parodė, kad narkotikus dažniausiai vartoja paaugliai iš šeimų, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau yra išsiskyrę. Taip pat narkotikų vartojimas yra žymiai didesnis tose šeimose, kuriose vaikų elgesys nekontroliuojamas arba kontroliuojamas retai. Narkotikus dažniau vartoja berniukai iš pasiturinčių šeimų, o mergaitės – iš nepasiturinčių.

Tyrimas profesinėse mokyklose parodė, kad narkotikus vartojančių paauglių tėvai dažniausiai turėjo vidurinį arba specialųjį išsilavinimą ir ekonomine padėtimi neišsiskyrė iš kitų šeimų – daugelis jų gyveno vidutiniškai.

Taigi paauglių narkotikų vartojimas nėra vien asocialių šeimų žalingas įprotis. Šias medžiagas vartoja paaugliai ir iš aukštąjį išsilavinimą turinčių, pasiturinčių šeimų.

2.2. Veiksniai, įtakojantys paauglių narkotikų vartojimą

Tai, ar žmogus taps priklausomu nuo narkotikų ir kada tai įvyks, priklauso nuo įvairių paties individo savybių. Elgesio ir psichikos sutrikimai priklauso nuo paveldimumo ir aplinkos, tai yra nuo biologinių ir psichologinių bei socialinių veiksnių.

Psichikos ir elgesio sutrikimus sukelia įvairių narkotinių medžiagų vartojimas. Piktnaudžiavimas šiomis medžiagomis sukelia organizmo intoksikaciją, priklausomybę, sutrikdo psichiką. Žalingas sveikatai vartojimas diagnozuojamas tada, kai pakenkiama fizinei arba psichikos sveikatai. Psichinė priklausomybė dažniausiai susiformuoja po pirmojo bandymo vartoti narkotiką ir pasižymi potraukiu vartoti toliau. Noras svaigintis užvaldo žmogaus psichiką (mintis, jausmus, veiklą), tampa gyvenimo būdu.

Fizinė priklausomybė atsiranda vėliau, kai narkotinė medžiaga tampa būtina organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyros sąlyga. Ji pasireiškia sunkiais psichikos ir fiziniais sutrikimais (www.infosveikata.sam.lt).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2487 žodžiai iš 8254 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.