Paauglių savižudybės ir suicidinis elgesys
5 (100%) 1 vote

Paauglių savižudybės ir suicidinis elgesys

Turinys

Įvadas ………………………………………………………………………………………………………2

1. Paauglių savižudybė – reiškinys, įgaunantis globalinį pagreitį…………….4

2. Požymiai, signalizuojantys apie galimą savižudybę……………………………5

2.1. Bendra savižudybių charakteristika ……………………………………..5

2.2. Savižudžiams ypač būdingi bruožai……………………………………..6

2.3. Požymiai, būdingi paauglių (vaikų) savižudybėms………………..7

3. Priežastys, paskatinančios paauglį rinktis savižudybę, kaip išeitį………..7

4. Prevencija……………………………………………………………………………………10

5. Mitai apie savižudybę…………………………………………………………………..12

Išvados……………………………………………………………………………………………………14

Literatūra………………………………………………………………………………………………..15

Įvadas

Kažin, ar tiek jau daug žmonių, paklausti, ar jie laimingi, atsakytų nesusimąstydami “Taip”. Daugumą iš mūsų kamuoja buitiniai, materialiniai rūpesčiai, nesklandumai ir šimtai kitokių dalykų, neleidžiančių jaustis gerai ir drąsiai tvirtinti, jog iki pilnos laimės jau nieko nebetrūksta. Tačiau sutelkę visas jėgas ir pasitelkę artimųjų paramą bei supratimą, bandome įveikti užgriuvusius sunkumus. Pasisekus- džiaugiamės sėkme, o nepavykus- sutelkiame naujas jėgas ir vėl bandome grumtis su gyvenimiškomis problemomis bei spręsti iškilusias dilemas. Ne vienas stabtelėjęs pagalvoja „Dieve, kada pasibaigs visos tos negandos?“. Dažnam trumpa atokvėpio minutė leidžia mobilizuoti jėgas, tačiau dalai mūsų visuomenės narių toks pamąstymas sukelia visai kitokių minčių, kurios ne tik nepadeda kovoti su sunkumai, bet pasiūlo kitą išeitį- viską užbaigti-čia ir dabar, nes daugiau kovoti su savimi ir gyvenimu, atrodo, nebėra jėgų, prasmės ar tikslo. Tada žmogus renkasi mirtį. Paprastai žmonės bijo mirties taip, kaip vaikas bijo tamsos. Mirtis- bauginanti realybė, kurios nesugebame suvokti, tačiau intuityviai jaučiame, kad tai kažko pabaiga. Normaliai mąstantį žmogų baugina nežinia „o kas bus po mirties?“. Edwinas Shneidmanas bejėgiškumą ir nevilties pojūtį pateikia kaip bendrą visoms savižudybėms būseną. [6 ].

Atrodytų, kad neviltis turėtų būti kaip paskutinis taškas ilgoje, sunkioje ir nuožmioje kovoje. Tam, kad patirti visišką bejėgiškumą turi turėti nemažą ir karčią gyvenimišką patirtį. Taip mąstant, savižudybės turėtų būti lyg ir vyresnių, daug gyvenimo mačiusių žmonių problema. Tačiau savižudybių statistika byloja ką kitą: daugiausia nusižudo 15-19 ir 20-24 metų amžiaus žmonių [ 6] .

Paauglių savižudybės tapo rimta socialinė problema. Statistikos duomenimis, kasmet netenkame beveik tiek vaikų, kad jie galėtų sudaryti dvi mokyklos klases. Nemažėjantis vaikų ir paauglių savižudybių skaičius rodo jaunų žmonių nepasitikėjimą suaugusiųjų pasauliu. [11]. Kas gi yra savižudybė? Kaip ją suprasti ir neleisti jai įvykti? E.S.Shneidman, garsus pasaulyje Kalifornijos universiteto Los Anžele Medicinos fakulteto tanatologijos profesorius, penkiasdešimt profesinės veiklos metų skyręs savižudybių tyrimams ir psichoterapijai, tvirtina, kad beveik kiekvienos savižudybės priežastimi yra skausmas. Nejaugi mes, suaugusieji taip nesuprantame paauglių, kad savo abejingumu ar netinkamu elgesiu juos skaudiname, privesdami juos prie savižudybės slenksčio? Nejaugi suaugusioji visuomenės dalis nebesugeba pasirūpinti savo jaunimu ir geriau imasi spręsti savižudybės ar kitas psichosocialines problemas, nei būna dėmesingi ir tolerantiški savo vaikams, kada jiems to labiausiai reikia? [2].

Savižudybių tema nėra dažnai eskaluojama žiniasklaidoje. Pasigendama žiniasklaidoje pozityvios bei analitinės informacijos, susijusios su savižudybių problema. Šis reiškinys dažniausiai pateikiamas „sausai” ar net neetiškai aukos bei jos artimųjų atžvilgiu. Vaikų ir paauglių savižudybės bendrame šio reiškinio kontekste yra atskira problema, reikalaujanti gana specifiškų sprendimo būdų. Šiame darbe bus pabandyta apžvelgti informaciją, sutinkama populiaresniuose leidiniuose, kurie yra lengviau prieinami bet kuriam skaitytojui. Todėl referate bus nedaug mokslinių problemos interpretacijų ir darbas atspindės visuomenės nuomonę, kuri gali susidaryti studijuojant populiariuosius leidinius. Pasaulyje plačiau savižudybės problemą studijavo Kalifornijos universiteto Los Anžele Medicinos fakulteto tanatologijos profesorius E.S.Shneidman, Henry A.Murray knygoje “Explorations ir Personality” (1938).

Šio darbo tikslas:

 Aprašyti bendriausius savižudybių ir suicidinės elgsenos bruožus;

 Nusakyti požymius, signalizuojančius, kad paauglys balansuoja ant apsisprendimo ribos;

 Atspindėti priežastis, pastūmėjančias jaunuolį (paauglį) link savižudybes;

 Numatyti prevencinius veiksmus, kurie padėtų sugniuždytą jauną žmogų pasukti nuo savižudybės slenksčio link perspektyvaus mąstymo.

Darbe žodžiai „vaikas“ ir
„jaunuolis“ vartojami, kaip sąvokos „paauglys“ sinonimai

Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir naudotos literatūros sąrašas

1. Paauglių savižudybė – reiškinys, įgaunantis globalinį pagreitį

Daugelį žmogaus išgyvenimų gaubia paslaptingumo ir neįprastumo aureolė. Vienas iš tokių išgyvenimų yra savižudybė arba bandymas atimti sau gyvybę. Savižudybių raidą Lietuvoje apžvelgęs Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Algirdas Dembinskas pateikė šiurpią statistiką: pagal savižudybių skaičių (44,1 – 100 tūkst. gyventojų) „lyderiaujame“. Tuo tarpu Europos Sąjungoje šis skaičius yra 13,88, o tarp šalių kandidačių – 24,16. Tarpukario Lietuvoje šis rodiklis buvo 10. Psichologinės autopsijos tyrimais išsiaiškinta, kad trečdaliu atvejų ranką prieš save pakelia afekto būsenos žmogus, o ne dėl psichikos patologijos.

Dešimteriopai daugiau – bandžiusių nusižudyti. Savižudybė – viena dažniausių vaikų mirties priežasčių.

Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas pripažįsta, jog „Šiuo metu pagal savižudybių statistiką aiškiai pirmaujame pasaulyje ir neatrandame veiksmingų priemonių, kaip tą skaičių reikšmingai sumažinti“. [3]

• Kas 40 sek. pasaulyje nusižudo 1 žmogus;

• Kas 3 sek. pasaulyje kas nors bando žudytis;

• Savižudybė yra viena iš trijų dažniausių mirties priežasčių 15-35 metų amžiaus žmonių grupėje;

• Kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai šešiems kitiems žmonėms;

• Sunku išmatuoti psichologines, socialines bei finansines savižudybės pasekmes šeimai ir bendruomenei. [7].

Statistika tampa dar šiurpesne, kai susiduriame su paauglių savižudybių atvejais. Kaip stipriai turi būti geidžiama mirties, jei jaunas žmogus, atrodytų, pačiame fizinių ir psichinių jėgų žydėjime, kada prieš jį veriasi gyvenimo vartai, už kurių slepiasi daug naujo, viliojančio, ima ir nugali stiprų gyvybės instinktą ir ryžtasi pakelti ranką prieš save? Suaugusieji neretai mąsto stereotipiškai – vaikystė – laimingiausias žmogaus gyvenimo amžiaus tarpsnis, todėl sunku patikėti, kad vaikai (paaugliai) gali taip kentėti, jog pasirenka mirtį. Tačiau liūdna statistika sako ką kita: kasmet Lietuvoje nusižudo apie 50 mokyklinio amžiaus vaikų. Paauglių savižudybės tapo rimta socialinė problema. Statistikos duomenimis, kasmet netenkame beveik tiek vaikų, kad jie galėtų sudaryti dvi mokyklos klases [11].

Susidūrę su paauglio savižudybės atveju, dažniausiai linkstame į pačius paprasčiausius paaiškinimus: nelaiminga meilė, priklausomybė narkotikams, fanatizmas, per skurdus ar per „geras“ gyvenimas. Tačiau savižudybė- gerokai sudėtingesnis reiškinys, ne vien socialinių, ekonominių ar kultūrinių ir dvasinių faktorių nulemtas dalykas. Tai individualus poelgis, nulemtas daugelio sąlygų. „Svarstydami apie savižudybės problemą, privalome atsižvelgti į konkretaus žmogaus vidinę būseną, išgyvenimus ir tik po to apgraibomis daryti išvadas“- teigia kun. Juozas Barkauskas [1].

Savižudybė – daugiaveiksnis reiškinys, dažniausiai iššauktas keleto susikaupusių problemų – vaikas susiduria su problemų kalnu. Apsisprendimas įvykdyti suicidinį aktą neįvyksta staiga, vieną gražų rytą atsikėlus iš lovos Tas paskutinis įvykis, kuris dažniausiai vertinamas kaip pasitraukimo iš gyvenimo priežastis, iš tikro yra tik paskutinis narelis nesėkmių grandinėje. Paprastai žudomasi ne dėl vienos priežasties ar vieno kaltininko. Nors konkretus savižudybės veiksmas paprastai įvyksta per 48 valandas, tačiau kartais toks sprendimas gali būti ir labai greitai priimtas, ypač tai būdinga jaunesniems paaugliams, kurie linkę į impulsyvius veiksmus, todėl šiame amžiuje viskas gali įvykti daug greičiau. Prieš savižudybę paprastai siunčiami tam tikri signalai, daromos užuominos. Laiku juos pastebėjus galima imtis veiksmų savižudybei išvengti.

2. Požymiai, signalizuojantys apie galimą savižudybę

Savižudybė tai – procesas, kurio metu žmogus patiria vis labiau augantį emocinį skausmą, jausmų ir minčių sumaištį ir nuolat mažėjantį gebėjimą įveikti sunkumus. Bendras savižudybių tikslas – rasti problemos sprendimą. Bendra savižudybių užduotis – atimti sau sąmonę, kad galima būtų negalvoti. Visoms savižudybėms bendra emocinė būsena – bejėgiškumas ir nevilties pojūtis. Visoms savižudybėms bendra vidinė pozicija – potraukiai gyventi ir negyventi susilygina. Visoms savižudybėms bendra pažinimo sferos būklė – horizontų susiaurėjimas: galvojama tik apie save, savo begalinį skausmą, nematoma išeities iš susidariusių aplinkybių. Visose savižudybėse pasirenkama veiklos rūšis – pasitraukimas.

2.1. Bendra savižudybių charakteristika

Psichiatrai tvirtina, kad nedaug savižudžių savo gyvybės siūlą nutraukia ūmiai – didžiai susijaudinę, iškilus konfliktui ir pan. Absoliuti dauguma žmonių savižudybei rengiasi ilgai, svarsto, laukia pagalbos iš aplinkinių:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1429 žodžiai iš 4699 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.