Paauglių savižudybės
5 (100%) 1 vote

Paauglių savižudybės

TURINYS

ĮVADAS

KODĖL PAAUGLYSTĖ VADINA “KRIZIŲ METU”?

KODĖL ŽUDOSI PAAUGLIAI?

SOS! PAAUGLIUI GRESIA DEPRESIJA

POLINKIS ŽUDYTIS. RIZIKOS GRUPĖS IR VEIKSNIAI

SUICIDINIS ELGESYS – PAGALBOS ŠAUKSMAS. KAIP IŠGIRSTI

TYLŲ PRAŠYMĄ?

IŠVADOS

LITERATŪRA IR KITI INFORMACINIAI ŠALTINIAI

3 psl

4 psl

4 psl

6 psl

7 psl

11psl

14 psl

15 psl

Įvadas

Stereotipiškai suaugusiems mąstant, kad vaikystė ir paauglystė yra pats laimingiausias gyvenimo metas, vaikų ir paauglių sprendžiamos problemos lieka nepastebėtos. Jiems sunku patikėti, kad vaikai ir paaugliai kartais jaučia tokį dvasinį skausmą, tokį bejėgiškumą, kad savo noru pasirenka mirtį. Tačiau statistika – tikslus ir bekompromisiškas mokslas, pripažįstantis tik faktus ir ji sako ką kitą.

Lietuvos valstybinio statistikos departamento Demografijos skyriaus duomenimis pernai savižudžių skaičius Lietuvoje sudarė 3,8 procento nuo visų mirusiųjų žmonių skaičiaus. Iš 307 mirusių vaikų nuo 1 iki 17 metų – 24 tai vaikai ir paaugliai nuo 9 iki 17 metų baigę savo gyvenimą savižudybe. Tyrimai rodo, kad 97 proc. visų žudytis linkusių šios amžiaus grupės atstovų sudaro turintys polinkį žudytis vyresni kaip 10 metų paaugliai. 10–19 metų amžiaus Lietuvos gyventojų grupėje savižudybės užima 2–3 vietą tarp mirties priežasčių.

Kodėl paaugliai jaučiasi nejaukiai šiame pasaulyje? Kodėl vieni linkę ieškoti kitų sprendimų ir sugeba išbristi iš užgriuvusių rūpesčių, o kiti savo noru pasitraukia Anapilin? Šiame darbe panagrinėsiu paauglių savižudybių problemą: jų priežastis, riziką didinančius veiksnius ir pavojaus signalus.

Kodėl paauglystė vadinama „krizių metų“ ?

Paauglystė – vienas svarbiausių ir sunkiausių gyvenimo periodų. Tai yra daugiaplaninis viso organizmo persitvarkymas – protinio, biologinio ir socialinio brendimo laikas. Būtent šiuo metu kokybiškai keičiasi kognityvinės struktūros; biologinis brendimas lydymas kūno formų ir proporcijų pasikeitimu, taip vadinamos „hormonų audros“ lemia elgesį, visuomenė kelia rimtus ir griežtus socialinius reikalavimus.

D. Gailienė rašo, kad „žmogus kol užauga, turi daug iškentėti, dažnai sunkiai ir skausmingai ieškoti savojo „aš“ (D. Gailienė „Aš mylių kiekvieną vaiką“, 1996).

Paaugliui būdingas egocentriškas mąstymas ir dėl to jis negali ar sunkiai supranta, kad daugelį problemų kurios jam „atrodo neįveikiamos, neišsprendžiamos, išgyvenamos tik jo patiria daugybė žmonių…Jam atrodo, kad jo ateitis visada bus tokia pat sunki ir beviltiška, kaip dabartinis jo gyvenimas ir kartais iš tokios situacijos jis mato tik vieną išeitį – savižudybė“ (R. Žukauskienė, „Raidos psichologija“).

Kodėl žudosi paaugliai?

„E.S.Shneidman, garsus pasaulyje Kalifornijos universiteto Los Anžele Medicinos fakulteto tanatologijos profesorius, penkiasdešimt profesinės veiklos metų skyręs savižudybių tyrimams ir psichoterapijai, tvirtina, kad beveik kiekvienos savižudybės priežastimi yra skausmas. Šią skausmo atmainą jis pavadino psichologiniu skausmu, jį kildindamas iš iškreiptų ar nepatenkintų psichologinių poreikių. Savižudybės esme jis laiko sielos dramą, kurią žmogus išgyvena (iš Valstybinio psichikos sveikatos centro psichikos sveikatos skyriaus vedėjos N. Bučelytės pranešimo).

Taigi kokios priežastys verčia paauglį pajusti tokį bejėgiškumą ir neviltį, kad jis sąmoningai nutraukia savo gyvenimą? Kokių sielos skausmu jis kamuojamas, jei mirtį suvokia kaip išeitį?

„Pirminiu psichologinio skausmo šaltiniu laikomi nepatenkinti psichologiniai poreikiai. Henry A.Murray knygoje “Explorations ir Personality” (1938) išdėstė apie dvidešimt gyvybinių psichologinių poreikių: tai poreikis laimėti, poreikis palaikyti ryšius su kitais, poreikis jėga įveikti priešininkus, poreikis būti nepriklausomam ir laisvam, poreikis atsikeršyti už pralaimėjimą, poreikis gintis, poreikis gerbti, poreikis dominuoti, poreikis atkreipti dėmesį į save, poreikis vengti skausmo, ligų, nemalonių išgyvenimų, poreikis turėti ir ginti savąjį “aš”, saugoti savo psichologinę erdvę, poreikis puoselėti, padėti, ginti, poreikis pasiekti daiktų ir minčių darną, poreikis pajusti malonumą, poreikis atstumti, nepriimti, atskirti, poreikis siekti malonių juslinių potyrių, poreikis vengti gėdos ir pažeminimo, poreikis būti globojamu, mylimu, saugiu ir pagaliau poreikis suprasti ir būti suprastu. Savižudybės dažniausiai būna susiję su 10-12 šių poreikių. Kiekvienu konkrečiu atveju tie poreikiai gali būti skirtingi, kinta jų aktualumas ir svarba tam pačiam individui (iš Valstybinio psichikos sveikatos centro psichikos sveikatos skyriaus vedėjos N. Bučelytės pranešimo, http://media.search.lt).

Praktiniu požiūriu paauglių savižudybės dažniausiai susieję su žemiau išvardintomis problemomis, pavadintomis priežastimis, atspindinčiomis skirtingą psichologinio skausmo pobudį. Dažnai savižudybės priežasčių laikomas paskutinis įvykis, bet iš tikrųjų tai yra tik paskutinis incidentas ilgoje nesėkmių sekoje.
Pagrindinės paauglių savižudybių priežastys:

– Patirta seksualinė, fizinė, emocinė, socialinė prievarta ir smurats – Nesirūpinimas (šeimoje, mokykloje, kitoje aplinkoje).

– Egzaminų baimė.

– Artimo žmogaus mirtis.

– Draugo ar kito artimo žmogaus savižudybė.

– Tėvų skyrybos.

– Nelaiminga meilė

– Alkoholis ir kitos psichoaktyvios medžiagos

„Savižudybė – daugiaveiksnis reiškinys, dažniausiai iššauktas keleto susikaupusių problemų – paauglys susiduria su problemų kalnu. Tas paskutinis įvykis, kuris dažniausiai vertinamas kaip pasitraukimo iš gyvenimo priežastis, iš tikro yra tik paskutinis narelis nesėkmių grandinėje“( R.V. Pivorienė, http://www.delfi .lt).

SOS! Paaugliui gresia depresija

Paauglys negali išspręsti problemos, nes susiklosčiusi situacija, menkas gyvenimiškas patyrimas ir problemų sprendimo įgūdžių stoka apriboja jo pasirinkimą, kiekvienas bandymas ką nors daryti sukelia vis naujas problemas, o tuo pačiu vis mažesnį pasitikėjimą savimi, vis stipresnį bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmą. Dėl perdėtai išgyvenamos kaltės, baimės, gėdos, vienišumo ar nerimo, jo sąmonę užvaldo nepakenčiamas psichologinis skausmas, sielvartas, gėla. Daugumai žmonių, bandžiusių nusižudyti buvo diagnozuota gili depresija.

„Kuri laiką buvo manoma, kad vaikams ir paaugliams nebūna tokios depresijos, kaip suaugusiems. Taip atrodė todėl, kad depresijos pasireiškimas šiek tiek skiriasi nuo vaikų ir paauglių. Tačiau dabar specialistai mano, kad depresija gali susirgti bet kokio amžiaus žmonės –nuo kūdikių iki senelių. Yra daug požymių kuriais reiškiasi vaikų depresija. Jis gali būti labai nerimastingas, priešiškas, net agresyvus arba priešingai – ramus, bet labai užsisklendęs, atsiskyręs, nebendraujantis. Toks vaikas gali jausti liūdesį, neviltį, jaučiasi izoliuotas. Vengdamas bendrauti, jis nesusidraugauja su kitais vaikais, o tai dar labiau didina izoliaciją. Kartais tokie vaikai bėga iš namų, nenori eiti į mokyklą… Prasidėjus depresijai gali pablogėti ir fizinė sveikata –pradeda dažniau sirgti, dažniau susižeidžia ir pan“ (D. Gailienė „Aš mylių kiekvieną vaiką“, 1996).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1075 žodžiai iš 3468 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.