Paauglystė
5 (100%) 1 vote

Paauglystė

PAAUGLYSTĖ

Paauglystė kiekvieno vaiko gyvenime yra labai svarbus etapas, nes būtent šiuo metu vaikai iš vaikystės pereina į brandą – jie po truputį tampa suaugusiais. Tačiau paauglystė yra bene pats maištingiausias, sunkiausias ir daugiausiai problemų sukeliantis žmogaus amžiaus tarpsnis. Daugelis jį vadina “pereinamuoju”, “sunkiu”, “kritiniu” amžiumi. Paauglystė… sunkus amžius ne tik vaikams, jų tėvams, bet ir visiems, kurie susiduria su bręstančiu žmogumi.

Paauglystę psichologai ir psichiatrai vadina amžiaus krize. Profesorius Jonas Laužikas sako: “Niekada niekas negali žinoti, atspėti, ką atneš paauglystės amžius. Tėvai stebisi, kaip staiga keičiasi jų vaikų elgesys, mokytojai nebesusigaudo, ką daryti su neklaužada, dar taip neseniai buvusiu pavyzdingo elgesio mokiniu.” (Juozas Danilavičius, 1982).

Paauglių “pakvaišimo” laikotarpiu paprastai tėvai sutrinka – jie nebeatpažįsta savo vaiko. Nebepadeda išbandyti auklėjimo metodai, bausmės neduoda jokio efekto, nesiseka su vaikais užmegzti nuoširdaus pokalbio. Paauglys vis labiau ima tolti nuo tėvų, prasideda jo asmeninis gyvenimas, į kurį suaugusieji arba visiškai neįleidžiami, arba įleidžiami labai ribotai.

Dėl tokio savo vaiko elgesio tėvai lieka nepatenkinti, suglumę, nustebę. Jie dažniausiai nebežino ką toliau daryti, kaip su tokiu pasikeitusio elgesio vaiku elgtis, kaip su juo kalbėti ir susitarti?! Dažnai suaugusieji užduoda sau klausimą: kas atsitiko? Atsakymas labai paprastas – vaikas žengia į naująjį amžiaus laikotarpį. Tėvai turėtų žinoti, kaip keičiasi šio amžiaus vaikai, suprasti tas permainas ir nebijoti galimų sunkumų.

Šis amžiaus tarpsnis dėl savotiškumo ir tempo gerokai skiriasi nuo visų kitų žmogaus gyvenimo etapų. Fiziologiniu požiūriu paauglystei būdingas intensyvus augimas, sparti medžiagų apykaita, labai aktyvi vidaus sekrecijos liaukų veikla. Tuo laikotarpiu subręstama lytiškai.

Niekada žmogus neauga taip sparčiai, kaip šiuo amžiaus tarpsniu (neskaitant pirmųjų dviejų gyvenimo metų). Mergaitės sparčiausiai auga 11-aisiais – 12-aisiais metais, berniukai 13 – 14 metų. Kaip rašoma Petruneko ir Tarano knygoje ”Nelengvas žingsnis į jaunystę” (1991), mokslininkų medikų duomenimis, 14 – 15 metais raumenų masė sudaro trečdalį bendros kūno masės, o 15 – 16-aisiais – jau beveik pusę. Didėjant bendrai raumenų masei ir jų jėgai, paauglių raumenų skaidulos specializuojasi. Dėl to mažėja judesių kampuotumas ir nekoordinuotumas, atsiranda gebėjimas atlikti sudėtingesnius judesius. Paauglystė – kaip tik tas laikotarpis, kai galima išmokti tobuliausios sudėtingų judesių technikos. Tai puiki galimybė tėvams vaiką daug ko išmokyti. Jeigu šiuo laikotarpiu žmogus neįvaldo įvairių sudėtingų judesių (darbo, sporto, šokio), jis gali visą gyvenimą likti nerangus ir nevikrus.

Paauglystės metais vaikams gali pasitaikyti įvairūs sveikatos sutrikimai. Dažniausiai tai būna taip vadinamasis – jaunuoliškas pubertatinis dispituitarizmas. Kaip rašoma knygoje “Paauglys” (1984), šį įvairaus sunkumo sutrikimą patiria vos ne kas penktas paauglys. Būdingi požymiai: nepaprastai greitas augimo tempas, pernelyg spartus riebalinio sluoksnio storėjimas, rievės, išvagojančios pilvo, klubų odą – riebalinio sluoksnio sutrūkimai. Paaugliai greitai nuvargsta, beveik be perstojo jiems skauda galvą; kartais turi per didelį apetitą, yra kamuojami troškulio. Paauglio savijauta labai pablogėja. Dispituirizmu sergančių paauglių (tai galima nustatyti, ištyrus hormonus) pernelyg aktyvi hipofizė, per smarkiai skatinamas organizmo augimas. Tokio krūvio kurį laiką organizmas negali pakelti, – tada ir atsiranda šie pakitimai.

Paauglystės metais iš pagrindų pasikeičia vidaus sekrecijos liaukos. Paaugliams suintensyvėja antiksčių žievės veikla, kuri turi ir neigiamų bruožų. Antiksčių žievė atlieka lemiamą vaidmenį streso reakcijoje. Paauglių antiksčių žievės sekrecijos intensyvumas faktiškai yra pastovus. Vadinasi, paaugliai visą laiką yra tarsi streso būsenoje.

Taigi savaime iš dalies paaiškėja daugelis paauglio psichikos neaiškumų: netikėtas šiurkštumas ir pagieža, ūmi agresija, staigūs švelnumo ir patiklumo pasikeitimai šaltumu ir įžūliu pasitikėjimu savimi, nemotyvuota nuotaikų kaita. Paauglystėje sekrecijos liaukos tarsi susitelkė prieš paauglį! Tačiau nieko nepadarysi, reikia palaukti, persirgti, atlaikyti.

Lytinių liaukų inkretai skatina lytinį brendimą, kuris baigiasi jaunystėje. Lytinio brendimo metu galutinai susiformuoja atitinkamos lyties kūnas, išnyksta paauglystei būdingi organizmo sutrikimai, vaikas tampa suaugusiu žmogumi.

Tačiau iš pradžių aktyvi lytinių liaukų veikla padidina paauglių vystymosi disharmoniją – lytinių hormonų jų organizmas gamina daugiau negu suaugusiųjų žmonių. Paauglys praktiškai negali realizuoti didžiulių savo energijos galimybių, ir ta besikaupianti energija išsilieja tai užsispyrimu ir nepaklusnumu, tai šiurkštumu ir susierzinimu, tai chuliganiškais išpuoliais.

Vyriškuosius lytinius hormonus (androgenus) išskiria specialios sėklidžių ląstelės. Nuo šių hormonų paauglys įgyja būdingų bruožų: pradeda želti plaukai ant veido ir viso kūno, pasikeičia balsas, naktimis nevalingai
išsilieja sėkla (poliucija). Pirmoji poliucija rodo, kad pradėjo gamintis spermatozoidai. Per poliucijas organizmas pašalina sėklos perteklių ir išsivaduoja nuo lytinės įtampos. Nors poliucijų atsiradimas rodo, kad baigiasi tam tikras lytinio brendimo etapas, bet tai dar nereiškia, kad paauglys jau subrendo, kad jo organizmas pasirengęs lytiniam gyvenimui. Androgenams būdingos labai svarbios savybės: jie padeda geriau pasisavinti baltymus, sparčiai augti raumenų ir kaulų audiniams, plaukams. Stiprėjančiu androgenų poveikiu paaiškinamas tas faktas, kad kūno masės didėjimo tempai pamažu ima viršyti ūgio didėjimo tempus. Taigi organizmas fiziškai vystosi, lytiškai bręsta, veikiamas daugelio hormonų, ir kiekvieno jų vaidmuo čia savarankiškas (“Paauglys”, 13p.).

Lytinis berniuko brendimas trunka gana ilgai, maždaug 5 – 7 metus. Kaip teigia A.Chripkova ir D.Kolesovas (1985), skiriamos penkios lytinio brendimo stadijos. Kiekviena jų prasideda ir baigiasi ne visų tiksliai to paties amžiaus, nes lytinio brendimo pradžia, ir intensyvumas kiekvieno paauglio ir jaunuolio nevienodi.

Pirmoji stadija – prepubertatinis laikotarpis (6 – 10 metai); šiuo metu padidėja sėklidės. Antroji stadija – (10 – 13 metai) padidėja sėklidės ir truputį apželia gakta, plaikai pasirodo tik prie varpos šaknies. Trečioji stadija – didėjančio sėklidžių aktyvumo laikotarpis (12 – 14 metai); toliau didėja sėklidės, pradeda augti varpa; labiau ima želti, garbanotis ir pigmentuotis gaktos plaukai. Ketvirtoji stadija – didžiausio sėklidžių aktyvumo laikotarpis (13 – 16 metai); šiuo metu sėklidės funkcionuoja intensyviausiai ir tolygiai. Vyksta balso mutacija, intensyviai auga varpa, želia pažastys ir gakta. Prasideda policijos. Penktoji stadija – galutinio organizmo formavimosi laikotarpis (15 – 19 metai). Lytiniai organai ir antriniai lytiniai požymiai išsivysto galutinai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1042 žodžiai iš 3331 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.