Paauglystė
5 (100%) 1 vote

Paauglystė

Turinys

TURINYS 1

ĮVADAS 2

PAAUGLIO BRENDIMAS SAMOA SALOJE 3

PAAUGLYSTĖS RIBOS IR UŽDAVINIAI 3

FIZINĖ RAIDA 4

PAŽINTINĖ RAIDA 4

MĄSTYMO GALIOS RAIDA 4

TAPATYBĖS FORMAVIMASIS 4

ERIKSONAS APIE TAPATUMO KRIZĘ 5

ĮSIKLAUSYMAS Į SAVĄJĮ AŠ 5

PAAUGLIO ASMENYBĖ 6

PAAUGLYSTĖS PSICHOLOGINIAI SUNKUMAI 10

PSICHOLOGINĖ PARAMA PAAUGLIAMS 11

IŠVADOS 12

NAUDOTA LITERATŪRA 13

Įvadas

Paauglystė – tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų amžiaus. Ji trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiška suaugusio žmogaus socialinė padėtis. Paauglystė yra pereinamasis amžius. Ankščiau Vakarų šalių visuomenė (ir šiandien kai kurios šalys) paauglystę laikė trumpu tarpu tarp vaikystės priklausomybės ir suaugusio žmogaus atsakomybės. Pasibaigus lytiniam brendimui, žmogus buvo pripažįstamas suaugusiu ir atsakingu. Tai paprastai būdavo pažymima tam tikru ritualu. Suaugęs žmogus dirbo, tuokėsi, augino vaikus.

Žmonėms pradėjus geriau maitintis, lytinio brendimo pradžia paankstėjo. O kai išsilavinimas pasidarė privalomas, suaugėlis nepriklausomybę pradėjo įgyti vėliau. Taigi tarpsnis tarp biologinės brandos ir socialinės nepriklausomybės ir yra paauglystė.

Koks tai amžius? Pasak, Augustino, tai ugningos aistros metas.

Anot G. Hallo. Pirmojo Amerikos psichologo, aprašiusio paauglystę, įtampa tarp biologinės brandos ir socialinės priklausomybės sukuria “audrų ir sunkumų” laikotarpį.

Kiti psichologai teigia, kad daugeliui paauglystė yra tokia, kaip ją aprašė Tolstojus: gyvybingas laikas dar be suaugusiųjų rūpesčių, gražiausios draugystės. Aukščiausio idealizmo, nuostabių galimybių suvokimo laikas.

Paauglio brendimas Samoa saloje

Amerikietė mokslininkė M. Mead, tyrinėjusi Ramiojo vandenyno saloje gyvenančių žmonių kultūrą, papročius, gyvenimo būdą, pastebėjo ir kitokį jų požiūrį į vaikų auklėjimą.

Samoa salos merginos nuo lytiškai nesubrendusios savo sesers skiriasi tik kai kuriais fiziologiniais pakitimais. Daugiau jokių esminių skirtumų nebuvo pastebėta.

Bendras gyvenimas saloje daro vaikų auklėjimą lengvą ir paprastą. Samoa žmonės nedaro didelių investicijų ir daug už nieką nemoka. Čia niekas nekenčia dėl savo įsitikinimų. Tėvų ir vaiko konfliktas išsprendžiamas perkraustant vaiką gyventi į kitą gatvės pusę.

Mead pastebėjo, kad ten vaikas dalyvauja beveik visose visuomeninio gyvenimo srityse, jam nuo ankstyvo amžiaus leidžiama stebėti daugelį suaugusiųjų elgesio. Vaikai gali tiesiogiai stebėti lytinį santykiavimą, ligas, mirtį ir gimdymą.

Mead duomenimis, toje Samoa bendruomenėje nėra ryškaus skirtumo tarp suaugusiųjų ir vaikų atliekamų vaidmenų.

Tėvai, suteikė vaikui beveik visišką laisvę, nesistengia jo kontroliuoti, ir todėl vaikas labai mažai konfliktuoja suaugusiųjų autoritetais. Mead pabrėžė, kad Samoa saloje paauglystė nėra krizių ar stresų periodas, tik lėtai bręsta interesų ir veiklos sistemos. Į suaugusio žmogaus amžių pereinama laipsniškai ir nepertraukiamai, panaudojant ankstesnę patirtį, įgytą vaikystėje.

Paauglystės ribos ir uždaviniai

Paauglystė – tai pereinamasis laikotarpis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus. Mokslininkai šį laikotarpį nevienodai supranta ir brėžia skirtingas chronologines šio amžiaus tarpsnio ribas. Nuomonių įvairovė turi ir objektyvų pagrindą: individo raidai paauglystės laikotarpiu, kaip jokiu kitu, būdingi labai dideli individualūs bei kultūriniai skirtumai. Fizinio, intelektinio, emocinio, socialinio, subrendimo tempą lemia individualios raidos ypatumai ir aplinkos sąlygos.

Daugelis autorių sutinka, jog paauglystė prasideda pubertetu (lytiniu brendimu). Visos permainos šiuo laikotarpiu atspindi psichinį ir socialinį prisistaikymą prie puberteto. Kada paauglystė baigesi – šiuo klausimu mokslininkų nuomonės ne visada sutampa.

Šiuolaikiniuose užsienio raidos vadovėliuose ir kituose šaltiniuose paauglystės laikotarpis nurodomas gana ilgas. Ankstyvoji paauglystė trunka nuo 12 iki 14 metų, vidurinioji – nuo 15 iki 18 metų, o vėlyvoji – nuo 19 iki 21 metų. Kiti nurodo dar ilgesnį paauglystės periodą: ankstyvoji paauglystė – nuo 10 iki 14metų, vidurinioji – nuo 15 iki 19 metų, vėlyvoji – nuo 20 iki 24 metų. Lietuvoje pagal 1989m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtą Vaiko teisių konvenciją asmuo, neturintis 18 metų, laikomas vaiku ir valstybė privalo juo rūpintis.

Fizinė raida

Paauglystė prasideda augimo šuoliu, bei lytine branda. Atsižvelgiant į tai, kaip reaguopja kiti žmonės, ankstyvasis ar vėlyvasis brendimas daro įtaką prisitaikymui, tai rodo, kaip genų ir aplinkos sąveika mus formuoja.

Pažintinė raida

Sparčiai kintant paauglio kūnui, lygegrečiai vyksta kognityvinės srities esminės permainos. Paaugliui iškyla daugybė gyvenimiškų klausimųm kurie ankščiau jo nė kiek nejaudino. Tai įvairios moralinės dilemos, gyvenimo prasmės, ateities perspektyvos ir kiti klausimai. Kognityvinės raidos paauglystės laikotarpiu lygis leidžia individui svarstyti tokius klausimus ir ieškoti jų efektyvaus sprendimo būdų.

Mąstymo galios raida

Kaip ir fizinė taip ir pažintinė raida išryškėja
savo laiku. Brandžiai mąstyti nepradedama staiga, ir tuo, matyt, galima paaiškinti tą faktą, kad daugelis pervertina savo galimybes ir atsparumą narkotikams, alkoholiui ar palaidam lytiniam gyvenimui. Ankstyvojoje paauglystėje mąstymas yra dar egoistiškas. Dažnai paaugliai galvoja, kad jų asmaninis patyrimas yra unikalus ir kad jų tėvai bei draugai tiesiog negali suprasti, ką reiškia skirti pasimatymą ar nekęsti mokyklos.

Galiausiai vis tik dauguma jaunuolių pasiekia intelekto ribą, kurią Piaget vadino formaliosiomis operacijomis.

Tapatybės formavimasis

Tobulindami savo tapatumo jausmą, paaugliai paprastai išbando savo skitingus Aš skirtingomis situacijomis – gabūt vienokie būdami namie, kitokie suaugusiųjų geriausiais draugais, dar kitokie mokykloje. Jei dvi tokios situacijos iš dalies sutampa, pavyzdžiui, kai paauglys pasikviečia į namus draugus, kyla namažų problemų. Jaunuolis klausia savęs: “Koks aš turėčiau būti? Kuris yra tikrasis Aš?” dažnai tokia vaidmenų maišatis įveikiama tik pamažu keičiantis savivokai, kuri susieja įvairius Aš į vientisą ir asmeniui priimtiną sampratą apie save – tapatybę.

Tačiau taip būna ne visada, Eriksonas įsitikinęs, kad kai kurie paaugliai anksti suranda savo tapatybę, paprasčiausiai perimdami tėvų vertybes bei lūkesčius. Kitų tapatybė gali būti negatyvi, t. y. priešinga tėvams ir visuomenei, bet atitinkanti tam tikrą bendraamžių grupę, pavyzdžiui, tokia, kur visi yra arba skustomis galvomis, arba dažytais plaukais. Treti niekada nesuranda savęs ar niekam tvirtai neįsipareigoja. Daugumai tapatybės paieškos tęsiasi ir po paauglystės bei atsinaujina vėliau gyvenimo permainų metu.

Paaugliai formuodami savo tapatybę, pradeda atsiskirti nuo tėvų. Dažnai jie tampa tokie, kokie yra jų draugai – “kaip visi”. Vakarų kultūroje paauglystė yra laikas, kuriam būdinga vis didėjanti bendraamžių ir mažėjanti tėvų įtaka.

Eriksonas apie tapatumo krizę

Freudas savo teoriją kūrė, studijuodamas neurotiškus individus, o Erikso¬nas, priešingai, rėmėsi normalių, sveikų asmenybių tyrimais. Jis įžvelgė vidinių ir kultūros jėgų svarbą, formuojantis nuosekliam, darniam Ego tapatumiui. Įgyjamas tapatumo jausmas, Eriksono nuomone, yra pagrįstas biologiškai. Eriksonas raidos procesui apibūdinti vartojo terminą epigenetinis principas. Šiuo principu remiasi visa raida, nes viskas, kas auga, yra valdoma pagal tam tikrą planą. Eriksonas teigia, kad tam tikru laiku išryškėja atskiros dalys, kurios paskui sudaro funkcionuojančią visumą.

Paauglystę Eriksonas vertino kaip svarbiausią formuojantis tapatumui. Paaugliui svarbu pasiekti asmeninį tapatumą tuo metu, kai greitai keičiasi fizinė asmens išvaizda, emocinė ir psichologinė perspektyvos ir visuomenės vertinimas. Kaip bus įveikta tapatumo krizė, priklauso nuo to, kaip asmeniui pavyko nugalėti ankstesnęsias stadijų krizes. Eriksonas paauglystei suteikė ypatingą reikšmę, o ir pati visuomenė pripažįsta, kad ši raidos stadija unikali, ir leidžia pasirinkti ilga, psichosocialinį moratoriumą, kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę. Moratoriumo nėra nei vienoje kitoje raidos stadijoje. Eriksono žodžiais tariant, psichosocialinis moratoriumas yra atidėtas sprendimas laiko atžvilgiu. Jis suteikiamas asmeniui, kuris dar nėra pasirengęs prisiimti įsipareigojimų arba kuris turi sau rasti laiko galutinai apsispręsti. Tik paaugliui suteikiama tiek daug laiko tyrinėti, įsivaizduoti ir eksperimentuoti su savo tapatumu. Jis, norėdamas išspręsti iškylančias problemas, turi nemažai laiko svarstyti, mąstyti, todėl dabartinė vakarietiška visuomenė paaugliui suteikia psichosocialinį moratoriumą.

Įsiklausymas į savąjį Aš

Mergaitės nuo tryliktųjų, o berniukai nuo keturioliktųjų metų pradeda ypač daug dėmesio kreipti į savo pačių vidų, analizuoti savo pergyvenimus. Pasisukimas nuo išorinio daiktinio pasaulio į vidinį, atsigręžimas į savąjį Aš yra pati pirmoji perėjimo iš vaikystės į jaunystę žymė. Vaikai dar nestebi ir neanalizuoja savo pergyvenimų: jo Aš terytum susilieja suaugusiųjų objektyvais aplinkos fenomenais. Paauglio Aš aiškiai atskiria save nuo objektyviųjų aplinkos fenomenų ir susikaupia savyje. Savo paties dvasiniai pergyvenimai dabar tampa centriniu interesų objektu, tarytum pagal senąją graikų sentenciją: “Pažink pats save”.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1400 žodžiai iš 4551 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.