Paauglystes amziaus tarpsnio ypatumai
5 (100%) 1 vote

Paauglystes amziaus tarpsnio ypatumai

112131

Paauglystės amžiaus tarpsnio ypatumai ir jų poveikis ateities planavimui.



Ne kartą teko girdėti pasakymą, kad gimęs kūdikis yra tarsi „tobula rasa“, kurioje jam augant gyvenimas ir patirtis įrašo asmenybės kaitos tarpus. Psichologai įvardija nemažai amžiaus tarpsnių, nurodydami jiems būdingus bruožus, psichinio, socialinio vystymosi ypatumus. Itin daug dėmesio jie skiria paauglystei, nes būtent tuo metu vyksta reikšmingų fiziologinių organizmo kitimų, lydimų savos vietos visuomenėje sudėtinga paieška. Tai laikas, kuris, netgi pagal visuomenėje nusistovėjusias nuostatas, yra pats sudėtingiausias, dramatiškiausias. Jis ypač glaudžiai susijęs su mokykla, todėl pedagogams labai svarbu kuo išsamiau pažinti paauglį, suvokti jo pasaulio sudėtingumą, kad galėtų padėti, apsaugoti, nukreipti augančio ir ieškančio asmens energiją tinkama linkme.

Asmenybe ne gimstama, ja tampama. Ego psichologas E. Eriksonas (labiausiai domėjęsis paauglyste ir nuo jos analizės pradėjęs savo teorijos kūrimą) manė, kad kiekvienu amžiaus tarpsniu žmogus susiduria su to tarpsnio krize, kurios sėkmingas išsprendimas lemia tobulėjimą ir ėjimą pirmyn. Jis pabrėžė, kad amžiaus krizės yra natūralus dalykas ir rodo sėkmingą vystymąsi. Asmenybės tapatumas pradedamas suvokti tais laikotarpiais, kai išgyvenamos psichosocialinio vystymosi krizės. Jos skatina asmenybės tobulėjimą arba regresavimą. Krizių ir dilemų laikotarpiu žmogus pasidaro labiau pažeidžiamas, asmenybė sustiprėja tik jas įveikusi. Tad asmenybės augimas – tai vis išsamesnis žinojimas apie save ir pasaulį. O juk būtent paauglystėje jaunas žmogus vis daugiau sužino apie pasaulį, apie save, išgyvena bene daugiausia įvairių krizių, tampa itin pažeidžiamas, dažnai jaučiasi nelaimingas, nesuprastas. Vis dėlto galima būtų teigti, kad šios krizės yra labai svarbios, nes jas išgyvenus augama.

Susanna Tamaro knygoje „Eik, kur liepia širdis“ teigė: „Žmogus, kurio paauglystė pernelyg giedra ir laiminga, niekada nebus iš tikrųjų didelis“. Ši knyga kalba apie tai, kas iš tiesų turėtų būti svarbu paauglystės tarpsniui – kas patinka, kur mano, kaip jauno žmogaus, vieta, pagaliau kaip svarbu išgirsti ne tik kitus, bet ir save.

Parengimas paauglystei prasideda jau kūdikystėje ir vaikystėje. Ir patirtys labai individualios ir įvairios. Vienas svarbiausių uždavinių, keliamų suaugusiajam, kaip išminčiui,- padėti jaunam žmogus kuo sėkmingiau išgyventi tą nelengvą gyvenimo tarpsnį, padėti prisitaikyti prie pasikeitimų, tinkamai nukreipti, padėti atsiskleisti ir pasirinkti savo gyvenimo kelią.

Šiuo ieškojimų tarpsniu paauglys kelia klausimus: „Kas aš esu?, „Ko aš siekiu?“, „Į ką aš esu panašus?“, „Su kuo man bendrauti?“, „Ką man rinktis?“ ir pan. Svarbu žinoti, kad jis pats vienas ne visada pajėgus surasti atsakymus, tad labai dažnai šalia jo reikalingas yra suaugęs žmogus- tėvas, motina, artimieji, mokytojas. Jie žinodami paauglystės psichologinius ypatumus galės ateiti į pagalbą jos ieškančiam paaugliui.1. Paauglystės psichologiniai ypatumai

Paauglystė – tai sumaišties ir krizių, „audrų ir sunkumų“ laikotarpis, kai, atrodo, viskas griūva, nors nieko dar nėra… Mokykliniais metais paauglys patenka tarp „egzistencinių žirklių“ – sena (vaikystės) gyvenimo prasmė jau nebetenkina, o nauja (suaugusiųjų) dar neatrasta. Todėl dažnai jaunas žmogus pakimba egzistenciniame vakuume, kurį lydi neurozės sindromas, depresijos, žalingi įpročiai, apima tuštumos, beprasmybės jausmas. Pasak V.Černiaus, tai judėjimas iš pažįstamos vaikystės į nežinomą suaugusio žmogaus gyvenimą. Nesugebėjimas suprasti, kas aš esu, – tapatumo stoka – sukelia sumaištį. Paauglystės laikotarpį vieni autoriai įvardija kaip 10 – 16 metus, kiti 13- 17, dar kiti mano, kad jis tęsiasi iki 20 metų. Jei nesiseka šį laikotarpį sėkmingai įveikti, paauglystė užtrunka. Įveikus ją, atsiranda pasitikėjimas savimi ir saugios ateities jausmas. Žmogus – individualybė, jo vystymosi raida sąlygojama daugybės faktorių, todėl įsprausti į griežtus rėmus, kada prasideda ir baigiasi šis laikotarpis, vargu ar galima ir svarbu, tačiau bendros tendencijos ir apibrėžties charakteristikos, būdingos tarpsnio išgyvenimams, išlieka tos pačios.

Fizinė ir pažintinė branda išryškėja savo laiku. Paaugliai gyvena tarsi dviejuose pasauliuose: bendraamžių ir suaugusiųjų.

1.1. Fizinė raida

Paauglystės tarpsniui būdingas spartus augimas ir lytinis subrendimas. Fizinis vystymasis netolygus ir intensyvus. Šis amžiaus tarpsnis- svarbiausias fizinio ir emocinio brendimo periodas. Tiksliausią informaciją apie save, savo jausmus, vidines reakcijas paauglys gauna iš savo kūno. Laiku įsisąmoninęs savo vidines reakcijas, augantis žmogus dažniau remsis svarbiausiomis vertybėmis ir doriau elgsis. Vienas svarbiausių fizinio vystymosi faktų – lytinis brendimas (B.Grigaitė, 2006). Kai gėdijamasi savo išvaizdos, neskiriama dėmesio fizinei savijautai, sulėtėja ne tik kūno, bet ir proto bei jausmų raida. Palankiam prisitaikymui svarbu ne tik tai, kada bręstama, bet ir tai, kaip į šiuos pokyčius reaguoja aplinkiniai. Todėl negalima apsimesti nepastebint, kad šalia esantis
jaunas žmogus jau išoriškai išauga iš vaikystės, kaip ir tiesiog nusikalstama į matomus pokyčius reaguoti pašaipomis, dviprasmėmis užuominomis.

1.2. Pažintinė raida

Paauglys pajėgesnis tampa sudėtingesniam analitiniam-sintetiniam suvokimui. Tai lemia išaugęs jo proto smalsumas, kuris reikalauja aukštesnės bei labiau organizuotos veiklos. Didėja suvokimo apimtis ir jis darosi nuoseklus ir visapusiškas tuo atveju, jei yra interesas, motyvas, jei ne – suvokimas lieka paviršutiniškas bei negilus. Darosi valinga atmintis, pagerėja atminties produktyvumas, naudojami įvairūs įsiminimo ir prisiminimo būdai, pastebimas gebėjimas susieti naujas ir senas patirtis bei žinias. Greičiau išmokstama įsiminti ir išlaikyti atmintyje daugiau informacijos. Mechaninį įsiminimą keičia loginis. Jau nebenorima „kalti atmintinai“, protestuojama prieš panašius mokytojų reikalavimus ir stengiamasi medžiagą pateikti savais žodžiais (B. Grigaitė, 2006).

Keičiasi paauglio mokymosi motyvai, dažnai mokymesi stokojama nuoseklumo, darosi svarbūs patarimai kaip mokytis. Santykiams su mokytojais būdingas paviršutiniškumas, svarbūs tokie dalykai: paties mokytojo asmenybė, jo erudicija, ar gerbiami mokiniai ir su jais skaitomasi, ar yra teisingi, vertinant poelgius ir mokymąsi. Todėl mokytojas turi labai pasistengti, kad nesugriautų savo autoriteto, nes jo pozicija jau nebėra priimama nesvarstant, kaip kad vaikystės metu, vien dėl to, kad mokytojas vyresnis, turintis daugiau patirties. Kiekvienas mokytojo žingsnis įvertinamas, neretai netgi vadovaujantis išankstinėmis neigiamomis nuostatomis.

Paauglystėje praplatėja interesų ratas, interesai tampa pastovūs, dėl to dažnai nukenčia mokymasis, mintys ir energija nukreipiama kitur. Sumažėja susidomėjimas mokykla, išryškėja įvairūs kraštutinumai. Jausmų pasaulis darosi subjektyvus, greičiausiai keičiasi ir mažiausiai matomas. Paauglystėje jausmai pasireškia labai subtiliai. Šiuo fizinio ir emocinio brendimo laikotarpiu pastebimas emocinis atsiribojimas nuo tėvų (arba jų vaidmuo jau netiesioginis), vienmečių, grupės nuomonės, normos paaugliams tampa labai svarbios. Jie įeina į grupes, apie kurias dažnai nežino net jų tėvai. Emocinis atsiribojimas nuo tėvų įvyksta todėl, kad paauglys galėtų ir būtų pajėgus užmegzti emocinius ryšius su bendraamžiais. Paaugliai, nepajėgūs šio uždavinio išspręsti, neįstengs priimti sprendimų, laisvai jaustis suaugusiųjų pasaulyje, nes emociškai bus dar vaikai, kaip ir nesugebės sukurti ryšių su bendraamžiais.

Ankstyvoje paauglystėje mąstymas yra dar egocentriškas. Dažnai paaugliai mano, kad jų asmeninis patyrimas yra unikalus ir kiti jų negali suprasti. Įvyksta esminių mąstymo pasikeitimų, paauglys jau geba abstrakčiai, logiškai mąstyti, apibendrinti, lyginti, aktyviai reiškia savo nuomonę. Plėtojantis paauglių mąstymo gebėjimams, tobulėja jų socialinis supratingumas ir moraliniai sprendimai. Pradedama suprasti, ką kiti žmonės galvoja apie juos. Didėjant pažintiniams gebėjimams, daugelis paauglių pradeda galvoti apie tai, kas idealu, ir tampa gana kritiški visuomenės, savo tėvų ir savo trūkumų atžvilgiu. Labai svarbu, kad atsiradęs mąstymo kritiškumas, kuris labai charakteringas paauglystėje, nevirstų nepateisinamu abejojimu viskuo, ginčijimusi, nepagrįstu priešgyniavimu. Ne mažiau svarbus paauglio mąstymo bruožas – kūrybinio mąstymo vystymasis (B. Grigaitė, 2006). Kaip save ir savo aplinką suvokti, keisti, formuoti, kaip susikurti sąlygas, kurios suteiktų teigiamų emocijų ir kuriose galima visiškai atsiskleisti? Tai gali padaryti tik kūrybingas žmogus, kuris savo gyvenimo pažinimo eksperimentą vykdo be galo nuosekliai, atkakliai, be nuolaidų ir išlygų sau. Kūrybiška asmenybė paprastai geba vienaip ar kitaip save realizuoti, išreikšti, būti atvira gyvenimui ir visokiam patyrimui, pasitikinti savimi. Labai gyva vaizduotė, kaip neatskiriama kūrybiškumo savybė. Jos plėtojimas ugdo originalų, nešablonišką mąstymą, intuiciją, norą suprasti ir interpretuoti savo patirtį. Kūrybiškumo puoselėjimas labai svarbus jaunam žmogui projektuojant ateitį, nes kūrybingas jaunuolis lengviau randa ir panaudoja pačias įvairiausias priemones savo tikslui pasiekti, naujoms vertybėms kurti (R. Žukauskienė, 1996).

Dėmesiui būdingas prieštaringumas ir selektyvumas, atsiranda galimybė daugiau apimti ir ilgiau išlaikyti dėmesį. Svarbu, kad paaugliui būtų įdomu ir prasminga tai, ką jis daro, kad būtų įvertintos jo pastangos. Jau pradedama mąstyti apie ateitį, daugelis svajoja apie prestižines profesijas, įdomų darbą. Todėl jaunam žmogui svarbu pasirinkti tokį užsiėmimą, kuris atitinka asmeninius interesus ir sugebėjimus. Gyvenimas pilnas įvairių konfliktų, tad mokykla, tėvai turėtų padėti jaunuoliui išlavinti sugebėjimą suvokti ir analizuoti situacijas, kurti vertybes bei išsiugdyti atsakomybę. Jau nuo pat paauglystės reikia priimti sprendimus, kurie ne visada lengvi, svarbu padėti paaugliui suformuoti tinkamą vertybių sistemą, kuri padėtų apsispręsti, kurią galimybę iš daugelio rinktis, tai nulems jo santykius su kitais žmonėmis ir aplinka (V. Černius, 2006). Tokiu būdu galima teigti, kad būtent paauglystės laikotarpiu formuojasi tos vertybinės nuostatos,
kurios tolesniame gyvenime padės arba trukdys sugyventi su savimi, artimaisiais ir visuomene, darys įtaką priimant sprendimus.

Paauglystėje pradeda ryškėti tam tikri subrendimo elementai. Besiformuojantis subrendimo jausmas yra svarbiausias psichologinis darinys, tai subjektyvus požiūris į save, kaip suaugusįjį, pasirengimo būti suaugusiųjų kolektyvo visaverčiu nariu išgyvenimas(B. Grigaitė, 2006). Paauglio subrendimas gali pasirekšti moraliniu elgesiu, protine veikla, interesais, romantiniais santykiais, išorine išvaizda ir pan. Socialinis moralinis subrendimas matyti iš santykių su suaugusiais, kai paauglys pradeda rūpintis savo šeima, stengiasi jai padėti kritiškais momentais, dalyvaudamas šeimos gyvenime suaugusiojo teisėmis. Tai itin svarbus pokytis, nes dalyvaudamas šeimos gyvenime jaunas žmogus tam tikra prasme projektuoja būsimos savo šeimos modelį, mokosi būti ne tik šalia, bet ir kartu. Proto ir interesų subrendimas pasireiškia troškimu lavintis pačiam. Būtent paauglystės laikotarpiu surandami tie interesai, kurie lydės tolesniame gyvenime. Dažnai išore, manieromis, elgesiu pamėgdžiojami suaugusieji. Paauglio subrendimą rodo, kai paauglys stengiasi, kad su juo būtų elgiamasi kaip su suaugusiu, t.y. siekia, kad jį gerbtų, pripažintų jo orumą (jei to nepavyksta pasiekti, protestuoja įvairias būdais, jaučia nuoskaudą, nemandagiai elgiasi); siekia savarankiškumo; turi savo elgesio nuostatas, pažiūras ir nuomonę, stengiasi ją ginti. Neretai tai lemia įvairių situacijų konfliktišką prigimtį, tačiau svarbu suvokti, kad konfliktiškumas kyla ne dėl išankstinių priešingų nuostatų, o dėl sieko būti lygiam su suaugusiais, įvertintam, gerbiamam, noro dalyvauti primant sprendimus.

1.3 Psichosocialinė raida

Paauglystėje sprendžiamas psichosocialinės raidos stadijos uždavinys- tapatybė ir vaidmenų neaiškumas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1891 žodžiai iš 3778 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.