Paauglystės ypatumai
3 (60%) 2 votes

Paauglystės ypatumai

112131

T U R I N Y S

I. ĮVADAS 3

II. FIZIOLOGINIAI PAAUGLYSTĖS YPATUMAI 4

III. PSICHOLOGINIAI PAAUGLYSTĖS YPATUMAI 5

1 Paauglio reakcija į fizinį brendimą. 5

2. Tapatumo raida 6

2.1. Paauglio poreikiai 6

2.2. Psichologiniai paauglystės sunkumai 8

3. Mąstymas, būdingas paaugliui 10

4. Emocijos paauglystėje 11

5. Elgesio ypatumai 12

IV. ASMENYBINIAI PAAUGLYSTĖS YPATUMAI 13

V. PAAUGLYSTĖS RAIDOS YPATUMAS 16

NAUDOTA LITERATŪRA 20

I. ĮVADAS

Kiekvienas amžiaus tarpsnių turi tipiškų bruožų, kurie ilgainiui kinta. Tarp vieno ir kito tarpsnio įsiterpia perėjimo fazė. Kai vieni psichikos ypatumai pasidaro nebe tokie reikšmingi, atsiranda kiti, jiems tenka pagrindinis svoris asmenybės struktūroje. Šiame kitimo procese svarbų vaidmenį atlieka vyraujanti vaiko veikla, naujas tos veiklos turinys, nauji santykiai su suaugusiais. Pereinant iš vaikystės į jaunystę tokia fazė vadinama paauglystė.

Paauglystės amžius gana sąlygiškas. Kai kurie autoriai nurodo jas esant nuo 12 iki 18 metų. Po to eina jaunystės periodas. Užsienio autoriai šį ilgą paauglystės laikotarpį dažnai vadina adolescencija: 12-14 metų laikotarpis yra ankstyvoji adolescencija, 15 metai laikomi pereinamaisiais ir vėlyvoji adolescencija nuo 16 iki 18 metų. Paauglystės , arba adolescencijos , pabaigos tiksliai nurodyti negalima, tad ir jaunystės pradžios tiksliai negalima nurodyti. Kai kuriose šalyse laikoma, jog paauglystė baigiasi, kai individas visiškai subręsta lytiškai ir gali reprodukuoti naują kartą. Kitose šalyse, tai savaime suprantamas perėjimas į subrendimą, teisė kurti šeimą. Paauglystės periodizacijos sudėtingumas susijęs su nesinchroniška socialine ir psichine raida. Ankstesnis, lyginant su berniukais, mergaičių brendi-mas taip pat kliudo nustatyti vienodas paauglystės amžiaus ribas. Todėl net juridiniuose dokumentuose to paties amžiaus žmogus gali būti traktuojamas kaip ribotos atsakomybės nepilnametis ir kaip pilnateisis. Jungtinių Tautų organizacijos Vaiko teisių konvencijoje, galiojančioje ir Lietuvoje, teigiama, kad „vaiku laikomas žmogus, neturintis 18-os metų, jeigu pagal taikomą įstatymą jo pil-nametystė nepripažįstama anksčiau.“

II. FIZIOLOGINIAI PAAUGLYSTĖS YPATUMAI

Paauglystės pradžia yra ir sparčių fizi-nių kūno kitimų pradžia. Ryškiausi jų kūno proporcijų ir ūgio. Lytinis brendimas skirstomas į 3 fazes: prepubertetą ( brendimo įžangą), pubertetą ( tikrąjį brendimą) ir postpubertetą (brendimo pabaigą). Paauglystėje augimo tempas toks pat kaip pirmaisiais gyvenimo me-tais (15-25 cm per metus). Augant kūnui keičiasi jo proporcijos, paauglys tampa fiziškai stipresnis, nors jo judesių koordinacija lai-kinai menkėja.

Nustatyta, jog lytinis brendimas gali prasidėti apie 7 metus, o vėliausiai apie 14 metus. Nuo metų berniukams pradeda smarkiai augti sėklidės, ypač padidėja 11-12 metais, paauga ir varpa, o 13 metais atsiranda gaktiplaukiai, plaukai pradeda augti ir pažastyse. Intensyviausias brendimas yra 13-14 metais. Mergaičių pirmieji lytinio brendimo požymiai matyti jau 7-9 metais. Jos sparčiai bręsta nuo 11 iki 12 metų, kartais iki 13 metų visiškai subręsta. Mergaičių lytinį brendimą rodo antriniai lytiniai požymiai ( gaktinių ir pažastinių plaukų augimas), klubų suapvalėjimas, krūtų augimas, o būdingiausias iš jų yra apie 11 metus, tai staiga padidėjęs ūgis. Šiuo metu mergaitės pralenkia berniukus. Vėlyvosios paauglystės laikotarpiu toliau vyksta lytinis brendimas, kuris maždaug trunka iki 17 metų. Berniukams atsiranda poliucijos, mergaitėms- mėnesinės. Krūtys ir klubai pilnėja iki 16 metų. Berniukai 13-14 metais ūgiu pasiveja mergaites ir pralenkia visam laikui. Paauglystė baigiasi lytinių liaukų subrendimu, jų funkcionavimu, kuris dažnai sąlygoja ir vaisingumą.

Dabar lytinio ir fizinio brendimo požymiai pasirodo maždaug dviem metais anksčiau nei prieš keliasdešimt metų. Šis brendimo greitėjimas vadinamas akceleracija.

Fizinis atskirų organų bei jų sistemų brendimas paaug-lystėje yra netolygus. Tai kartu su objektyviais sunkumais paaug-liui kelia ir psichologinių sunkumų naujai suvokiant ir įvertinant save. Intensyvus brendimas paauglystėje susilpnina atsparumą li-goms, padidina dirglumą.

PSICHOLOGINIAI PAAUGLYSTĖS YPATUMAI

1. Paauglio reakcija į fizinį brendimą

Paauglys suvokia, kad jo kūno pokyčiai yra greitai pasibaigsiančio tapsmo suaugusiuoju požymiai. Jis (ji) ban-do save įvertinti, kaip atitinka suaugusio vyro ar moters vaidme-nis, lygina save su bendraamžiais. Taigi ypatingai domisi savo kū-nu ir net nežymius nukrypimus nuo jam neaiškios bei sunkiai nu-sakomos „normos“ suvokia kaip grėsmę. Kūno pojūčių įsisąmoninimas ir įtraukimas į kūno schemą savojo kūno vaizdinių ir nuo-statų į jį visumą – viena svarbiausių paauglio asmenybės tapatumo problemų. Dėl brendimo variacijų ir paaugliams būdingo savęs ly-ginimo su bendraamžiais ar kokiais nors etalonais jiems sunku sa-ve adekvačiai vertinti, o pernelyg aukštas ar žemas vertinimas gali tapti agresyvaus ar depresyvaus elgesio paskata, lemti neurotiškas reakcijas, anoreksiją. Abiejų lyčių paaugliai savo antrinius lytinius požymius laiko visavertiškumo patvirtinimu, tačiau gali
negatyviai reaguoti į pirminių lytinių požymių raidą. Psichologiniai fizinių pasikeitimų aspektai:

1. Labai svarbu, kad pirmųjų menstruacijų ir poliucijų pasirodymą paaugliai ir jiems artimi suaugę žmonės ( tėvai, mokytojai) priimtų kaip normalų, būtiną reiškinį.

2. Jeigu tėvai nepaaiškins, kas tai yra, paaugliai ilgai gali bijoti naujų lytinio brendimo pasirodymo požymių.

3. Padėti įveikti baimę gali ne tik tėvai, bet ir klasės auklėtojai, bendraamžiai.

4. Dauguma paauglių, kaip taisyklė, patiria neigiam jausmą pasirodžius pirmosioms menstruacijoms ar poliucijoms.

5. Normaliai į šį reiškinį reaguoja tie paaugliai, kurių tėvai juos ruošė brendimo periodui.

6. Pernelyg greitas fizinis paauglių vystymasis sudaro daug sunkumų ne tik pačiam paaugliui, bet ir tėvams.

7. Bet kuriuo atveju, kai besivystantis paauglys “eina koja į koją”su bendraamžiais – anksčiau ar vėliau bręsta, – dėl viso to jis gali rimtai sielotis ir rimtai gali nuspręsti, jog yra sergantis ar nepilnavertis žmogus.

8. Prie neigiamų ankstyvojo fizinio išsivystymo pasekmių galima priskirti per didelį suaugusiųjų reiklumą: jiems sunku suprasti, kad nepaisant ūgio, vyriškos veido išraiškos, susiformavusios eisenos, – vis tiek jie dar vaikai.

9. Lėtai bręstantiems paaugliams labai sunku varžytis su bendraamžiais, pvz., nedidelis ūgis neleidžia pasiekti gerų rezultatų sporte. Bendraamžiai ignoruoja paauglį, vadina “vaiku”, iš jo šaiposi.

10. Ankstyvas brendimas mergaitei tampa našta. Ji išsiskiria iš kitų. O jai norisi būti tokia, kokios yra bendraamžės. Dėl to ji gali susirgti anoreksija arba bulimija.

2. Tapatumo raida

Paauglystėje emocinis ir protinis patyrimas persitvarko, elgesys pasidaro savarankiškas, atsikratoma vaikiškos priklausomybės, mėginama į pasaulį pažvelgti suaugusiųjų požiūriu. Intensyvus paauglio savęs suvokimas, vertinimas, savęs vaizdo sudarymas, pozicijos gyvenime ieškojimas psichologų vadinamas identiškumo (tapatumo) formavimusi.

Eriksono teorija paauglystę apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą. Jis suteikė ypatingą reikšmę paauglystės periodui, ir visuomenė taip pat pripažįsta, kad ši raidos stadija unikali, ji leidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą, kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę.

Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo, nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai. Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą, reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką: fizinį brendimą, socialinį patyrimą, kognityvinę raidą. Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas, kuriame realybė tampa antraeile. Paauglys, pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją, gali įsivaizduoti savo ateitį, apsvarstyti realiai egzistuojančias socialines problemas.

Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes, kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo funkcijas, ir socialines struktūras arba papročius, kurie palengvina šį perėjimą. Pagal tai, kaip visuomenės nariai sutaria pagrindinių vertybių atžvilgiu, kaip keičiasi socialinės normos, tapatumą pasiekti būna lengviau arba sunkiau.

Paauglys, išsilaisvinęs iš tėvų, vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes. Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus. Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė. Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmenimis.

Šeima taip pat yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui. Tyrimai rodo, kad nuo tėvų elgesio su paaugliu stiliaus labai priklauso, kaip paaugliui pavyks įveikti tapatumo krizę.

1.1. Paaug1io poreikiai

Paauglio poreikiai artėja prie suaugusiojo po-reikių. Remiantis A. Maslovo siūloma poreikių klasifikacija, pa-auglio poreikius galima apibūdinti kaip:

a) fiziologinius, tarp kurių stiprėja fizinio ir seksualinio aktyvumo poreikis;

b) saugumo,kurių sustiprėjimą lemia paaugliui keliančios nerimą fizinės ir

psichologinės permainos, o tenkinami jie nebe tik šeimoje, bet ir bendraamžių grupėse;

c) nepriklausomybės, kurie remiasi naujomis paauglio kognityvinėmis ir fizinėmis

galimybėmis;

d) prisirišimo (meilės), kurie remiasi atsiskyrimu nuo tėvų ir lytiniu brendimu;

e) pasiekimų, kurie gali turėti skirtingą pagrindą realizuoti naujas kognityvines

galimybes, padaryti įspūdi priešin-gai lyčiai, pakelti savo statusą bendraamžių grupėje; pasiekimų po-reikis gali ir susilpnėti, jei paauglys priklauso grupei, pasižyminčiai menka motyvacija;

f) savirealizacijos, kurie siejami ir su pasieki-mais, ir su įsitvirtinimu visuomenėje.

Nurodytų poreikių reikšmė paauglystės laikotarpiu skirtinga. 12–14 metų paaugliai yra komformistiški, jie labiau orientuojasi į ben-draamžius, o todėl jų savirealizacijos poreikis silpnesnis. Poreikiai priklauso ir nuo lyties. Antai mergaitės jaučia stipresnį saugumo poreikį nei berniukai.

Paauglio psichologiniai poreikiai . Paaugliui reikia tėvų meilės. Nepaisant to, kad fiziškai sūnus ar dukra jau gali atrodyti subrendę, emociškai jie tebėra vaikai, kuriems reikia jausti, kad yra mylimi ir svarbūs savo tėvams net ir tada, kai jų elgesys yra nepakenčiamas. Paauglys – kaip veidrodis: jis daugiau atspindi jam teikiamą meilę, negu pats ją skleidžia.
paaugliui rodoma meilė – jis ją grąžina, jei pyktis – jis ir gražina pyktį.

Paauglys nori jaustis saugus, bet nevaržomas. Paauglystė – savo nepriklausomybės ribų plėtimo amžius. Protestas prieš tėvų įkyrią kontrolę, griežtų taisyklių laužymas yra būdas įrodyti pasauliui, kad jie yra, nes kitaip to išreikšti dar nesugeba, bet protingos, argu-mentuotos taisyklės, užtikrinančios paauglių saugumą, parodo, kad jie tėvams rūpi. Per didelė kontrolė skatina protestą ar pasyvumą, visiška laisvė – palieka paauglį vienišą ir pažeidžiamą.

Paauglys nori gerbti savo tėvus. Paauglystė – santykių šeimoje pertvarkymo laikas. Jei vaikas klausė tėvų todėl, kad jie yra tėvai, tai paauglys klausys tik tada, jei reikalavimai bus logiški ir argumentuoti. Priversti galima tik bijoti, o pagarbą reikia nusipelnyti.

Paauglys nori būti vertinamas ir gerbiamas. Ko jie bijo labiausiai – tai ne nuomonių skirtumo, o pykčio, pajuokos, nuvertinimo. Jei į netinkamą sūnaus ar dukros elgesį sureagavote grubiai, per stipriai, dera atsiprašyti. Nuoširdumas, drąsa pripažinti savo klaidas, sugebėjimas nekritikuoti yra elgesio stilius, kurio paaugliai išmoksta iš tėvų. Jausdamas tėvų pagarbą sau, paauglys išmoksta gerbti ir vertinti save bei aplinkinius.

Paauglys turi teisę atvirai ir tiesiogiai reikšti savo jausmus. Jei nuolat kartosite savo supykusiam paaugliui „Nedrįsk su manimi taip šnekėti!“, jis liausis tą sakyti tiesiogiai, bet išreikš, pats to nesuvokdamas, jus liūdinančiu elgesiu: iššaukiančia šukuosena, blogais pažymiais mokykloje, galbūt alkoholiu ar narkotikais. Paaugliai dažnai netinkamu elgesiu netiesiogiai išreiškia priešiškumą mums, kai draudžiame jį išreikšti žodžiais.

2.2.Paauglystės psichologiniai sunkumai

Paauglystės raidos apžvalga atskleidė ir kai kuriuos paaugliui būdingesnius sunkumus. Dalis jų susijusi su raidos variacijomis (pvz.: spartesnis ar lėtesnis nei bendraamžių kūno augimas paprastai ap-sunkina fizinių pokyčių priėmimą, stabdo asmeninio tapatumo pa-ieškas; spartesnis lytinis brendimas skatina aplinkinius griežčiau kontroliuoti paauglį ir kliudo šiam eksperimentuoti autonomija ir atsakomybe). Kokių nors brendimo normų nustatymas yra itin są-lygiškas, ir daugelis paauglių vienu ar kitu brendimo aspektu išsiskiria iš bendraamžių, tad su paminėtais, tačiau skirtingo masto sunkumais susiduria kone visi paaugliai. Dėl šių priežasčių sudėtin-ga vienareikšmiai atskirti paauglių psichinę normą ir patologiją, nes ir statistiniai, ir idealios raidos kriterijai paaugliams sunkiai pritaikomi. Subjektyvūs paauglių išgyvenimai taip pat nėra pakan-kamas psichinės patologijos rodiklis.

Paaugliai taip pat išgyvena ir nemažai psichosocialinių konfliktų. Nagrinėjant pastaruosius pirmiausiai dera pastebėti, jog savaran-kiškumo įgijimo laikotarpis nuolat ilgėja, todėl psichologinė, fizinė ir socialinė brandos raida gali būti netolygi. Tai skatina konflik-tus, kuriuos, kalbant apie paauglystę, reikėtų vertinti kaip normą. Paauglys paprastai konfliktuoja su artima socialine aplinka. Tad šeima, mokykla, religinė bendruomenė gali sėkmingai spręsti šiuos konfliktus, ir tik atskirais atvejais jų sprendimui prireikia profesio-nalios paramos.

Psichologinė parama paaugliams. Nors psichologinio paauglių konsultavimo, psichologinės para-mos jiems praktika remiasi skirtingais teoriniais modeliais, ją vie-nija vienodi paramos tikslai vidinių problemų įveikimas, santy-kių su bendraamžiais korekcija, socializacijos skatinimas. Ben-driausia prasme psichologinė parama paaugliui turi skatinti kon-struktyvų jo prisitaikymą ir sunkumų įveikimą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2071 žodžiai iš 6821 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.