Pacientų su psichikos sveikatos sutrikimais slauga pirminėje sveikatos priežiūroje
5 (100%) 1 vote

Pacientų su psichikos sveikatos sutrikimais slauga pirminėje sveikatos priežiūroje

SANTRAUKA

Temos aktualumas. Pirminėje sveikatos priežiūroje vykdoma slauga užtikrina gyventojų sveikatos išsaugojimą, sergančiųjų slaugymą, o kai gydymas nebeveiksmingas – tai sveikatos palaikymą. Jų veikla apima taip pat ir gydytojo paskirtas medicinos procedūras. Šios paslaugos dažniausiai teikiamos pacientų namuose, taip pat pirminės sveikatos priežiūros įstaigose (t.y. poliklinikoje, medicinos punkte, psichikos sveikatos centre).

Bendruomenės slaugytojos vaidmuo pirminėje sveikatos priežiūroje su pacientais turinčiais psichikos sveikatos sutrikimus labai didelis.

Tenkindami pacientų su psichikos sveikatos sutrikimais sveikatos poreikius, mokydami sveikos gyvensenos, bendruomenės slaugytojai atlieka profesinius slaugytojo, sveikatos mokytojo, vadovo, komandos nario ir patikėtinio vaidmenis.

Bendruomenės slaugytojai pastebi iškilusias problemas, planuoja savo veiklą bendruomenės sveikatai gerinti, moka pasitelkti kitų žinybų darbuotojus, jei to reikia sveikatos gerinimui.

Tiriant 34 pacientų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų, apklausą anketiniu būdu dėl slaugytojos poreikių tenkinimo bei sveikatos mokymo, išsiaiškinta kokią svarbią vietą užima slaugytojos vaidmuo. Išsiaiškinta, kad iškilus įvairiems poreikiams, slaugytoja pakankamai suteikia informacijos, pakankamai moko kaip išvengti ligų, stabilizuoti arba atstatyti prarastą sveikatą, moko kaip pasirinkti sveikesnį gyvenimo būdą, kaip išvengti ligos komplikacijų. Prie viso to ji dar atlieka pacientui gydytojo paskirtas procedūras.

Tyrimo problema. Psichikos sveikatos sutrikimais sergantiems pacientams pirminėje sveikatos priežiūroje iškyla problemos poreikių tenkinime bei žinių stoka apie sveikatos gerinimą, jos palaikymą. Šių problemų sprendimo būdų atradimas pacientams su psichikos sveikatos sutrikimais padėtų pasijusti pilnaverčiu visuomenės nariu, padėtų sprendžiant įvairias iškilusias sveikatos gerinimo bei jos palaikymo problemas. Atliekant tyrimą kyla keletas probleminių klausimų:

· kokį vaidmenį atlieka bendruomenės slaugytoja su pacientais kurie turi psichikos sveikatos sutrikimus pirminėje sveikatos priežiūroje;

· ko turėtų mokyti bendruomenės slaugytoja pacientus su psichikos sveikatos sutrikimais;

· kokius poreikius turėtų tenkinti bendruomenės slaugytoja pacientams su psichikos sveikatos sutrikimais;

· koks turėtų būti bendravimas bendruomenės slaugytojos ir pacientų su psichikos sveikatos sutrikimais.

Tyrimo tikslas: ištirti pacientų su psichikos sveikatos sutrikimais slaugą pirminėje sveikatos priežiūroje.

Tyrimo uždaviniai:

1. Charakterizuoti pacientų, sergančių psichiniais sutrikimais, poreikius.

2. Atskleisti pacientų su psichikos sveikatos sutrikimais slaugą pirminėje sveikatos priežiūroje.

3. Ištirti bendruomenės slaugytojos vaidmenį teikiant sveikatos mokymą.

4. Ištirti pacientams su psichikos sveikatos sutrikimais bendruomenės slaugytojos būtinumą tenkinant jų poreikius.

Tyrimo objektas: bendruomenės slaugytojos veikla tenkinant psichikos sveikatos sutrikimus turinčių pacientų poreikius pirminėje sveikatos priežiūroje.

Tyrimo metodika:

1. Mokslinės literatūros analizė;

2. Anketinė apklausa;

3. Duomenų statistinė analizė.

Tyrimo rezultatai rodo, kad bendruomenės slaugytojos vaidmuo pirminėje sveikatos priežiūroje su pacientais kurie turi psichikos sveikatos sutrikimus yra didelis. Ypač yra svarbus vaidmuo tenkinant pacientų poreikius, taip pat pacientų sveikatos mokymas.

Bendruomenės slaugytoja pilnai patenkina poreikius bei gerai išmano sveikatos mokymą. Slaugytoja turi bendravimo įgūdžių, tačiau jie yra nepakankami, siekiant efektyvaus sprendimo, išklausymo ir pan. Todėl slaugytojai būtina tobulinti bendravimo įgūdžius, kurie ateityje pasiektų efektyvesnių rezultatų, bendraujant su pacientais kurie turi psichikos sveikatos sutrikimus.

SUMMARY

Relevance subject. The first health protection is nursing. These secures people health and sick people nursing. When the healing is not effective – the health support is. This includes the doctor’s sets medical treatments. Those facilities are doing at patient’s homes or in the first health protection offices (example: in the clinics, medical stations, psychical health centers).

Community’s role in the first health protection care is very big for the patients whose have psychical health problems.

Working with patients whose have psychical health troubles we teach them healthy lifestyle. Community tenders’ are doing industrial nursing, health teaching lieder, team leader’s casting roles.

Communities’ tenders will see problems; they are planning their activity, which can reform the body health, can concentrate other workers if it need for health protection.

Questionnaire analysis type we have known – what are patients’ ages, education, job, what psychical health troubles he is having.

We have studied 34 patients with psychical health troubles. We did questionnaire analysis for tenders’ needing and health teaching. The first – the tender took important place at the nursing part. The second – the tender has a lot of information for all problems and she can protect from disease, stabilize or restore the health. Tenders’ are teaching for healthy lifestyle, how to avoid from disease complication. She is doing the
procedures which say the doctor.

Problems investigation. Psychical health troubles for patients’ are because they don’t have a lot of information about health development and support of their lives. Those problems’ investigation can help to the patients with psychical health troubles to feel the helpful public member. Can meet vary problems? Doing this investigation there were a few questions:

· What role do the public tender to patients whose have psychical health problems at the first health care.

· What can the public tender teach patients whose are having psychical health troubles.

· What requirements have to meet the public tender with psychical health care troubles?

· What contact has to be with patients having psychical health troubles?

Investigation purpose: investigate the public tender’s role. How she helps patients with discomfit psychical health.

Investigation tasks:

1. Characterize patients whose have schizophrenia, person’s affects disconcerts and neurosis.

2. To find out the public tender’s role at the public.

3. We find out what is the public tender’s role for health teaching and helping patients whit psychical health troubles.

4. the tender’s necessary for help and tender’s lessons for a healthy life.

Object of investigation. What are psychical health troubles for patients at the first health care?

Investigation methodology:

1. Scientist literature’s analysis.

2. Questionnaire poll.

3. Information statistics analysis.

Investigation results show: the publics tender’s role are big at the first health care with patients whose have psychical health troubles. The biggest role is helping people and teaching them for the health lifestyle.

The public tender’s has contented need and she knows a lot of about health teaching methods. The tender has experience of contacting, but it isn’t good, if you want to have good decision and understanding.

SANTRUMPOS IR OPERACINĖS APIBRĖŠTYS

Kt. – kiti.

Nr. – numeris.

Psl. – puslapis.

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija.

PSPC – pirminės sveikatos priežiūros centras.

Žr. – žiūrėti.

Bendravimas – žmonių bičiuliavimasis, draugavimas. Ypatinga žmonių tarpusavio santykių ir sąveikos forma: psichinis kontaktas, pasikeitimas informacija, tarpusavio sąveika ir įtaka vienas kitam.*

* Leonavičius J. Sociologijos žodynas. – Vilnius: Academia, 1993, p.57.

Bendruomenės slauga – reiškia platų požiūrį į žmogaus sveikatą, kaip prižiūrimas ne tik individas, bet ir jį supanti aplinka.*

* Šniukaitė D. Slauga pirminėje sveikatos priežiūroje. – Vilnius: Charibdė, 1998, p.25.

Ypatumai – būdingi bruožai.*

* Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p.215.

Pirminė sveikatos priežiūra (PSO) – sveikatos priežiūros modelis, kurį taikant, sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai ir visuomenės nariai bendradarbiauja, siekiant bendro tikslo – gerinant sveikatą.*

* Žydžiūnaitė V., Gudelienė – Gudelevičienė L. Moksleivių sveikatos ugdymas. – Vilnius: SDTSC, 2000, p.7.

Psichikos sveikatos sutrikimai – ligos, kai pakinta psichiniai procesai: suvokimas, atmintis, mąstymas, intelektas, emocijos, valia, potraukiai.*

* Kriščiūnas A. Psichiatrija. – Vilnius: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Leidybos centras, 1997, p. 25.

SVARBIAUSIŲ TERMINŲ ŽODYNĖLIS

Adaptacija – prisitaikymas; nuotaikos organų dirginimas atitinka dirginimo stiprumą.* *Wetterberg L. Psichiatrija. – Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 1994, p.92. – ISBN 91-971272-13

Adaptyvus elgesys – individo elgesys prisitaikant prie aplinkos.*

*Wetterberg L. Psichiatrija. – Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 1994, p.92. – ISBN 91-971272-13

Afektas – nuotaikos pakitimas, intensyvus jausmas.*

*Wetterberg L. Psichiatrija. – Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 1994, p.92. – ISBN 91-971272-13

Afektuota psichozė – maniakinė – depresinė (bipolinė, afektuota) liga, pasireiškianti sutrikusiu realybės suvokimu.*

*Wetterberg L. Psichiatrija. – Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 1994, p.92.– ISBN 91-971272-13

Afektinis sindromas – simptomų grupė, kurios pagrindinis simptomas yra liguistai prislėgta ar liguistai pakili nuotaika.*

*Wetterberg L. Psichiatrija. – Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 1994, p.92. – ISBN 91-971272-13

Asmenybė – bendra sąvoka, individas kaip visuma su visomis savo savybėmis – sugebėjimais, išmintingumu, temperamentu, charakterio bruožais, jausmais ir motyvais.*

*Wetterberg L. Psichiatrija. – Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 1994, p.94. – ISBN 91-971272-13

Bipolinis susirgimas – du nuotaikos lygiai maniakinio – depresinio sutrikimo (ligos) atveju.

Pakilimas (liguistas linksmumas, manija) ir prislėgta nuotaika (liguistas liūdnumas, depresija).*

*Wetterberg L. Psichiatrija. – Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 1994, p.95. – ISBN 91-971272-13

Dėmesys – sąmonės nukreipimas į kokį nors reiškinį.*

*Wetterberg L. Psichiatrija. – Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 1994, p.96. – ISBN 91-971272-13

Depresija – prislėgtos psichikos būsena, kuriai budinga prasta nuotaika, mąstymo ir judesių slopinimas.*

*Wetterberg L. Psichiatrija. – Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 1994, p.96. – ISBN
ija – jausmų (išgyvenimų) pervertinimas, klaidingas realiai egzistuojančių objektų įsivaizdavimas, suvokimas.*

*Wetterberg L. Psichiatrija. – Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 1994, p.102. – ISBN 91-971272-13

Maniakinė depresija – liga su besikeičiančiais manijos ir depresijos periodais.*

*Wetterberg L. Psichiatrija. – Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 1994, p.105. – ISBN 91-971272-13

Neurozė – liguistų išgyvenimų kaita, simptomų nepastovumas (nenormalūs išgyvenimai ir elgesys, kartais su funkciniais negalavimais).*

* Dilingas H., Reimeris CH. Psichiatrija ir psichoterapija. – Vilnius: ,,Avicena”, 2000, p.129 – ISBN 9986-437-68-7

Psichinė liga – sutrikimas, pasireiškiantis ryškiais asmenybės pakitimais.*

*Wetterberg L. Psichiatrija. – Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 1994, p.109. – ISBN 91-971272-13

Šizofrenija – gilus dvasinio gyvenimo susiskaidymas, apimantis mąstymą ir jausmų sritis.*

*Wetterberg L. Psichiatrija. – Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 1994, p.112. – ISBN 91-971272-13

LENTELIŲ SĄRAŠAS

Lentelės Lentelės antraštė Psl.

Nr.

4.1.1 Duomenys apie tiriamųjų lytį 33

4.1.2 Respondentai pasiskirstę pagal amžių 34

4.1.3 Respondentų išsilavinimas 34

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

Paveikslo Paveikslo pavadinimas Psl. Nr.

5.1 Slaugos problemų pagalbos ieškojimas % 36

5.2 Atliekamos gydytojo paskirtos procedūros % 36

5.3 Mokymas apie vaistų vartojimą % 37

5.4 Mokymas apie vaistų poveikį organizmui % 37

5.5 Mokymas kaip išvengti ligų % 37

5.6 Mokymas kaip stabilizuoti ar atstatyti prarastą sveikatą 38

5.7 Mokymas apie sveikesnį gyvenimo būdą % 38

5.8 Mokymas kaip išvengti slaugos komplikacijų % 38

5.9 Fiziologiniai pacientų poreikiai % 39

5.10 Fiziologinių poreikių tenkinimas % 39

5.11 Saugumo poreikiai % 39

5.12 Saugumo poreikių tenkinimas % 40

5.13 Socialiniai poreikiai % 40

5.14 Socialinių poreikių tenkinimas % 41

5.15 Pacientams teikiama informacija % 41

5.16 Saugumas gaunant reikalingos informacijos % 41

5.17 Savalaikės pagalbos ieškojimas % 42

5.18 Neformalus bendravimas – tarpasmeniniai santykiai % 42

5.19 Slaugytoja išklauso pacientų% 42

5.21 Pacientų ir slaugytojos pokalbių temos % 43

5.22 Bendravimas tarp pacientų ir slaugytojos % 43

TURINYS

ĮVADAS……………………………………….……………………………………………………11

1. PSICHIKOS SVEIKATOS SAMPRATA.……………………………………………….……13

1.1 Psichikos ligos ir sutrikimai ………………………………………………………15

2. PACIENTŲ SU PSICHIKOS SVEIKATOS SUTRIKIMAIS SLAUGA

PIRMINĖJE SVEIKATOS PRIEŽIŪROJE……………………………………………… …….19

2.1 Slaugytojos vaidmuo tenkinant pacientų poreikius…………………..…………….20

2.2 Slaugytojos vaidmuo ugdant bendruomenę ir sveikatos mokymo reikšmė..………24

3. TERAPINIO BENDRAVIMO IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS YPATUMAI….… ………26

3.1 Neformalus asmenybės bendravimas………………………………………… ………26

3.2 Terapinio bendravimo ypatumai…………………………………………..… ………28

3.3 Sveikatos priežiūros ypatumai………………………………………………. ………29

4. TYRIMO METODIKA………………………………………………………… ……..……….33

4.1 Tyrimo subjektai……………………………………………………………… ………33

4.2 Tyrimo instrumentas…………………………………………………………. ………35

5. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ…………………………………. ……… ………36

IŠVADOS………………………………………………………………………………….. ………45

PASIŪLYMAI…………………………………………………………………….. ……… ………46

LITERATŪRA……………………………………………………………………………. ………47

PRIEDAI…………………………………………………………………………… ……… ………49

ĮVADAS

Temos aktualumas. Siekiant užtikrinti tinkamą psichikos sutrikimų turinčių asmenų gyvenimo kokybę bendruomenėje, būtina įvertinti ir apibrėžti, kokie yra šių žmonių svarbiausi poreikiai. Šiems jų poreikiams tenkinti būtina įvertinti bendruomenės slaugytojos vaidmenį, šeimos narių, bei kitų sričių specialistų pagalbos reikalingumą.

Bendruomenės slaugytoja psichikos sutrikimų turinčius asmenis turi mokyti sveikatos mokymo, tenkinti jų svarbiausius poreikius. Taip pat sveikatos mokymo mokyti turi ne vien tik psichikos sutrikimų turinčius asmenis, bet ir artimuosius, pačią bendruomenę, kad jie išsaugotų sveikatą, stiprintų ją.

Bendruomenė yra didžiausias ir sudėtingiausias pacientas. Todėl bendruomenės slaugytoja turi išmanyti ne vien tik kaip slaugyti pacientą ar šeimą, bet ir kaip dirbti su visa bendruomene. Ji turėtų skatinti įtraukti bendruomenę į savo narių
priežiūros problemų sprendimą.

Bendruomenės slaugytoja dirba kaip profesionali komandos vadovė ir kaip mokytoja.

Pagrindinis bendruomenės slaugytojos vaidmuo – geriau parengti pacientus, kad jie sugebėtų tinkamai apsispręsti savo sveikatos ir gerovės klausimais.

Tyrimo problema. Psichikos sveikatos sutrikimais sergantiems pacientams pirminėje sveikatos priežiūroje iškyla problemos poreikių tenkinime bei žinių stoka apie sveikatos gerinimą, jos palaikymą. Šių problemų sprendimo būdų atradimas pacientams su psichikos sveikatos sutrikimais padėtų pasijusti pilnaverčiu visuomenės nariu, padėtų sprendžiant įvairias iškilusias sveikatos gerinimo bei jos palaikymo problemas. Atliekant tyrimą kyla keletas probleminių klausimų:

· kokį vaidmenį atlieka bendruomenės slaugytoja su pacientais, kurie turi psichikos sveikatos sutrikimus, pirminėje sveikatos priežiūroje;

· ko turėtų mokyti bendruomenės slaugytoja pacientus su psichikos sveikatos sutrikimais;

· kokius poreikius turėtų tenkinti bendruomenės slaugytoja pacientų su psichikos sveikatos sutrikimais;

· koks turėtų būti bendravimas bendruomenės slaugytojos ir pacientų su psichikos sveikatos sutrikimais.

Tyrimo tikslas: ištirti pacientų su psichikos sveikatos sutrikimais slaugą.

Tyrimo uždaviniai:

1. Charakterizuoti pacientų, sergančių psichikos sutrikimais, poreikius.

2. Atskleisti pacientų su psichikos sveikatos sutrikimais slaugą pirminėje sveikatos priežiūroje.

3. Ištirti bendruomenės slaugytojos vaidmenį teikiant sveikatos mokymą.

4. Ištirti pacientams su psichikos sutrikimais bendruomenės slaugytojos būtinumą tenkinant jų poreikius.

Tyrimo objektas: bendruomenės slaugytojos veikla tenkinant psichikos sveikatos sutrikimus turinčių pacientų poreikius pirminėje sveikatos priežiūroje.

Diplominiame darbe yra išryškintos šios bendruomenės slaugytojų kompetencijos:

· organizuoti ir įgyvendinti pacientų slaugą;

· mokyti pacientus tausoti sveikatą ir rūpintis ja;

· bendradarbiauti su kitomis įstaigomis ir kitais asmens sveikatos priežiūros nariais;

· plėtoti slaugos praktiką;

· atlikti gydomąsias procedūras.

1. PSICHIKOS SVEIKATOS SAMPRATA

Psichiatrija yra mokslas apie psichikos ligas.

Psichinė liga – liga, atsirandanti dėl galvos smegenų patologijos ar egzogeninių veiksnių poveikio ir pasireiškianti psichinės veiklos sutrikimu (Psichologijos žodynas, 1993).

Žmonės su psichikos sveikatos sutrikimais visais laikais buvo laikomi išskirtiniais, nenormaliais, nukrypę nuo normos, nuo to, kas priimta visuomenėje. Vertinant santykius su psichikos sveikatos sutrikimus turinčius galima rasti tiek baimės ir atstūmimo jausmų, tiek gėrio ir blogio. Daugelis jaučiasi nejaukiai bendraudami su psichikos sveikatos sutrikimą turinčiu žmogumi, netgi mano, kad tai atstumiantis dalykas.

Visuomenės požiūris į žmogų su psichikos sveikatos sutrikimu keitėsi labai pamažu. Europoje XIX amžiuje vyravo įvairios tendencijos. Žmonės, pasižymintys nepageidaujamu ir nepriimtinu visuomenei socialiniu elgesiu, buvo izoliuojami nuo visuomenės didelės globos įstaigose, valstybinėse psichiatrinėse ligoninėse, kurios anksčiau buvo vadinamos pamišėlių prieglaudomis.

Lietuvoje anksčiau asmenų su psichikos sveikatos sutrikimais lyg ir nebuvo: jie gyveno izoliuotose institucijose. Apie juos nieko nebuvo žinoma arba buvo uždedamos ,,etiketės” pvz. invalidas, kvailys ir pan. Be to terminai legaliai vartojami medicinoje apibudinantys psichikos sutrikimais sergančiuosius: ,,debilas”, ,,daunas”, ,,imbecilas” ir pan.

Psichikos sveikatos sutrikimais sergančiųjų socialinė atskirtis, priklausomai nuo laikmečio ir kultūros, įgaudavo vis kitokių, naujų formų. Antikos laikais jie buvo tiesiog naikinami, o viduramžiais buvo apkaltinami raganavimu.

Žmonės, kurių fizinės ar psichinės savybės nukrypsta nuo visuomenės priimtų normų, įgauna specifinį socialinį statusą. Žmogus su tokia žyme (stigma) visuomet yra diskredituojamas, jo šalinamasi.

Stigmos negatyvumui nusakyti nėra fiksuotos vertės (mato): tas matas priklauso nuo kultūros, nuo to, kokiu lygiu yra bendraujama ir ar kreipiamas dėmesys į tą stigmą bendraujant ir teikiant pagalbą (Suslavičius A., Valickas G., 1999).

Pati visuomenė turi keisti požiūrį į žmogų turintį psichikos sveikatos sutrikimą. Ypač dabar kai jų teisės prilyginamos sveikųjų teisėms. Šie žmonės turi gyventi įprastomis, normaliomis gyvenimo sąlygomis. Taip gyvendami atsiskleis kaip asmenybės, tuo pasikeis ir aplinkinių požiūris į juos.

Žmonėms su psichikos sveikatos sutrikimais ir psichologiškai, ir fiziškai turi būti prieinami ir transportas, ir parduotuvės, ir paslaugų centrai. Jie gyvendami ne uždaroje visuomenėje turi galimybę susirasti daugiau draugų. Pati visuomenė turi prisitaikyti prie žmonių su psichikos sveikatos sutrikimais ir jų gyvenimo sąlygų (Bakk A., Grunewald K., 1997).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2561 žodžiai iš 8504 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.