Pagalba smurtą patyrusiems vaikams
5 (100%) 1 vote

Pagalba smurtą patyrusiems vaikams

PAGALBA SMURTĄ PATYRUSIEMS VAIKAMS:

PATIRTIS IR ŠIUOLAIKINIAI SPRENDIMAI

KURSINIS DARBAS

Vilnius

2004

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………3

I. BENDRA CHARAKTERISTIKA……………………………………….4

I.1. Smurtą apibrėžiančios sąvokos………………………………………..4

I.2. Naudojamo prieš vaikus smurto priežastys……………………………6

I.3. Prievartos požymiai……………………………………………………7

I.4. Pasekmės, lydinčios smurtą patyrusius vaikus……………………….8

II. PASAULIO VALSTYBIŲ PATIRTIES, TARPTAUTINIŲ

DOKUMENTŲ REKOMENDACIJŲ ĮVERTINIMAS…………………..12

III. SITUACIJOS LIETUVOJE ANALIZĖ……………………………….15

III.1. Pirmieji žingsniai problemos sprendimo link…………….…………….16

III.2. Šių dienų Lietuvos situacija……………………….………………………18

III.2.1. UNESKO projekto metu atlikti tyrimai……………………………18

III.2.2. Šeima….……………………………………………………………25

III.2.3. Mokykla…………………………………………………………….26

III.2.4. Visuomenė……………………………………………………………28

IV. IŠVADOS, GALIMI PROBLEMOS SPRENDIMO KELIAI…………33

V. LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………37

ĮVADAS

Prievarta kaip fenomenas lydi visą žmonijos istoriją, ją aprašo įvairūs

autoriai nuo pačių ankstyviausių rašytinių šaltinių- Biblijos, Egipto ar

Babilono raštijos paminklų, Homero poemų ligi šių dienų. Prievarta

vaizduojama labai įvairiais pavidalais- nuo didvyriškumo iki nusikaltimo.

Šį požiūrių nenuoseklumą atspindi posakis:“Kai žūsta vienas žmogus- tai

tragedija, kai žūva tūkstančiai- tai politika“. Tačiau toks universalus

visai žmogaus būčiai fenomenas paradoksaliai praslydo pro filosofų akis, ir

tik XIX- XX amžiais atsirado dvi filosofijos sistemos, aprašančios ir

įprasminančios jį- tai marksizmas ir egzistencializmas.

Marksizmui prievarta yra engiamųjų visuomenės klasių įrankis nuversti

jas eksplotuojančius išnaudotojus, todėl ji pateisinama kaip ir bet kuris

įrankis, galintis duoti pageidaujamą (be abejo, filosofijos autorių

požiūriu) rezultatą. Tačiau tokio požiūrio moralinis poveikis visuomenei ir

individui yra neabejotinai destruktyvus ir tos filosofijos diegimas

Lietuvos kasdienybėn, trukęs penkiasdešimt metų, negalėjo nepalikti

pėdsakų. Šį poveikį rodo žmogaus kaip individo nuvertėjimas, kasdieninės

moralės normų devalvavimas, trumpalaikio efekto pervertinimas- iš esmės

krizinės situacijos ženklai. Tokiame kontekste fizinė, moralinė ar

seksualinė prievarta prieš vaikus- tik vienas laiko dvasios požymis, ir

vargu ar pavyks atskirai jį paveikti, tačiau šios pastangos yra vienas iš

kelių pakeisti pragaištingos sistemos suformuotą homo sovietikus . Viena iš

neabejotinų homo sovietikus savybių buvo izoliavimasis savo artimiausioje

socialinėje aplinkoje, baimė kištis į svetimus reikalus ir dviguba moralė,

kuomet svarbus tik išoriškai demonsruojamas veidas, bet ne kasdienis

žmogaus elgesys, jei jis nepavojingas sistemai. Tarybinių laikų šventinės

vaikų dainelės „Mes sotūs laimingi, gražiai aprengti“ motyvas ironiškai

dengė uždraustą temą.Tokioje aplinkoje, kur agresijai dar padėdavo reikštis

ir alkoholizmas, prievarta namuose, ypač prieš vaikus,tai tebuvo menka

buities problema, tad jai skirti dėmesį „į komunizmą žengiančiai

visuomenei“ atrodė per menka. Atsisakyti šio požiūrio nelengva, nes per

kelias kartas išugdytos vertybės labai sunkiai užleidžia vietą naujoms,

reikalaujančioms pilietiškumo, asmeninės atsakomybės už savo sprendimus bei

įgūdžius gyventi visuomenėje. Pasikeitus politinei situacijai Lietuvoje,

vis dažniau pradėjo iškilti viešumon vaikų prievartos atvejų.

Deja, bandymai išjudinti šios problemos sprendimą ilgą laiką buvo be atsako-

valdžia ir visuomenė tarsi netikėjo, kad Lietuvos vaikai patiria prievartą

( ypač seksualinę ). Ir tik visai neseniai Lietuva pasekė kitų valstybių ir

tautų pavyzdžiu, ir su liūdesiu konstatavo žiaurią tiesą, jog vaikų

prievarta yra paplitęs reiškinys. Pripažino, kad :

I.Vaikai turi teisę būti ginami nuo smurto ir prievartos.

II.Save gerbianti valstybė bei visuomenė privalo ne tik įsipareigoti, bet

ir vykdyti konkrečias prevencines smurto programas.

III. Programų tikslas- kiek įmanoma apsaugoti vaikus nuo smurto ir

prievartos.

IV.Nepavykus apsaugoti- mažinti skaudžias prievartos pasekmes.

Kalbėdami apie šios opios problemos sprendimo strategiją ir taktiką

Lietuvoje, turime:

V.Suprasti, kas yra prievarta.

Išanalizuoti prievartos:

2.Atsiradimo priežastis.

3.Požymius.

4.Pasekmes

5.Įvertinti pasaulio valstybių patirtį kovoje prieš
smurtą.

6.Įvertinti tarptautinių dokumentų rekomendacijas.

7.Apibrėžti situaciją Lietuvoje.

8.Pateikti galimą problemos sprendimo strateginį planą.

I. BENDRA CHARAKTERISTIKA.

I.1. Smurtą apibrėžiančios sąvokos.

Smurtas plačiąja prasme reiškia fizinę, psichologinę, seksualinę

prievartą, nepriežiūrą.

Fizinis smurtas siaurąja prasme- tai prievarta prieš asmenį: stumdymas,

mušimas, sužeidimas, nužudymas.

Psichologinis, emocinis smurtas dažnai susijęs su fizine

prievarta.Įžeidžiančiais žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais,

gąsdinimais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti

priklausomybę nuo skriaudėjo. Hiperglobai būdingas prievartinis siekimas

neatitinkančių amžiaus ar situacijos kontaktų su vaikais, pernelyg ilgas

„vaikiško“ auklėjimo periodas, bet kokio savarankiškumo slopinimas. Tai ir

„kūdikiškos“ 7-15 metų vaiko glamonės, motinos siekimas „uzurpuoti“ visą

vaiko laiką, dėmesį, jo izoliacija nuo bendraamžių. Tai ir jo aptarnavimas,

užgaidų tenkinimas, saugojimas nuo bet kokių sunkumų, darbo, superpriežiūra

ribojant kiekvieną vaiko žingsnį.

Nepriežiūra- dėmesio asmeniui stoka, nesirūpinimas, draudimas lavintis,

šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu ir t.t. yra fizinio ir

psichologinio smurto dalis. Tai socialinis- pedagoginis vaikų apleistumas.

Lytinis (seksualinis) smurtas suprantamas keliomis prasmėmis. Tai

seksualinis priekabiavimas. Tai aukos privertimas stebėti lytinį aktą;

prievarta liesti kito lytinius organus; pasinaudojant aukos baime, fiziniu

bejėgiškumu, psichikos sutrikimais, liesti aukos lytinius organus, auką

glamonėti. Tai prievartinis oralinis, analinis, genitalinis kontaktas.

Finkelhor ir Korbin [2] apibrėžimas:“Vaikų seksualinė prievarta (VSP) –

tai bet koks seksualinis kontaktas tarp suaugusiojo ir seksualiai

(seksualinis subrendimas- tiek socialinis, tiek fiziologinis) nesubrendusio

vaiko, suaugusiam siekiant seksualinio pasitenkinimo; ar bet koks

seksualinis kontaktas su vaiku, naudojant jėgą, grasinimus, meluojant, jog

vaiko dalyvavimas tame kontakte yra nekenksmingas vaikui; seksualinis

kontaktas su vaiku, kuriam vaikas negali duoti informuoto sutikimo dėl

amžiaus, jėgos skirtumo ar santykių su suaugusiuoju pobūdžio“. Pagal šį

apibrėžimą, VSP- tai ne tik tokie seksualiniai veiksmai (liečiant vaiką ar

ne), kuriais patenkinamas suaugusiojo lytinis potraukis, bet ir tie, iš

kurių suaugusysis gauna materialinę naudą (vaikų pornografija ir

prostitucija).

Kraujomaišos (incesto) smurtas – tai tėvo, brolio, giminaičio lytinis

smurtas dukters, sūnaus, sesers, brolio atžvilgiu.I.2. Naudojamo prieš vaikus smurto priežastys.

Tūkstančiai Lietuvos žmonių, paslydę ant labai trapaus ekonominio

pagrindo ir neatsilaikę prieš pereinamojo laikotarpio skurdą bei vertybių

krizę, palūžę praranda gebėjimą tinkamai atlikti tėvo ir motinos pareigas.

Neretai tai pasireiškia nepakankama vaiko priežiūra, emocinės šilumos

stoka, ir ne taip retai – tėvų elgesiu, sukeliančiu tiesioginį pavojų vaiko

fizinei ir dvasinei sveikatai. Kokios priežastys?Suaugusysis imasi prievartos prieš vaikus dėl įvairių priežasčių:

1. visų pirma, tai- skurdas. Skurdas gimdo neviltį, pažeminimą, pyktį,

skurde gyvenantys žmonės nepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi, ir

kitų, o tai- geriausia terpė prievartai ir smurtui. 1998 m. atlikti namų

ūkių biudžeto tyrimai rodo, jog šeimos su vaikais gyvena netgi blogiau

negu pensininkai. 37,8 proc. tokių šeimų savo gyvenimo sąlygas vertina

kaip gana blogas, o 49,3 proc. jų sunku susimokėti mokesčius už butą bei

komunalines paslaugas. Tokių šeimų atžalos kartais net nelanko bendrojo

lavinimo mokyklos.

2. norėdamas išlieti savo pyktį, neviltį ar bejėgiškumą, kilusį iš kitur;

3. siekdamas pakeisti vaiko elgesį;

4. nemokėdamas kitaip komunikuoti savo jausmais, pvz., agresija;

5. paradoksaliai reikšdamas vaikui savo meilę ar globą;

6. apskritai nerasdamas kitų priemonių artumui pasiekti;

7. alkoholizmas;

8. narkomanija;

9. nedarbas;

10. įkalinimas;

11. prostitucija;

12. nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas;

13. chroniški neurotiniai tėvų susirgimai.

Akivaizdu, kad toli gražu ne visus tokio elgesio motyvus galime vertinti

neigiamai, tačiau taip elgdamasis suaugusysis realizuoja tik savo

egoistinius poreikius, nekreipdamas dėmesio į jų poveikį antrąjai pusei.

Antra vertus, suaugusiojo asmenybė jau susiformavusi, ir destruktyvus tokio

elgesio poveikis jai dažniausiai pasireiškia kaltės jausmu, kuris

kaupdamasis gali dar labiau didinti įtampą ir skatinti naujus prievartos

protrūkius.

I.3. Prievartos požymiai.

Dažnai vaikas nepasisako, kas su juo vyko, tačiau jo elgesys pasikeičia.

Toliau išvardyti požymiai gali padėti nustatyti patirtą prievartą:14. apetito sumažėjimas ar staigus padidėjimas (ir kiti rimtesni valgymo

sutrikimai, pvz., anoreksija);

15. pakitęs miegas (šlapinimasis į lovą, vartymasis, košmarai, baimė

miegoti vienam, nenoras miegoti tamsoje, nuovargis klasėje);

16. neseniai atsiradę somatiniai
pilvo skausmai;

17. emocijų ir nuotaikų svyravimas nuo vieno iki kito kraštutinumo;

18. konkretaus asmens, vietos baimė arba fobija;

19. staigus nusistatymas prieš ką nors, pvz., prieš vieną iš tėvų;

20. nenustygimas vietoje;

21. elgesys ne pagal amžių (kaip suaugusiojo);

22. vaikiškas elgesys (kabinasi į suaugusius, čiulpia nykštį);

23. dažnas bėgimas iš pamokų;

24. užsisvajojimas, problemos mokykloje (pvz., pablogėję pažymiai);

25. greitas susierzinimas, kantrybės stoka;

26. priešiškumas ir agresyvumas suaugusiems arba nuolatiniai bandymai

suaugusius pamaloninti;

27. nepasitikėjimas: jis atsiranda dėl to, kad vaikas jaučiasi išduotas ne

tik vieno iš tėvų, tapusio prievartautoju, bet ir kito, nesugebėjusio

vaiko apginti. Šis išdavystės jausmas lengvai generalizuojasi, ir vaikas

gali nepasitikėti kitais suaugusiaisiais, ypač – autoritetingais

asmenimis (mokytoju, gydytoju);

28. atsiribojimas, ypač nuo bendraamžių (vengimas tiesioginio kontakto,

šalinimasis);

29. mažai draugų;

30. nepakankama savigarba ir savimonė;

31. bėga iš namų, apima depresija, žalojasi, bando nusižudyti. Depresija

gali kilti dėl pačios prievartos ar dėl kaltės jausmo, nepakankamo savęs

vertinimo, krizės šeimoje ir tėvų skyrybų išaiškinus prievartą;

32. sunkesnio seksualinės prievartos tipo atvejais gali būti stebimas

potrauminis streso sutrikimas (PTSS). Tipiški PTSS požymiai –

besikartojantys, įkyrūs prisiminimai apie įvykį (mažiems vaikams –

besikartojantys žaidimai, paremti traumuojančiais įvykiais),

besikartojantys jaudinantys sapnai apie įvykį, staigus įvykio kartojimosi

pojūtis, padidėjęs dirglumas, fiziologinės reakcijos įvykių, kurie

simbolizuoja ar primena buvusios traumos detales, metu;

33. isterijos ir disociacijos simptomai: yra aprašytos prievartą patyrusių

(ypač seksualinę) vaikų konversinės reakcijos. Konversiniai simptomai

reiškia vaiko bandymą „pašalinti“ traumuojančius prisiminimus naudojant

išstūmimo, neigimo, afekto izoliacijos ir skilimo psichologinės gynybos

mechanizmus. Vaikų ankstyvosios disociacijos požymiai yra įsivaizduojamas

draugas, užmaršumas su amnezijos periodais, perdėtas fantazavimas ir

svajojimas, vaikščiojimas miegant;

Daugybinis asmenybės sutrikimas (DAS): gali kilti kaip kraštutinių

disociacinių reakcijų pasekmė, kai dėl kraštutinio skilimo susikuria grupė

atskirų asmenybių. DAS pagrindinis etiologinis faktorius yra sunki

seksualinė prievarta, dažnai naudojant fizinę prievartą. DAS gali kilti ir

vaikams, ir vaikystėje seksualinę prievartą patyrusiems suaugusiems.

I.4.Pasekmės, lydinčios smurtą patyrusius vaikus.

Prievarta prieš vaikus egzistavo amžiais. Jos supratimas ir vertinimas

skyrėsi ir skiriasi priklausomai nuo laikmečio, kultūros ar socialinio

ekonominio visuomenės lygmens. Tačiau akivaizdu, kad, nepriklausomai nuo

mūsų nuostatų ir vertinimų, žala, kurią patiria ne tik pats

skriaudžiamasis, bet ir visa visuomenė, tiek moralinė tiek ekonominė, yra

akivaizdi ir didžiulė. Beveik 50 proc. emocinių ir elgesio sutrikimų slypi

vaikystės patyrime.

Skriaudžiami vaikai vystosi tokiomis sąlygomis, kurios neskatina

moralės, sąžinės, pilietiškumo vystymosi, neskatina gebėjimo laisvai

galvoti, galvoti be baimės, neskatina gebėjimo mylėti. Šis deficitas

pasireiškia prievartą patyrusių vaikų:

34. Anti- socialiame ar agresyviame elgesyje:

A. Agresyvumas- taip pat emocijų ir elgesio sutrikimas. Agresyvumo lygiai

įvairūs: priešinimasis, kenkimas, smurtas prieš mažamečius ir silpnesnius,

žiaurumas, sadizmas. Vaikystėje agresyvumas- tai vaiko protestas, gynyba,

neigiamų emocijų iškrova. Vėliau ji tampa vaikystėje susikaupusios

pagiežos, neapykantos, nepilnavertiškumo, bejėgiškumo išraiška.

Viena svarbiausių agresyvumo priežasčių- vaikystėje patirta prievarta.

Tiek fizinis, tiek psichinis smurtas prieš vaikus labai dažnai sukelia

moralines- psichologines traumas, o pastarosios formuoja įvairaus pobūdžio

ir laipsnio elgesio nukrypimus: negatyvizmą, protesto akcijas, piktumą,

kerštingumą, pasireiškiantį priešinimusi, kenkimu, smurto perkėlimu į

silpnesnius, žiaurumu, netgi sadizmu. Neretai jau ankstyvajame amžiuje

vaikų žaidimuose stebima prievarta ir agresija. Vaikų žaidimai,

imituojantys kovas, atrodo, turėtų slopinti nesąmoningą agresyvumą, tačiau

kartu ugdo jėgos, brutalumo, neapykantos ir agresyvumo kultą. Prievartos

ar smurto vaizdiniai išlieka pasąmonėje visą gyvenimą ir, atsidūrus

kritinėje situacijoje, bet kuriuo momentu gali išsiveržti agresyviais

jausmais. Jau vien dėl to reikia padėti vaikams emociškai teisingai

įvertinti įvairius gyvenimo aspektus, kad vaikystės traumos nesužalotų

viso gyvenimo.

B. Dažna elgesio sutrikimų psichologinė priežastis yra įvairūs socialiniai

apribojimai ( psichinė prievarta). Neretai vaikai patiria panieką,

ignoravimą, priklausomybę nuo autokratiškų suaugusiųjų (tėvų ar pedagogų).

Pastebėta, kad vaikams, kurių laisvė ir savarankiškumas yra pernelyg

ribojami,
turi fizinių ar sensorikos sutrikimų. Hiperglobą kartais

sąlygoja tėvų vaikystės nepritekliai, patirtas skurdas, taip pat šeimos

santykių problemos, kai motina, pavyzdžiui, siekia kompensuoti vaikystėje

patirtas šeimos problemas.

C. Perdėtai globojamo vaikai užauga labai problematiški. Jie turi

bendravimo sunkumų, sunkiai adaptuojasi tarp bendraamžių, savo šeimoje,o

visa tai- stresų priežastis. Superglobą vaikystėje patyrę jaunuoliai

neretai išsiugdo nepilnavertiškumo kompleksą,būna išlepę, bet kartu ir

įžūlūs, pasyvūs, priklausomi.

Dažnai katastrofa baigiasi šeimyniniai santykiai, kai viena iš tėvų

šeimoje siekia besąlygiškai dominuoti. Tokiais atvejais šeimoje vyrauja

antagonizmas, prieštaringi reikalavimai, nepavyksta pasiekti bendrų

sprendimų, dėl to kenčia vaikai.

Statistiškai daugiau vaikų su emociniais ir elgesio sutrikimais yra

tose šeimose, kur tėvai turi chroniškų neurotinių susirgimų. Jų vaikams

būdingas panašus neurotiškumas. Pavyzdžiui, tėvų „baimės“ persiduoda

vaikams. Elgesio nukrypimai signalizuoja, kad vaikas turi psichologinių,

socialinių problemų, jo gyvenime esama neigiamų situacijų, į kurias

reaguoja protestu ar gynyba.

35. Skurdžiame išsilavinime, dažnai dėl nesugebėjimo susikaupti, netinkamos

priežiūros, pagalbos nebuvimo,

• Komplikuotuose nepilnaverčiuose santykiuose su bendraamžiais ir

suaugusiais. Jų patirtis sako- suaugę yra priešai, pasitikėjimo neverti

mokytojai ar globėjai, ir tada vyrauja maištingas, nepaklusnus ir

impulsyvus elgesys. Suaugus šis deficitas nulemia prievartinio elgesio

atkartojimą šeimose, kurias jie sukuria, arba bendruomenėse, kuriose jie

gyvena.

36. Lėtinis arba uždelstas PTSS: ši PTSS forma gali atsirasti vaikystėje

prievartą patyrusiems suaugusiems, kurių prisiminimai apie patirtą traumą

dažniausiai būna nuslopinti. Tokiems žmonėms susidūrus su pirminį

traumuojantį įvykį primenančia situacija, prisiminimai sugrįžta kartu su

skausmingomis afektinėmis būsenomis ir pojučiais, kad vėl išgyvenama

patirta situacija;

37. Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis: piktnaudžiauti alkoholiu

ir narkotikais vaikystėje prievartą patyrę žmonės dažniausiai pradeda

paauglystėje ar jaunystėje. Klinikinių stebėjimų duomenys leidžia

tvirtinti, kad narkotikai ar alkoholis padeda atsikratyti skausmingų

prisiminimų ir jausmų, susijusių su vaikystėje patirta trauma;

38. Valgymo sutrikimai, anoreksija ar bulimija, dažnai prasideda

paauglystės metu ir paprastai atspindi gilesnes savęs pažinimo,

identiškumo problemas;

39. Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS): gana dažnai pasitaiko tarp

vaikystėje patyrusių incestą suaugusių žmonių, ypač moterų, tačiau gali

prasidėti vaikystėje ar paauglystėje. Didesnis RAS paplitimas tarp moterų

aiškinamas tuo, kad mergaitės dažniau patiria seksualinę prievartą nei

berniukai;

Ankstyvoji socialinė, emocinė ir kt. deprivacija (kai vaikas gimsta

nelaukiamas, anksti netenka tėvų globos arba ji yra nepakankama) provokuoja

psichofizinės raidos sutrikimus:

A. Seniai pastebėta, kad vaikams, nuo kūdikystės augantiems institucijose,

būdingas emocijų skurdumas, prieraišumo stoka, bendras pasyvumas, apatija

ir menkas domėjimasis aplinka, lėtesnė ar sutrikusi kalbos raida,

verksmingumas, nerimas, dažnai peraugantys į emocijų ir elgesio sutrikimus.

Taigi emociniai bei elgesio sutrikimai gali būti tiesioginė vieno ar abiejų

tėvų netekimo ar vaiko atskyrimo nuo jų pasekmė. Tai sukelia išgyvenimą,

protestą, paniką, verksmą, visko atsisakymą, negatyvizmą, pyktį, kerštą.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų nepriežiūros atveju visada yra stresogeninė

situacija, provokuojanti arba neurotinius sutrikimus, arba asocialų,

agresyvų elgesį.

Jei iki 2 metų vaikas nesuranda prie ko prisirišti, tai jau niekada jis

nebegali su niekuo užmegzti emocinio kontakto. Tokie vaikai neranda arba

sunkiai suranda emocinį kontaktą su įtėviais, o suaugusieji- su savo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2571 žodžiai iš 8537 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.