PAGALBA SMURTĄ PATYRUSIEMS VAIKAMS:
PATIRTIS IR ŠIUOLAIKINIAI SPRENDIMAI
KURSINIS DARBAS
Vilnius
2004
TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………3
I. BENDRA CHARAKTERISTIKA……………………………………….4
I.1. Smurtą apibrėžiančios sąvokos………………………………………..4
I.2. Naudojamo prieš vaikus smurto priežastys……………………………6
I.3. Prievartos požymiai……………………………………………………7
I.4. Pasekmės, lydinčios smurtą patyrusius vaikus……………………….8
II. PASAULIO VALSTYBIŲ PATIRTIES, TARPTAUTINIŲ
DOKUMENTŲ REKOMENDACIJŲ ĮVERTINIMAS…………………..12
III. SITUACIJOS LIETUVOJE ANALIZĖ……………………………….15
III.1. Pirmieji žingsniai problemos sprendimo link…………….…………….16
III.2. Šių dienų Lietuvos situacija……………………….………………………18
III.2.1. UNESKO projekto metu atlikti tyrimai……………………………18
III.2.2. Šeima….……………………………………………………………25
III.2.3. Mokykla…………………………………………………………….26
III.2.4. Visuomenė……………………………………………………………28
IV. IŠVADOS, GALIMI PROBLEMOS SPRENDIMO KELIAI…………33
V. LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………37
ĮVADAS
Prievarta kaip fenomenas lydi visą žmonijos istoriją, ją aprašo įvairūs
autoriai nuo pačių ankstyviausių rašytinių šaltinių- Biblijos, Egipto ar
Babilono raštijos paminklų, Homero poemų ligi šių dienų. Prievarta
vaizduojama labai įvairiais pavidalais- nuo didvyriškumo iki nusikaltimo.
Šį požiūrių nenuoseklumą atspindi posakis:“Kai žūsta vienas žmogus- tai
tragedija, kai žūva tūkstančiai- tai politika“. Tačiau toks universalus
visai žmogaus būčiai fenomenas paradoksaliai praslydo pro filosofų akis, ir
tik XIX- XX amžiais atsirado dvi filosofijos sistemos, aprašančios ir
įprasminančios jį- tai marksizmas ir egzistencializmas.
Marksizmui prievarta yra engiamųjų visuomenės klasių įrankis nuversti
jas eksplotuojančius išnaudotojus, todėl ji pateisinama kaip ir bet kuris
įrankis, galintis duoti pageidaujamą (be abejo, filosofijos autorių
požiūriu) rezultatą. Tačiau tokio požiūrio moralinis poveikis visuomenei ir
individui yra neabejotinai destruktyvus ir tos filosofijos diegimas
Lietuvos kasdienybėn, trukęs penkiasdešimt metų, negalėjo nepalikti
pėdsakų. Šį poveikį rodo žmogaus kaip individo nuvertėjimas, kasdieninės
moralės normų devalvavimas, trumpalaikio efekto pervertinimas- iš esmės
krizinės situacijos ženklai. Tokiame kontekste fizinė, moralinė ar
seksualinė prievarta prieš vaikus- tik vienas laiko dvasios požymis, ir
vargu ar pavyks atskirai jį paveikti, tačiau šios pastangos yra vienas iš
kelių pakeisti pragaištingos sistemos suformuotą homo sovietikus . Viena iš
neabejotinų homo sovietikus savybių buvo izoliavimasis savo artimiausioje
socialinėje aplinkoje, baimė kištis į svetimus reikalus ir dviguba moralė,
kuomet svarbus tik išoriškai demonsruojamas veidas, bet ne kasdienis
žmogaus elgesys, jei jis nepavojingas sistemai. Tarybinių laikų šventinės
vaikų dainelės „Mes sotūs laimingi, gražiai aprengti“ motyvas ironiškai
dengė uždraustą temą.Tokioje aplinkoje, kur agresijai dar padėdavo reikštis
ir alkoholizmas, prievarta namuose, ypač prieš vaikus,tai tebuvo menka
buities problema, tad jai skirti dėmesį „į komunizmą žengiančiai
visuomenei“ atrodė per menka. Atsisakyti šio požiūrio nelengva, nes per
kelias kartas išugdytos vertybės labai sunkiai užleidžia vietą naujoms,
reikalaujančioms pilietiškumo, asmeninės atsakomybės už savo sprendimus bei
įgūdžius gyventi visuomenėje. Pasikeitus politinei situacijai Lietuvoje,
vis dažniau pradėjo iškilti viešumon vaikų prievartos atvejų.
Deja, bandymai išjudinti šios problemos sprendimą ilgą laiką buvo be atsako-
valdžia ir visuomenė tarsi netikėjo, kad Lietuvos vaikai patiria prievartą
( ypač seksualinę ). Ir tik visai neseniai Lietuva pasekė kitų valstybių ir
tautų pavyzdžiu, ir su liūdesiu konstatavo žiaurią tiesą, jog vaikų
prievarta yra paplitęs reiškinys. Pripažino, kad :
I.Vaikai turi teisę būti ginami nuo smurto ir prievartos.
II.Save gerbianti valstybė bei visuomenė privalo ne tik įsipareigoti, bet
ir vykdyti konkrečias prevencines smurto programas.
III. Programų tikslas- kiek įmanoma apsaugoti vaikus nuo smurto ir
prievartos.
IV.Nepavykus apsaugoti- mažinti skaudžias prievartos pasekmes.
Kalbėdami apie šios opios problemos sprendimo strategiją ir taktiką
Lietuvoje, turime:
V.Suprasti, kas yra prievarta.
Išanalizuoti prievartos:
2.Atsiradimo priežastis.
3.Požymius.
4.Pasekmes
5.Įvertinti pasaulio valstybių patirtį kovoje prieš
smurtą.
6.Įvertinti tarptautinių dokumentų rekomendacijas.
7.Apibrėžti situaciją Lietuvoje.
8.Pateikti galimą problemos sprendimo strateginį planą.
I. BENDRA CHARAKTERISTIKA.
I.1. Smurtą apibrėžiančios sąvokos.
Smurtas plačiąja prasme reiškia fizinę, psichologinę, seksualinę
prievartą, nepriežiūrą.
Fizinis smurtas siaurąja prasme- tai prievarta prieš asmenį: stumdymas,
mušimas, sužeidimas, nužudymas.
Psichologinis, emocinis smurtas dažnai susijęs su fizine
prievarta.Įžeidžiančiais žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais,
gąsdinimais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti
priklausomybę nuo skriaudėjo. Hiperglobai būdingas prievartinis siekimas
neatitinkančių amžiaus ar situacijos kontaktų su vaikais, pernelyg ilgas
„vaikiško“ auklėjimo periodas, bet kokio savarankiškumo slopinimas. Tai ir
„kūdikiškos“ 7-15 metų vaiko glamonės, motinos siekimas „uzurpuoti“ visą
vaiko laiką, dėmesį, jo izoliacija nuo bendraamžių. Tai ir jo aptarnavimas,
užgaidų tenkinimas, saugojimas nuo bet kokių sunkumų, darbo, superpriežiūra
ribojant kiekvieną vaiko žingsnį.
Nepriežiūra- dėmesio asmeniui stoka, nesirūpinimas, draudimas lavintis,
šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu ir t.t. yra fizinio ir
psichologinio smurto dalis. Tai socialinis- pedagoginis vaikų apleistumas.
Lytinis (seksualinis) smurtas suprantamas keliomis prasmėmis. Tai
seksualinis priekabiavimas. Tai aukos privertimas stebėti lytinį aktą;
prievarta liesti kito lytinius organus; pasinaudojant aukos baime, fiziniu
bejėgiškumu, psichikos sutrikimais, liesti aukos lytinius organus, auką
glamonėti. Tai prievartinis oralinis, analinis, genitalinis kontaktas.
Finkelhor ir Korbin [2] apibrėžimas:“Vaikų seksualinė prievarta (VSP) –
tai bet koks seksualinis kontaktas tarp suaugusiojo ir seksualiai
(seksualinis subrendimas- tiek socialinis, tiek fiziologinis) nesubrendusio
vaiko, suaugusiam siekiant seksualinio pasitenkinimo; ar bet koks
seksualinis kontaktas su vaiku, naudojant jėgą, grasinimus, meluojant, jog
vaiko dalyvavimas tame kontakte yra nekenksmingas vaikui; seksualinis
kontaktas su vaiku, kuriam vaikas negali duoti informuoto sutikimo dėl
amžiaus, jėgos skirtumo ar santykių su suaugusiuoju pobūdžio“. Pagal šį
apibrėžimą, VSP- tai ne tik tokie seksualiniai veiksmai (liečiant vaiką ar
ne), kuriais patenkinamas suaugusiojo lytinis potraukis, bet ir tie, iš
kurių suaugusysis gauna materialinę naudą (vaikų pornografija ir
prostitucija).
Kraujomaišos (incesto) smurtas – tai tėvo, brolio, giminaičio lytinis
smurtas dukters, sūnaus, sesers, brolio atžvilgiu.I.2. Naudojamo prieš vaikus smurto priežastys.
Tūkstančiai Lietuvos žmonių, paslydę ant labai trapaus ekonominio
pagrindo ir neatsilaikę prieš pereinamojo laikotarpio skurdą bei vertybių
krizę, palūžę praranda gebėjimą tinkamai atlikti tėvo ir motinos pareigas.
Neretai tai pasireiškia nepakankama vaiko priežiūra, emocinės šilumos
stoka, ir ne taip retai – tėvų elgesiu, sukeliančiu tiesioginį pavojų vaiko
fizinei ir dvasinei sveikatai. Kokios priežastys?Suaugusysis imasi prievartos prieš vaikus dėl įvairių priežasčių:
1. visų pirma, tai- skurdas. Skurdas gimdo neviltį, pažeminimą, pyktį,
skurde gyvenantys žmonės nepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi, ir
kitų, o tai- geriausia terpė prievartai ir smurtui. 1998 m. atlikti namų
ūkių biudžeto tyrimai rodo, jog šeimos su vaikais gyvena netgi blogiau
negu pensininkai. 37,8 proc. tokių šeimų savo gyvenimo sąlygas vertina
kaip gana blogas, o 49,3 proc. jų sunku susimokėti mokesčius už butą bei
komunalines paslaugas. Tokių šeimų atžalos kartais net nelanko bendrojo
lavinimo mokyklos.
2. norėdamas išlieti savo pyktį, neviltį ar bejėgiškumą, kilusį iš kitur;
3. siekdamas pakeisti vaiko elgesį;
4. nemokėdamas kitaip komunikuoti savo jausmais, pvz., agresija;
5. paradoksaliai reikšdamas vaikui savo meilę ar globą;
6. apskritai nerasdamas kitų priemonių artumui pasiekti;
7. alkoholizmas;
8. narkomanija;
9. nedarbas;
10. įkalinimas;
11. prostitucija;
12. nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas;
13. chroniški neurotiniai tėvų susirgimai.
Akivaizdu, kad toli gražu ne visus tokio elgesio motyvus galime vertinti
neigiamai, tačiau taip elgdamasis suaugusysis realizuoja tik savo
egoistinius poreikius, nekreipdamas dėmesio į jų poveikį antrąjai pusei.
Antra vertus, suaugusiojo asmenybė jau susiformavusi, ir destruktyvus tokio
elgesio poveikis jai dažniausiai pasireiškia kaltės jausmu, kuris
kaupdamasis gali dar labiau didinti įtampą ir skatinti naujus prievartos
protrūkius.
I.3. Prievartos požymiai.
Dažnai vaikas nepasisako, kas su juo vyko, tačiau jo elgesys pasikeičia.
Toliau išvardyti požymiai gali padėti nustatyti patirtą prievartą:14. apetito sumažėjimas ar staigus padidėjimas (ir kiti rimtesni valgymo
sutrikimai, pvz., anoreksija);
15. pakitęs miegas (šlapinimasis į lovą, vartymasis, košmarai, baimė
miegoti vienam, nenoras miegoti tamsoje, nuovargis klasėje);
16. neseniai atsiradę somatiniai
pilvo skausmai;
17. emocijų ir nuotaikų svyravimas nuo vieno iki kito kraštutinumo;
18. konkretaus asmens, vietos baimė arba fobija;
19. staigus nusistatymas prieš ką nors, pvz., prieš vieną iš tėvų;
20. nenustygimas vietoje;
21. elgesys ne pagal amžių (kaip suaugusiojo);
22. vaikiškas elgesys (kabinasi į suaugusius, čiulpia nykštį);
23. dažnas bėgimas iš pamokų;
24. užsisvajojimas, problemos mokykloje (pvz., pablogėję pažymiai);
25. greitas susierzinimas, kantrybės stoka;
26. priešiškumas ir agresyvumas suaugusiems arba nuolatiniai bandymai
suaugusius pamaloninti;
27. nepasitikėjimas: jis atsiranda dėl to, kad vaikas jaučiasi išduotas ne
tik vieno iš tėvų, tapusio prievartautoju, bet ir kito, nesugebėjusio
vaiko apginti. Šis išdavystės jausmas lengvai generalizuojasi, ir vaikas
gali nepasitikėti kitais suaugusiaisiais, ypač – autoritetingais
asmenimis (mokytoju, gydytoju);
28. atsiribojimas, ypač nuo bendraamžių (vengimas tiesioginio kontakto,
šalinimasis);
29. mažai draugų;
30. nepakankama savigarba ir savimonė;
31. bėga iš namų, apima depresija, žalojasi, bando nusižudyti. Depresija
gali kilti dėl pačios prievartos ar dėl kaltės jausmo, nepakankamo savęs
vertinimo, krizės šeimoje ir tėvų skyrybų išaiškinus prievartą;
32. sunkesnio seksualinės prievartos tipo atvejais gali būti stebimas
potrauminis streso sutrikimas (PTSS). Tipiški PTSS požymiai –
besikartojantys, įkyrūs prisiminimai apie įvykį (mažiems vaikams –
besikartojantys žaidimai, paremti traumuojančiais įvykiais),
besikartojantys jaudinantys sapnai apie įvykį, staigus įvykio kartojimosi
pojūtis, padidėjęs dirglumas, fiziologinės reakcijos įvykių, kurie
simbolizuoja ar primena buvusios traumos detales, metu;
33. isterijos ir disociacijos simptomai: yra aprašytos prievartą patyrusių
(ypač seksualinę) vaikų konversinės reakcijos. Konversiniai simptomai
reiškia vaiko bandymą „pašalinti“ traumuojančius prisiminimus naudojant
išstūmimo, neigimo, afekto izoliacijos ir skilimo psichologinės gynybos
mechanizmus. Vaikų ankstyvosios disociacijos požymiai yra įsivaizduojamas
draugas, užmaršumas su amnezijos periodais, perdėtas fantazavimas ir
svajojimas, vaikščiojimas miegant;
Daugybinis asmenybės sutrikimas (DAS): gali kilti kaip kraštutinių
disociacinių reakcijų pasekmė, kai dėl kraštutinio skilimo susikuria grupė
atskirų asmenybių. DAS pagrindinis etiologinis faktorius yra sunki
seksualinė prievarta, dažnai naudojant fizinę prievartą. DAS gali kilti ir
vaikams, ir vaikystėje seksualinę prievartą patyrusiems suaugusiems.
I.4.Pasekmės, lydinčios smurtą patyrusius vaikus.
Prievarta prieš vaikus egzistavo amžiais. Jos supratimas ir vertinimas
skyrėsi ir skiriasi priklausomai nuo laikmečio, kultūros ar socialinio
ekonominio visuomenės lygmens. Tačiau akivaizdu, kad, nepriklausomai nuo
mūsų nuostatų ir vertinimų, žala, kurią patiria ne tik pats
skriaudžiamasis, bet ir visa visuomenė, tiek moralinė tiek ekonominė, yra
akivaizdi ir didžiulė. Beveik 50 proc. emocinių ir elgesio sutrikimų slypi
vaikystės patyrime.
Skriaudžiami vaikai vystosi tokiomis sąlygomis, kurios neskatina
moralės, sąžinės, pilietiškumo vystymosi, neskatina gebėjimo laisvai
galvoti, galvoti be baimės, neskatina gebėjimo mylėti. Šis deficitas
pasireiškia prievartą patyrusių vaikų:
34. Anti- socialiame ar agresyviame elgesyje:
A. Agresyvumas- taip pat emocijų ir elgesio sutrikimas. Agresyvumo lygiai
įvairūs: priešinimasis, kenkimas, smurtas prieš mažamečius ir silpnesnius,
žiaurumas, sadizmas. Vaikystėje agresyvumas- tai vaiko protestas, gynyba,
neigiamų emocijų iškrova. Vėliau ji tampa vaikystėje susikaupusios
pagiežos, neapykantos, nepilnavertiškumo, bejėgiškumo išraiška.
Viena svarbiausių agresyvumo priežasčių- vaikystėje patirta prievarta.
Tiek fizinis, tiek psichinis smurtas prieš vaikus labai dažnai sukelia
moralines- psichologines traumas, o pastarosios formuoja įvairaus pobūdžio
ir laipsnio elgesio nukrypimus: negatyvizmą, protesto akcijas, piktumą,
kerštingumą, pasireiškiantį priešinimusi, kenkimu, smurto perkėlimu į
silpnesnius, žiaurumu, netgi sadizmu. Neretai jau ankstyvajame amžiuje
vaikų žaidimuose stebima prievarta ir agresija. Vaikų žaidimai,
imituojantys kovas, atrodo, turėtų slopinti nesąmoningą agresyvumą, tačiau
kartu ugdo jėgos, brutalumo, neapykantos ir agresyvumo kultą. Prievartos
ar smurto vaizdiniai išlieka pasąmonėje visą gyvenimą ir, atsidūrus
kritinėje situacijoje, bet kuriuo momentu gali išsiveržti agresyviais
jausmais. Jau vien dėl to reikia padėti vaikams emociškai teisingai
įvertinti įvairius gyvenimo aspektus, kad vaikystės traumos nesužalotų
viso gyvenimo.
B. Dažna elgesio sutrikimų psichologinė priežastis yra įvairūs socialiniai
apribojimai ( psichinė prievarta). Neretai vaikai patiria panieką,
ignoravimą, priklausomybę nuo autokratiškų suaugusiųjų (tėvų ar pedagogų).
Pastebėta, kad vaikams, kurių laisvė ir savarankiškumas yra pernelyg
ribojami,
turi fizinių ar sensorikos sutrikimų. Hiperglobą kartais
sąlygoja tėvų vaikystės nepritekliai, patirtas skurdas, taip pat šeimos
santykių problemos, kai motina, pavyzdžiui, siekia kompensuoti vaikystėje
patirtas šeimos problemas.
C. Perdėtai globojamo vaikai užauga labai problematiški. Jie turi
bendravimo sunkumų, sunkiai adaptuojasi tarp bendraamžių, savo šeimoje,o
visa tai- stresų priežastis. Superglobą vaikystėje patyrę jaunuoliai
neretai išsiugdo nepilnavertiškumo kompleksą,būna išlepę, bet kartu ir
įžūlūs, pasyvūs, priklausomi.
Dažnai katastrofa baigiasi šeimyniniai santykiai, kai viena iš tėvų
šeimoje siekia besąlygiškai dominuoti. Tokiais atvejais šeimoje vyrauja
antagonizmas, prieštaringi reikalavimai, nepavyksta pasiekti bendrų
sprendimų, dėl to kenčia vaikai.
Statistiškai daugiau vaikų su emociniais ir elgesio sutrikimais yra
tose šeimose, kur tėvai turi chroniškų neurotinių susirgimų. Jų vaikams
būdingas panašus neurotiškumas. Pavyzdžiui, tėvų „baimės“ persiduoda
vaikams. Elgesio nukrypimai signalizuoja, kad vaikas turi psichologinių,
socialinių problemų, jo gyvenime esama neigiamų situacijų, į kurias
reaguoja protestu ar gynyba.
35. Skurdžiame išsilavinime, dažnai dėl nesugebėjimo susikaupti, netinkamos
priežiūros, pagalbos nebuvimo,
• Komplikuotuose nepilnaverčiuose santykiuose su bendraamžiais ir
suaugusiais. Jų patirtis sako- suaugę yra priešai, pasitikėjimo neverti
mokytojai ar globėjai, ir tada vyrauja maištingas, nepaklusnus ir
impulsyvus elgesys. Suaugus šis deficitas nulemia prievartinio elgesio
atkartojimą šeimose, kurias jie sukuria, arba bendruomenėse, kuriose jie
gyvena.
36. Lėtinis arba uždelstas PTSS: ši PTSS forma gali atsirasti vaikystėje
prievartą patyrusiems suaugusiems, kurių prisiminimai apie patirtą traumą
dažniausiai būna nuslopinti. Tokiems žmonėms susidūrus su pirminį
traumuojantį įvykį primenančia situacija, prisiminimai sugrįžta kartu su
skausmingomis afektinėmis būsenomis ir pojučiais, kad vėl išgyvenama
patirta situacija;
37. Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis: piktnaudžiauti alkoholiu
ir narkotikais vaikystėje prievartą patyrę žmonės dažniausiai pradeda
paauglystėje ar jaunystėje. Klinikinių stebėjimų duomenys leidžia
tvirtinti, kad narkotikai ar alkoholis padeda atsikratyti skausmingų
prisiminimų ir jausmų, susijusių su vaikystėje patirta trauma;
38. Valgymo sutrikimai, anoreksija ar bulimija, dažnai prasideda
paauglystės metu ir paprastai atspindi gilesnes savęs pažinimo,
identiškumo problemas;
39. Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS): gana dažnai pasitaiko tarp
vaikystėje patyrusių incestą suaugusių žmonių, ypač moterų, tačiau gali
prasidėti vaikystėje ar paauglystėje. Didesnis RAS paplitimas tarp moterų
aiškinamas tuo, kad mergaitės dažniau patiria seksualinę prievartą nei
berniukai;
Ankstyvoji socialinė, emocinė ir kt. deprivacija (kai vaikas gimsta
nelaukiamas, anksti netenka tėvų globos arba ji yra nepakankama) provokuoja
psichofizinės raidos sutrikimus:
A. Seniai pastebėta, kad vaikams, nuo kūdikystės augantiems institucijose,
būdingas emocijų skurdumas, prieraišumo stoka, bendras pasyvumas, apatija
ir menkas domėjimasis aplinka, lėtesnė ar sutrikusi kalbos raida,
verksmingumas, nerimas, dažnai peraugantys į emocijų ir elgesio sutrikimus.
Taigi emociniai bei elgesio sutrikimai gali būti tiesioginė vieno ar abiejų
tėvų netekimo ar vaiko atskyrimo nuo jų pasekmė. Tai sukelia išgyvenimą,
protestą, paniką, verksmą, visko atsisakymą, negatyvizmą, pyktį, kerštą.
Vaiko atskyrimas nuo tėvų nepriežiūros atveju visada yra stresogeninė
situacija, provokuojanti arba neurotinius sutrikimus, arba asocialų,
agresyvų elgesį.
Jei iki 2 metų vaikas nesuranda prie ko prisirišti, tai jau niekada jis
nebegali su niekuo užmegzti emocinio kontakto. Tokie vaikai neranda arba
sunkiai suranda emocinį kontaktą su įtėviais, o suaugusieji- su savo