Pagalbiniai šilumvežių įrenginiai ir jų pavaros
5 (100%) 1 vote

Pagalbiniai šilumvežių įrenginiai ir jų pavaros

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KATEDRA

Pagalbiniai šilumvežių įrenginiai ir jų pavaros

kursinis projektas

Vilnius, 2006

Turinys

Įvadas

Šio kursinio projekto tikslas susipažinti ir išanalizuoti lokomotyvo pagalbinius įrenginius ir jų pavaras. Taip pat pateikti pagalbinių įrenginių schemas. Išsiaiškinti pagalbinių įrenginių ir jų pavarų sudedamąsias dalis. Išsiaiškinti jų veikimo principus, funkcionavimą, kodėl naudojamos vienokio ar kitokio tipo pavaros skirtingų įrenginių veikimui užtikrinti.

Pagalbiniai įrenginiai skirti užtikrinti optimalų šilumvežio funkcionavimą. Jie išdėtyti lokomotyvo vidurinėje dalyje. Į vieną ir į kitą galą nuo dyzelinio variklio. Dalis įrenginių išdėstyti iš priekinės dyzelinio variklio pusės ( priekinio vežimėlio elektros traukos variklių aušinimo ventiliatorius, kompresorius, dvimašinis agregatas, ) kiti įrenginiai iš galinės dyzelinio variklio pusės ( galinio vežimėlio elektros traukos variklių aušinimo ventiliatorius, sinchroninis sužadinimo agregatas, aušinimo kameros ventiliatorius) Visi įrenginiai sukimą gauna nuo šilumvežio dyzelinio variklio alkūninio veleno, nuo vieno ir nuo kito alkūninio veleno galų. Pagalbiniai įrenginiai išdėstyti skirtingais atstumais nuo dyzelinio variklio. Dėl to reikalingi reduktoriai, velenai, movos, kad juos būtų galima sujsungti su dyzelinio variklio alkūniniu velenu, kad jie galetų atlikti savo funkcijas ir galėtų užtikrinti šilumvežio funkcionavimą.

Pagalbinių įrenginių ir jų pavarų paskirtis ir veikimo principas.

Pagrindinė visų pagalbinių įrenginių paskirtis yra užtikrinti visų lokomotyvo sistemų funkcionavimą, kad lokomotyvas galėtų dirbti be sutrikimų esant optimaliom sąlygom. Kiekvienas įrenginys atlieka savo funkcijas. Sutrikus kurio nors įrenginio darbui lokomotyvas optimaliai funkcionuoti nebegali.

Šilumvežiuose variklio galia paimama nuo abiejų alkūninio veleno galų, per paskirstymo reduktorius.

Iš generatoriaus pusės sukamąjį judesį per paskirstymo reduktorių gauna priekinio vežimėlio elektros traukos variklių aušinimo ventiliatorius, stabdžių kompresorius, dvimašinis agregatas. Paskirstymo reduktoriaus varantysis velenas sujungtas su generatoriaus velenu ir su kompresoriaus velenu plokštelinių movų pagalba.

Galinis paskirstymo reduktorius su dyzelio alkūniniu velenu sujungtas per tarpinį veleną ir perduoda dyzelio galią galinio vežimėlio traukos elektros variklių aušinimo ventiliatoriui, per tarpinį reduktorių generatoriaus sinchroniniam sužadintuvui ir aušinimo ventiliatoriui, per hidrodinaminę pavarą su kampiniu reduktoriumi.

1.1. Paskirstymo reduktoriai

Paskirstymo reduktoriai pagal savo konstrukciją analogiški vienas kitam ir turi daug tinkančių vienas kitam detalių. Šių reduktorių korpusai pagaminti iš ketaus ir sudaro du karterius. Korpusuose padaryti po tris skersinius ir vieną išilginį ištekinimą velenams su guoliais. Prie kiekvieno ištekinimo liejant padarytos lovelio formos vonelės į kurias taškymosi metu susirenka tepalas, kuris kanalėliais patenka i velenų guolius. Apatiniai reduktorių karteriai turi po tris ąsas reduktorių tvirtinimui prie šilumvežio rėmo.

Galiniame paskirstymo reduktoriuje (1pav.) varantysis velenas 11 įstatytas sferiniuose guoliuose ir perduoda sukamąjį judesį per krumpliaratį 2 apatiniam velenui 12 ir hidromovos 4 siurbliaračio velenui. Prisipildžius hidromovai alyva, sukimas nuo siurbliaračio veleno perduodamas turbinračio velenui 5, preinančiam pro hidromovos siurbliaračio stebulės vidų ir besisukančio ant dviejų sferinių guolių.

Ant veleno 5 vidurinio kakliuko užpresuotas kūginis krumpliaratis 6, kuris sujungtas su veleno 10 krumpliaračiu 8, kuris suka galinio vežimėlio traukos variklių aušinimo ventiliatorių. Velenas 10 įmontuotas viename sferiniame ritininiame guolyje 9 ir viename rutuliniame guolyje. Kūginiame veleno gale pritvirtinta ventiliatoriaus sparnuotė, o ventiliatoriaus korpusas pritvirtintas prie reduktoriaus. Ant turbinračio veleno 5, išdrožinės movos 7 pagalba, pritvirtintas krumpliaratinis išcentrinio alyvos valymo filtro siurblys.

Reduktoriaus hidromova sudaryta iš siurbliaračio 4, taurės ir turbinračio, išlietų iš aliuminio. Tarp siurbliaračio ir turbinračio esančioje ertmėje pasireiškia cirkuliuojančio tepalo ratas, patenkantis į taurę įš dyzelio tepimo sistemos per jungtį ir centrinę angą siurbliaratyje su radialiniais kanalais. Užsipildžius movai alyva siubliaratis išdėstytomis 45º kampu išoriniame jo paviršiuje numeta alyvą ant tokių pat turbinračio mentelių, priversdamos turbinratį suktis.

Veikiant movai alyva įkaista, todėl taurėje yra dvi skylės, pro kurias karštas alyva nuteka į reduktoriaus dugną, atlaisvindama vietą neįkaitusiai alyvai.

Reduktoriuose cilindriniai krumpliaračiai sukasi dideliu kampiniu greičiu, todėl jie padaryti su įstrižais krumpliais su aukšto tikslumo laipsnio sukabinimu. Pagaminti jie iš plieno 20X. Krumpliai turi evolventinį profilį, jie cementuoti ir užgrūdinti. Po grūdinimo išoriniai krumplių paviršiai šlifuojami užtikrinant aukštą
tikslumo klasę. Norint sumažinti trinties nuostolius, ir preišlaikinį krumpliaračių ir guolių susidėvėjimą reduktoriuose įrengtos tepimo sistemos. alyva tiekiama iš dyzelio tepimo sistemos į vamzdelį patalpintą reduktoriaus korpuso viduje ir srovelėmis paduodamas ant krumpliaračių. Nutekėdama alyva užsilaiko vonelėse virš guolių ir pro skylutes patenka į guolius. Krumpliaračių krumpliai tepami taškymo būdu. Susikaupusi alyva karteryje, plokšteliniu siurbliu15 , per tinklinį filtrą 14 patenka atgal į dyzelio tepimo sistemą. Plokštelinis siurblys pritvirtintas jungėmis prie reduktoriaus ir sukamas nuo apatinio veleno 12.

Šilumvežiuose elektros mašinos aušinamos oru, pučiamu pro elektros mašinų vidines ertmes, ventiliatorių pagalba. Oro pūtimas gali būti atliekamas nuo nepriklausomų ventiliatorių arba nuo ventiliatorių sparnuočių uždėtų ant elektros mašinų velenų galų. Pirmu atveju – tai būtų priverstinė aušinimo sistema, antru – savaiminė aušinimo sistema.

Traukos elektros varikliai, taip pat didelės galios generatoriai turi tik priverstinę aušinimo sistemą. Kadangi traukos elektros varikliai naudoja dideles sroves, kurios labai įkaitina apvijas, o esant mažiems variklių inkarų apsisukimams ventiliatorių sparnuotės uždėtos ant inkarų velenų neužtikrina pakankamo oro srauto apvijoms ataušinti.

Traukos elektros variklių aušinimas gali būti atliekamas individualiais, grupiniais ventiliatoriais, o taip pat naudojant centralizuotą oro tiekimo sistemą nuo vieno ventiliatoriaus. Šilumvežiuose naudojami išcentrinio tipo ventiliatoriai. Taikant centralizuotą aušinimo sistemą, naudojami ašiniai ventiliatoriai.

1 pav. Paskirstymo reduktoriaus schema

1 – karteris; 2, 3, 6, 8, 13 – krumpliaračiai; 4 – hidromova; 5 – hidromovos turbinračio velenas; 7 – išcentrinio alyvos valymo filtro siurblio išdrožinė kaištinė pavara; 9 – sferinis rutulinis guolis; 10 – ventiliatoriaus velenas; 11 – varantysis velenas; 12 – apatinis velenas; 14 – filtras; 15 – siurblys

1.2. Išcentrinis ventiliatorius ir jo pavara.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 983 žodžiai iš 3267 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.