Pagonybės pagrindiniai bruožai reikšmė
5 (100%) 1 vote

Pagonybės pagrindiniai bruožai reikšmė

TURINYS

ĮVADAS…………………………………..……………………………………………….…….…3

1. PAGONYS……………………………………………………………………………………………………………….4

2. LIETUVIŠKOJI PAGONYBĖ…………………………………………………………………………………….4

3. “RAGANŲ PROCESAI”……………………………………………………………………………………………7

4. KARALIUS MINDAUGAS………………………………………………………………………………………..8

5. PAGONYBĖS ŽLUGIMAS………………………………………………………………………………………..9

6. PAGONYBĖ: PRAEITIES ŠEŠĖLIS DABARTIES ŠVIESOJE……………………………………..9

IŠVADOS ………………………………………………………………………………………………………………….10

LITERATŪRA……………………………………………………….………………………… 11

ĮVADAS

Lietuvių istorinėje savimonėje dar pernelyg didele vietą užima pagoniškos Lietuvos vaizdinys. Tariama, kad pagoniškos Lietuvos laikai (XIII-XIV a.) buvo savotiškas aukso amžius, kai lietuviai buvo sukūrę galingą, plačiai nusidriekusią valstybę, kai jie atkakliai gynė savo nepriklausomybę 200 metų (!) trukusiame kare su kryžiuočiais, kuriuos esą rėmusi kone visa krikščioniška Europa. Iš kur toks atsparumas, tokia tvirtybė, toks prisirišimas prie protėvių tikėjimo? Net ir dažną kataliką glumina tai, kad lietuviai nepaprastai vėlai priėmė krikščionybe.

Stebėtinas dalykas! Juk tai įvyko praėjus keturiems amžiams nuo to laiko, kai baltų kaimynai – slavai ir germanai — įsijungė į krikščioniškų tautų šeimą. Gal iš tikrųjų lietuviška pagonybė buvo toks brangus ir geras dalykas, kad su juo nenorėta skirtis? Gal čia ir yra mūsų tautinio atsparumo šaknis, gyvybės eliksyras, prikelsiąs šių dienų tautiškai apsnūdusį lietuvį naujam skrydžiui? Yra kultūrininkų, kurių lūpose „pagonybė“ skamba išdidžiai. Yra ir tokių, kuriems senųjų baltų tikėjimą norisi dar gražiau pavadinti, kokia nors „senmeldyste“ ar pan. Abiem atvejais kalbama apie dalyką, kurio patys „senųjų laikų“ lietuviai, kaip ir kiti baltai, ko gero. niekaip nevadino, nes nelengva gyvenimo būdui sugalvoti pavadinimą. Minėtose sąvokose, ypač kai jos tariamos su patosu, jaučiamas pasididžiavimas „senove“, kuris tėra paprasčiausias tuščios puikybės vaisius. Tokios pat puikybės aidas skamba žodžiuose, esą lietuviai — paskutiniai Europos pagonys. Taip tautinio nevisavertiškumo komplekso skarmalą išvertus į kitą pusę, juo norima gėrėtis kaip dėmesio verta vertybe.

Šio darbo tikslas – atskleisti kas gi yra ta pagonybė, kodėl vėlyvosios Antikos laikais krikščionys taip pavadino? Gal iš tikrųjų lietuviška pagonybė buvo toks brangus ir geras dalykas, kad su juo nenorėta skirtis? Gal čia ir yra mūsų tautinio atsparumo šaknis, gyvybės eliksyras, prikelsiąs šių dienų tautiškai apsnūdusį lietuvį naujam skrydžiui?





1. Pagonys

Lotynų kalbos žodis paganus – tai ne šiaip „kaimietis“. Šis žodis pateko iš romėnų karių leksikono. kuriame jis nuo seno vartotas paniekinant „civiliokus“, žmones, nepratusius prie karinės drausmės ir tvarkos. Žodį paganus su jo minėtu semantiniu bagažu krikščionys pritaikė savo reikmėms, atsiribodami nuo demonų valdomų ir palaidai gyvenusių „pagonių“.

Žinome, kad Antikos pagonys – romėnai ir graikai – buvo sukūrę įspūdingą Viduržemio juros civilizaciją, padėjusią pagrindus šiuolaikinei Europos filosofijai ir teisei. Viduržemio jūros kraštų elitą ir minias laimėjus Kristaus tikėjimui, iš pagonybės teliko tai, ką VI a. Turo vyskupas Grigalius (m. 594) vadino rusticitas. Šiuo žodžiu buvo įvardijamas žmogaus sąmonės „kaimietiškumo“ būvis, taip persunktas prietarais ir mitologija, kad net iki „sveiko proto“ lygio sunkiai galėdavo prasibrauti ne tik apreikštojo tikėjimo tiesos, bet ir paprastas empirinis patyrimas. Uoliems vėlyvosios Antikos vyskupams didžiausią susirūpinimą kėlė ne „grynieji“ pagonys, bet nepakankamai krikščioniški krikščionys. Nepaisant to, kad Rytų Romos imperijos krikščioniškieji istoriografai jau nuo IV a. skelbė krikščionybės triumfą ir pagonybės mirtį, pagonybė — kaip prigimtinės nuodėmės sugadinta žmogaus prigimtis – niekur neišnyko. Tokia pagonybė ir mūsų laikais niekur nėra dingusi, nesvarbu. ar ji reikštųsi naujosios stabmeldystės atkūrinėjimu, ar parapsichologiniais seansais, ar paprasčiausiais horoskopais.

Tokie pastebėjimai leidžia ramiai prieiti prie pagoniškos Lietuvos ir pasižiūrėti, kaip buvo žaista.

2. Lietuviškoji pagonybė

Pro istorinių liudijimų plyšelį žvilgtelėjus į lietuvių pagonybe nemaloniai nustebina nykus vaizdelis. Nei šventyklų, nei rašytinių, nei
nerašytinių paminklų, tik žalčiai ir burtai, kur netikėtai išbėga į lauką Kiškių dievas, kažkur toli sušlama Medeinė, nugriaudėja Perkūnas, pasirodo ligonio šešėlis. Tiek maždaug ir turime užuominų į patikimesnius liudijimus apie senąją lietuvišką pagonybę. Si lietuviška pagonybė nesugebėjo palikti jokių patvarių liudijimų apie save. Pagonybė nebuvėlė — štai kas ryškėja bundant prasiskverbti pro praeitin nugarmėjusių amžių klodus. Dėl to nevertėtų labai nusiminti, nes savo pasisakymų tvarumu lietuvių pagonybė ne kažin kiek nusileido kitų Šiaurės Europos tautų pagoniškiems kultams. Apie juos mes taip pat galime .spręsti beveik vien pagal krikščionių autorius, kurie mūsų gyvenamu metu patys veikiau atrodo atlikę paskutinių didžiųjų Šiaurės mitų kūrėjų. o ne stabilaus ir užsikonservavusio pagonybės pasaulio fiksuotojų vaidmenį. Gali būti, kad dėl šių autorių raštingumo ir išradingumo mums lietuvių pagonybės liekanos atrodo daug blankesnės negu keltų, skandinavų ar pabaltijo slavų. Nepaisant to, kad tarp lietuvių pagonybė užsibuvo iki pat XIV a. pabaigos, apie ją žinome tik tiek, kad beveik nieko nežinome. Vegetacijos pratęsimas nedavė jokios naudos. Geriausias lietuvių pagonybės bergždumo įrodymas kaip tik ir yra jos nesugebėjimas žmogaus smegenyse ir širdyje įžiebti kūrybinės liepsnos, sukuriančios subtilesnius dalykus, negu piliakalnis, troba ar šaukštas, kūrybinės liepsnos, kuri sukuria kiek rimtesnius dalykus negu pasakos ar psichodelinės sutartinės. Kitas svarus argumentas lietuvių pagonybės nykumui įrodyti – tai tas nepaprastas lengvumas, su kuriuo XV a. Lietuvos elitas ją atmetė kaip visiškai nereikalingą daiktą.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 918 žodžiai iš 2677 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.