TURINYS
Įvadas 3
Poreikiai ir ištekliai 4
Riboti ištekliai 5
Ūkio veikimas, augimas ir plėtra 9
Pasirinkimo problema 10
Metiniai gamybos apimties didėjimo tempai 1960- 1987 m. 11
Išvados 12
Literatūra 13
ĮVADAS
Visų šalių ištekliai yra riboti. Nepriklausomai kokią šalį ar ūkį paimtume, visada iškyla ekonomikos problema – rasti efektyviausius ekonomikos paskirstymo būdus ir išspręsti išteklių stygiaus problemą, kuri atsiranda dėl beribių visuomenės poreikių ir beribių išteklių. Ribotumas ir stygius reikalauja ekonominio sprendimo, kuris reiškia vieno daikto rinkimąsi kito sąskaita.
Nežinodami kas tai yra riboti ištekliai, kas yra alternatyvieji kaštai ar kitų svarbių ekonominių terminų, mes negalime kalbėti apie pagrindinę ekonomikos problemą, nes visų pirma, mes privalome tai suprasti, o svarbiausia – mokėti tinkamai juos paskirstyti. Jeigu užtektų išteklių visoms prekėms bei paslaugoms gaminti, tai ekonominės problemos nebūtų. Deja, žmonių poreikiai yra beribiai, o ištekliai riboti.
POREIKIAI IR IŠTEKLIAI
Ekonomikos problema (economic problem) – tai būtinybė rinktis iš tų galimybių, kurias mums leidžia turimi riboti ištekliai, nes poreikiai beribiai.
Niekas – nei žmogus, nei visuomenė – negali turėti visko, ką jie norėtų turėti. Tiesiog visko visiems neužtektų. Ekonomistai sako, kad nėra ribų nei kiekiui, nei kokybei daiktų, kuriuos žmonės trokštų įsigyti. Tačiau turi ribą ištekliai (resursai), kurie naudojami daiktams gaminti ar paslaugoms teikti, tenkinant žmonių norus. Kai ši riba pasiekiama, daugiau nieko nepagaminsi.
Kodėl mūsų materialiniai poreikiai atrodo nepasotinami? Tai sąlygoja dvi priežastys: 1) kiekvieno mūsų noras patenkinti pagrindines maisto, būsto, drabužių reikmes; 2) mūsų pasirengimas dirbti daugiau nei minimaliems poreikiams patenkinti. O mums reikia dar kai ko daugiau – ne tik būtiniausių gėrybių ir paslaugų, darančių gyvenimą pakenčiamą, bet ir tokių, kurios teikia mūsų gyvenimui malonumo, jaukumo. Šios dvi materialinių poreikių priežastys negali būti griežtai atskirtos. Vartotojų poreikių skalė nuolat platėja. Mums reikia knygų, automobilių, kompiuterių, muzikinių centrų ir kt. Būtinos sveikatos, švietimo, transporto paslaugos. Kai pavyksta gauti tai, ko norime, atsiranda dar didesnis “apetitas “ – užsigeidžiama vaizdo aparatūros, begalės kitų daiktų, apie kuriuos ankstesnės kartos net nesvajojo. Dar turbūt labai toli ta diena, kai pasiryšime ištarti žodį “užteks“!
Nors mūsų gamybinis pajėgumas didžiulis, bet jis nėra beribis. Darbuotojai gali aptarnauti tik tam tikrą įrenginių skaičių, dirbti tik tam tikrą kiekį žemės. Ekonominiai ištekliai yra riboti: ribotas darbininkų gyventojų skaičius, žemės plotas, mašinų galingumas ir kt.
“Jūs negalite turėti visko“, arba, pasak 1976 m. Nobelio premijos laureto Miltono Fridmano (Friedman; 1912-),“nėra tokio dalyko, kaip nemokami priešpiečiai“. Esmė ta ,kad ekonominiai rab materiailiniai poreikiai, tie poreikiai, kurie gali būti patenkinti prekėmis ir paslaugomis, yra neriboti, o gamybos ištekliai (arba ekonominiai ištekliai – žemė, darbo jėga, kapitalas – naudojami gamybos procese ir būtini prekėms ir paslaugoms sukurti) yra riboti.
Taigi išvada: žmogaus materialiniai poreikiai neturi ribų ir iš tiesų yra begaliniai, tačiau ekonominiai ištekliai, kurių reikia šiems poreikiams tenkinti, deja, yra riboti. Tad kiekviena visuomenė susiduria su ta pačia ekonomine problema – išteklių stygiaus problema. Stygius reikalauja pasirinkimo.
Nebūtų jokių ekonominių problemų ir, vadinasi, netektų jų nagrinėti, jei išteklių pakaktų mūsų poreikiams patenkinti, kitaip tariant, jei turėtume pakankamai maisto, drabužių ir būstą, ir nereikėtų uždirbti lėšų, kad galėtume už visa tai sumokėti.Gal tik vienas kitas tegali turėti visa tai veltui, o dauguma mūsų turi dirbti, kad gautų lėšų tiems daiktams nusipirkti.
Kadangi visko nėra pakankamai, tai ir žmonės, ir verslo firmos, ir vyriausybės privalo iš daiktų visumos rinktis tuos, kuriuos norėtų įsigyti. Šiame procese jie bandys siekti ekonomiškumo (ekonomijos ), tai yra išspausti didžiausią naudą iš to, ką jie turi. Kitaip sakant, surasti efektyvų išteklių paskirstymo bei jų panaudojimo sprendimą.
RIBOTI IŠTEKLIAI
Turėdami šitai galvoje, ekonomiką galime apibūdinti kaip socialinį mokslą, kuris aprašo ir tiria, kaip visuomenė pasirenka naudoti ribotus išteklius, siekdama patenkinti savo poreikius. Taigi ekonomika – tai ribotų išteklių naudojimo ir paskirstymo tyrimas. Jau minėta, kad ribotumas, stygius atsiranda tada, kai ko nors nepakanka. Iki pramoninės XVII a. revoliucijos visur buvo pakankamai tyro oro ir švaraus vandens. Kiekvienas galėjo naudoti oro ir vandens kiek norėjo, ir niekam to nepritrūkdavo. Todėl galima sakyti, kad oras ir vanduo yra visiems priklausančios gėrybės. Ir jos gali būti laisvai, be jokios kainos naudojamos kiekvieno.
Visai kitas reikalas – maistas, drabužiai, automobiliai ir kt. Jei visuomenė norėtų daugiau gaminti, tarkim, automobilių, tai mažiau išteklių liktų, pavyzdžiui, namų statybai. Kai dėl vienų daiktų daugėjimo
kitų mažėja, susiduriame su ekonomikos (materialinėmis) gėrybėmis. Ekonominis spaudimas reiškia vieno daikto rinkimąsi kito sąskaita. Todėl tiek apskritai visuomennei, tike ir atskiram gyventojui tampa svarbu įvertinti alternatyvas .
Būtinumą pasirinkti lemia mūsų pajamų dydis, turtingumas bei galimybė pasiskolinti. Žmonės ir šeimos yra ribojami asmeninių pajamų, santaupų dydžio bei galimybės gauti paskolą. Panašiai atsitinka ir verslo firmoms – jos priklausomos nuo savo gauto pelno , sukauptų lėšų ir kreditingumo, o vyriausybės – nuo savo galimybių surinkti mokesčius bei gauti paskolas.
Taigi dauguma mūsų turi akivaizdžiai ribotas lėšas. Už darbą mes gauname tam tikrą kiekį pinigų, kuriuos galime naudoti savo nuožiūra. Todėl natūralu, jog bandome savo uždarbį išleisti taip, kad iš to gautume didžiausią pasitenkinimą. Uždirbtus pinigus išleidžiame pirkdami maistą, drabužius ir knygas, mokėdami buto nuomą ir kitas įmokas, kompensuodami savo kelionių bei atostogų išlaidas. Mūsų akiratyje daugybė dalykų, kuriems norėtume skirti savo atlyginimą, bet jis retai būna toks didelis, kad įstengtume nusipirkti viską, ko mums reikia. Jums gali tekti atsisakyti atostogų išvykos ar įsigyti muzikinį centrą, jei sumanėte būtinai nusipirkti žieminį paltą; teks apsieiti be daugelio patogumo ir prabangos dalykų, jei nusprendėte pirkti namą ar įsigyti aukštąjį išsilavinimą ir pan.