Pagrindinės tarptautinės organizacijos – nato jto es
5 (100%) 1 vote

Pagrindinės tarptautinės organizacijos – nato jto es

Jungtinių tautų organizacija – tai pasaulinė tarptautinė organizacija, įkurta po Antrojo pasaulinio karo kovojusių prieš hitlerinę Vokietiją sąjungininkų, JT chartiją parengė 51 valstybės atstovai, kurie ją pasirašė 1945.07.25 San-Franciske. Tačiau reali organizacijos įkūrimo data yra 1945.10.25 kada pasirašytą Chartiją ratifikavo 5 didžiosios valstybes JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Sovietų Sąjunga ir Kinija.

JT Chartija nustatė tokius veiklos tikslus:

1) siekti išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, o esant reikalui imtis efektyvių kolektyvių priemonių taikai apsaugoti, karų grėsmei pašalinti ar agresijai likviduoti;

2) puoselėti draugiškus valstybių tarpusavio santykius;

3) siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines ir humanitarines problemas ugdant ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms;

4) būti tautų, siekiančių aukščiau minėtų tikslų, veiklos derinimo centru;

JTO Chartijoje taip pat yra nurodyti šie jos veiklos principai:

-JT remiasi visų Organizacijos narių suverenia lygybe;

-visos narės pasižada sąžiningai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus;

-tarpusavio ginčus spręsti taikiu būdu ir taip, kad nepakenktų tarptautinei taikai, saugumui ir teisingumui;

-susilaikyti nuo jėgos vartojimo ar grasinimų pavartoti jėgą kitų valstybių atžvilgiu;

-visapusiškai remti JT veiksmus, vykdomus sutinkamai su JT chartija, bei atsisakyti remti tas valstybes, kurių atžvilgiu JT imasi preventyvių ar prievartinių veiksmų;

-JT sieks, kad ir kitos valstybės, kurios nėra JT Organizacijos narės laikytųsi šių principų, kaip visiems reikalingų taikos ir saugumo užtikrinimo garantijų;

-Chartija nesuteikia JT Organizacijai teisės kištis į tuos reikalus, kurie aiškiai priklauso valstybių vidaus reikalų tvarkymo kompetencijai.

JTO narėmis gali būti visos taikingos valstybės, kurios įsipareigoja vykdyti ir laikytis Chartijos nuostatų. Šiuo metu į JTO įeina 177 valstybės, Lietuva šio JTO sąraše yra 164 į JTO ji priimta 1991.09.17.

JTO Generalinė Asamblėja pagal Saugumo Tarybos rekomendaciją gali sustabdyti valstybės-narės teises ar net pašalinti ją iš Organizacijos, jeigu ji nesilaiko Chartijos nuostatų ir savo politika nuolat grasina tarptautinei taikai ir saugumui.

JTO struktūra pateikta 1 schemoje:

1 schema

Generalinė asamblėja susideda iš visų JTO valstybių-narių atstovų. Tai pagrindinis Organizacijos organas, kuris aptaria visus svarbiausius ir aktualiausius klausimus bei rengia rekomendacijas valstybėms-narėms ir Saugumo Tarybai, taip pat priiminėja rezoliucijas ir deklaracijas įvairiais pasaulinės politikos klausimais. Generalinė Asamblėja negali priimti tokių nutarimų, kurie būtų privalomi bet kurios valstybės vyriausybei, tačiau jos rekomendacijos ir rezoliucijos būdamos tarptautinės viešosios nuomonės išraiška, daro didžiulį poveikį pasaulinei politikai.

Kiekvienas JTO narys turi po vieną balsą, ir Generalinė asamblėja sprendimus priima taip pat balsuodama. 2/3 balsų dauguma sprendžiami klausimai, susiję su tarptautinės taikos ir saugumo reikalais, renkami Saugumo, Globos, Ekonominės ir Socialinės Tarybų nariai, pagal Saugumo Tarybos rekomendaciją į JTO priimami nauji nariai. Paprastos daugumos užtenka priimti, kitokiems ne taip svarbiems sprendimams.

Generalinė asamblėja savo f-jas vykdo su septynių pagrindinių komitetų pagalba. Kiekvienas komitetas tyri specialę paskirtį, o jų darbe dalyvauja beveik visų valstybių-narių atstovai. Be to, veikia aibė specialiai konkretiems reikalams nagrinėti sudaryti komitetai ir komisijos, kurie atlikę užduotis yra paleidžiami. Asamblėja visus savo darbotvarkės klausimus prieš svarstymą sesijoje perduoda į atitinkamus komitetus, o pastarieji savo ruožtu pateikia sprendimų ir rezoliucijų projektus plenariniams posėdžiams.

Vienas svarbiausių Generalinės Asamblėjos uždavinių-tai nuolatinis valstybių bendradarbiavimo principų tobulinimas bei kitų problemų, ypač susijusių su taikos išsaugojimu, svarstymas. Yra priėmusi daug svarbių deklaracijų ir rezoliucijų.

Saugumo Taryba – tai organas, kuriam tenka visa atsakomybė už taikos ir saugumo išsaugojimą pasaulyje. Saugumo Tarybą sudaro 15 valstybių-narių, 5 iš kurių yra nuolatinės (JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija ir Kinija), o 10 narių kas dveji metai renka Generalinė Asamblėja. Kiekviena Saugumo Tarybos narė turi po vieną balsą, bet sprendimus ST gali priimti tik tada, kai yra:

1) susidarius 9 balsų dauguma;

2) kai 5 nuolatinių narių nuomonės sutampa (čia reiškiasi vadinamoji “didžiųjų valstybių sutarimo” arba “veto” taisyklė). Jeigu nors viena iš nuolatinių ST narių balsuoja prieš tai sprendimas negali būti priimtas. Tačiau sprendimo priėmimui reikia dar 4 nenuolatinių narių pritarimo.

Pagal JTO Chartiją visos JT narės turi paklusti Saugumo Tarybos sprendimams ir juos besąlygiškai vykdyti, tuo tarpu visi kiti JT organai gali teikti tik rekomendacijas. Saugumo Taryba gali nagrinėti bet kurį ginčą ir bet kurią situaciją, kuri kelia ar gali kelti pavojų tarptautiniam saugumui. Jeigu Saugumo Taryba gauna kurios nors šalies skundą dėl grėsmės jos
saugumui ir tarptautinei taikai, tai pirmiausiai ji rekomenduoja besiginčijančioms pusėms spręsti ginčus taikiomis priemonėmis. Kai kuriais atvejais atliekamas tyrimas. Jeigu konflikto neįmanoma išspręsti taikiai gali būti imtasi įvairių sankcijų agresoriaus atžvilgiu ar net kolektyvinių karo veiksmų prieš agresorių. Lietuva nėra ST narė.

Ekonominė ir Socialinė Taryba. Ji tvarko įvairių programų ir projektų, kurie padėtų gerinti viso pasaulio žmonių gyvenimo sąlygas įgyvendinimą, teikia rekomendacijas ir koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą pasaulinės prekybos industrijos, gamtos resursų įsisavinimo, žmogaus teisių, moters padėties, demokratijos būklės , socialinės gerovės, nusikaltimų išvengimo ir daugialiu kitų klausimų, liečiančių valstybių-narių ekonominę ir socialinę raidą.

Ekonominė ir Socialinė Taryba susideda iš 54 narių. Jos nares trejiems metams renka Generalinė Asamblėja, kasmet perrinkdama po 1/3 Tarybos narių. Taryba savo sprendimus priima paprasta balsų dauguma, o kiekviena valstybė turi po vieną balsą. Paprastai Ekonominė ir Socialinė Taryba kasmet surengia po dvi sesijas, kurios užtrunka po 2 mėnesius ir vyksta paeiliui Niujorke ir Ženevoje.

Ekonominė ir Socialinė Taryba turi daug komisijų ir pagalbinių organų, kurie skirstosi į specializuotas (statistikos, demografijos, socialinio vystymo, žmogaus teisių , moters padėties, kovos su narkomanija ir kt.) ir regionines (Afrikos, Azijos ir Ramiojo Vandenyno, Europos, Lotynų Amerikos, Vakarų Azijos) komisijas.

Globos Taryba. tai tarptautinė globos ir globojamų teritorijų vystymosi sistema. Ši sistema apima šias teritorijas kurios: 1) iki Antrojo pasaulinio karo buvo globojamos Tautų Lygos, 2) buvo perimtos iš Antrojo pasaulinio karo sukėlėjų – Vokietijos, Japonijos ir Italijos jurisdikcijos, 3) buvo savanoriškai perduotos globoti JTO anksčiau jas administravusių valstybių.

Pagrindinis šios organizacijos tikslas – skatinti globojamų valstybių politinį, ekonominį ir socialinį progresą, rengti jas laipsniškam perėjimui prie savivaldos ir nepriklausomybės.

Tarptautinis teismas, kurio nuolatinė būstinė yra Olandijos mieste Hagoje, yra pagrindinis JTO teisminis organas. Tarptautinio Teismo statutas yra sudėtinė JT Chartijos dalis, todėl viso JTO narės yra Tarptautinio Teismo statuto narės.

Tik valstybės gali kreiptis į tarptautinį teismą. Jo sprendimai yra privalomi JTO narėms. Generalinė Asamblėja ar Saugumo Taryba gali prašyti Tarptautinio teismo konsultacijos konkrečiu klausimu.

Pagal JTO Chartiją Tarptautinis teismas gali priimti sprendimus tik remdamasis tarptautine teise. Tarptautinį teismą sudaro 15 teisėjų, kurios renka Generalinė Asamblėja ir Saugumo Taryba 9 metams balsuodamos atskirai. Viena valstybė negali turėti daugiau nei vieno teisėjo.

Sekretoriatas – tai organas, aptarnaujantis kitus JTO organus bei vykdantis JTO politiką pagal Generalinės Asamblėjos, Saugumo Tarybos ir kitų organų sprendimus. Sekretoriatui vadovauja Generalinis Sekretorius, kurį 5 metams pagal Saugumo tarybos rekomendaciją skiria Generalinė Asamblėja. Viena svarbiausių Generalinio Sekretoriaus funkcijų – atkreipti Saugumo Tarybos dėmesį į problemas ir pavojus tarptautinei taikai ir saugumui, kurie, jo nuomone, reikalauja neatidėliotinų sprendimų.

JTO biudžetas. Šios tarptautinės organizacijos pagrindinis finansavimo šaltinis yra reguliarūs valstybių-narių įnašai. Pagrindinis kriterijus nustatant valstybės-narės įnašo dydį yra tos šalies galimybės mokėti. Maksimalus įnašas sudaro 25% JTO biudžeto (tokį moka JAV). Minimalus įnašo dydis – 0,01% JTO biudžeto. Tokio dydžio įnašą moka Lietuvos Respublika.

JTO priklauso kai kurios specializuotos tarpvalstybinės organizacijos, susietos su JTO specialiomis sutartimis. Šių organizacijų sąrašas:

1) ILO – Tarptautinė darbo organizacija. Veiklos tikslas – socialinio teisingumo siekimas, tarptautinis bendradarbiavimas dėl socialinio ir ekonominio stabilumo išsaugojimo.

2) FAO – JT Maisto ir Žemės ūkio organizacija. Įkurta 1945 m. tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti pragyvenimo lygio, maisto kokybės ir kt. sferose.

3) UNESCO – JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, skatinanti tarptautinį bendradarbiavimą šiose srityse.

4) WHO – Pasaulinė sveikatos organizacija.

5) Pasaulinis bankas į jo sudėtį įeina šie 3 padaliniai:

a) IBRD – Tarptautinis rekonstrukcijos ir vystymosi bankas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1338 žodžiai iš 4452 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.