Pagrindiniai ekonomikos desniai naudingumas
5 (100%) 1 vote

Pagrindiniai ekonomikos desniai naudingumas

EKONOMIKOS TEORIJA, DĖSNIAI IR JŲ NAUDINGUMAS

Teorijos – tai žinių visuma, su kurių pagalba žmonių pasaulio suvokimo patirtis įgyja prasmės. Formaliai teorija – nuosekliai išdėstytų teiginių visuma, paaiškinanti ryšius tarp dviejų ar daugiau tiriamų faktų ir pateikianti rimtą pagrindą ateities įvykiams nuspėti. Teorijų studijavimas suteikia stabilumo mūsų patirties suvokimui; įgalina mus veiksmingai bendrauti ir ragina mus nuolat mokytis suprasti pasaulį, kuriame gyvename.

Bet kokios mokslinės teorijos, pavyzdžiui, fizikos ar socialinių mokslų, tikslai panašūs – jos siekia logiškai nuosekliais samprotavimais numatyti kokio nors realaus reiškinio ateitį. Šios prognozės patikrinamos praktiškai.

Teorija – tai mokslo ar jo srities teiginių sistema; tai bet kurio mokslo bendrieji pagrindai ir taisyklės; tai apibendrinamieji moksliniai dėsniai, pagrįsti praktiškąja žmonių veikla arba išvesti iš bandymų.

Mokslinėje teorijoje, remiantis realaus gyvenimo stebėjimais, pasirenkamas tyrimo objektas bei apibrėžiami pagrindiniai jo ryšiai su kitais objektais. Kadangi realybė be galo sudėtinga, teorijoje abstrahuojamasi nuo mažiau reikšmingų tiriamojo objekto bruožų. Taigi gauname lyg supaprastintą tikrovės atvaizdą, ir tokia tikrovės reiškinių aiškinimo abstrakčia logine forma išraiška apibūdinamas teorijos terminas. Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Gero mokslo esmė – dalykus padaryti kuo paprastesnius, tačiau ne paprastesnius, nei galima“.

Todėl mokslinėje teorijoje pirmiausia suformuluojamos aksiomos, nusakančios nagrinėjamo objekto savybes bei ryšius, o vėliau, logiškai samprotaujant gaunamos išvados.

Aksiomos dažniausiai suformuluojamos pagal stebimo realaus objekto savybes, o išvados taip pat dažnai gali būti patikrinamos empiriškai, stebint objektą realiame gyvenime.

Teorija plėtojasi tada, kai arba paaiškėja nauji empiriniai (t.y. paremti patyrimu) faktai, arba atliekama nuodugnesnė teorinė analizė. Kadangi konstruojant teoriją neišvengiama supaprastinimų, tai sukelia kai kuriuos teorinių išvadų iškraipymus. Kai tokie neatitikimai ima labai „kliudyti“ praktinei veiklai, patikslinamos aksiomos ir atliekamas tolesnis teorinis tyrimas. Taigi mokslas vystosi spirale, nuolat tobulindamas praktikos pažinimą. Šiame procese išskirtini tokie teorijos formavimosi etapai:

1. Faktų stebėjimas ir rinkimas;

2. Teorijos formulavimas;

3. Teorijos patikrinimas;

4. Teorijos taikymas.

Kurdami teorijas, ekonomistai dažnai vadovaujasi lotyniškos frazės „ceteris paribus“ prielaida, pasak kurios visi kiti veiksniai išlieka pastovūs, t.y. nesikeičia. Pavyzdžiui, pakilus kainai, prekės paklausa krenta, jei kiti veiksniai išlieka nepakitę. Tikrinant ir taikant teorijas, visada reikia galvoje turėti, kad „ceteris paribus“ gali būti ir neišlaikyta. Mūsų pavyzdyje paklausa gali nepasikeisti, jei, pavyzdžiui, pabrangs šios prekės pakaitalai.

Teorijos daro galingą poveikį. Kuo ilgiau naudojamės kokia nors teorija, tuo mums su ja patogiau ir tuo labiau nelinkstama ieškoti alternatyvių teorijų, nebent tai daryti priverčia įvykiai. Tai padeda paaiškinti, kodėl šiuolaikinė ekonomikos teorija – iš tikro turtinga daugelio teorijų mozaika. Ekonomikos teorija, kaip ir bet kuri kita socialinė teorija, suteikia žmonių patirčiai pastovumo, įgalina veiksmingai perteikti tai, ką laiko svarbiais ekonominiais aspektais.

Ekonomikos teorija – ekonomikos modelių apie santykius tarp ekonominių kintamųjų sudarymas, siekiant pagal juos iškelti tikrintas hipotezes ir patikrinti empiriniais duomenimis.

Hipotezė – tai pažinimo būdas, suformuluojantis teoriškai ir pakankamai tiksliai apibūdinamas, kad jį būtų galima patikrinti patirties duomenimis.

Ekonomikoje hipotezės daromos remiantis loginiais samprotavimais iš tam tikrų pradinių duomenų apie vartotojų, gamintojų ir kt. elgesį. Jos patikrinamos surinkus ekonomikos duomenis ir apdorojus juos statistikos technika. Remiantis naujaisiais ekonomikos duomenimis, šitoks tikrinimas leidžia patikslinti ekonomikos teoriją arba jos visiškai atsisakyti ir sukurti naują, pagal kurią galima geriau reikšti tikrovės faktus.

Hipotezės tikrinimas – tai statistikos kriterijų, padedančių spręsti apie hipotezės pagrįstumą esant neaiškioms sąlygoms, sukūrimas ir panaudojimas.

Tikrinant, ar hipotezė pagrįsta, visada yra galimybė padaryti teisingą sprendimą, bet taip pat ir suklysti.

Hipotezės tikrinimas – tai tų galimybių įvertinimas bei kriterijų nustatymas, kurie visiškai sumažina galimybę padaryti klaidingą sprendimą. Pavyzdžiui, jei norime nuspręsti, ar firmos dydis daro įtaką valdymo personalo atlyginimams, suformuluojame hipotezę, kad vidutinis valdymo personalo atlyginimas yra didesni didelėse firmose. Ši hipotezė gali būti teisinga arba klaidinga, ir todėl gali būti priimta arba atmesta.

Kai hipotezė prieštarauja tikriems pasaulio duomenims, ji gali būti patikslinta arba, iškėlus geresnę, jos atsisakyta. Jei hipotezę patvirtina statistinės analizės duomenys, tai ji gali tapti vertinga priemone šalie ekonomikai numatyti.

Ekonomikos teorija, be grynai teorinės, analitinės paskirties – esamos ekonominės sistemos analizės, plėtros prognozių
paruošimo, – turi atsakyti į klausimą ar gerai veikia ekonomika?

Dėl šios priežasties atsiranda pozityvinė ir normatyvinė ekonomika. Pozityvinės, arba aprašomosios, ekonomikos tikslas – parodyti, kaip ekonomika, ar jos dalis veikia. Ji apima mokslinį ekonomikos aspektą – aiškina pasaulį tokį, koks jis yra ir kaip jį gali keisti įvairios ekonominės jėgos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 802 žodžiai iš 2592 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.