Turinys
1. Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………..3
2. Pagrindiniai mokesčiai, kuriuos moka individualiosios (personalinės) įmonės………………3
2.1.Individualiųjų (personalinių) įmonių pelno mokestis………………………………………………….4
2.2.Kiti mokesčiai……………………………………………………………………………………………………….8
3. Išvados…………………………………………………………………………………………………………………9
Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………….……………….10
1. Įvadas
Norėčiau pradėt tuo, kad mokesčiai – pagrindinis valstybės pajamų šaltinis. Be jų valstybė negalėtų tinkamai funkcionuoti. Mokesčiai yra efektyvi ekonomikos stabilizavimo priemonė, jie išlygina pajamas ir apmoka už vyriausybės teikiamas paslaugas.
Savo darbe nurodžiau pagrindinius mokesčius, nors daugelis jų liko nepakomentuotų, tačiau mano manymu iš jų pavadinimo galima lengvai suprasti šių mokesčių esmę, Pagrindinis įmonės tikslas – gauti pelną, todėl nusprendžiau plačiau aptarti būtent individualiųjų (personalinių) įmonių pelno mokestį(2.1 sk.). Taip pat glaustai apibūdinau privalomąjį sveikatos draudimą, kelių fondą. Pasidomėjau monių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu,nes šiai dienai tai gana aktuali tema.
2. Pagrindiniai mokesčiai, kuriuos moka individualiosios (personalinės) įmonės
Įvesti mokestį ir nustatyti jo mokėjimo tvarką gali tik aukščiausioji šalies valdžia. Todėl visų mokesčių mokėjimą į nacionalinį ir savivaldybių biudžetus reglamentoja atitinkami mokesčio įstatymai. Tokiame įstatyme apibūdinami pagrindiniai mokesčio elementai, kas privalo jį mokėti, kas yra apmokestinimo objektas, koks yra mokesčio šaltinis, tarifas ir lengvatos. Konkrečią mokesčio mokėjimo tvarką dar reglamentuoja poįstatyminiai aktai, Vyriausybės nutarimai, Finansų ministerijos, kitų žinybų norminiai aktai.
Lietuvoje 16 (šešiolika) mokesčių administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), muitų mokestį – Muitinės depertamentas prie Finansų ministerijos, socialinio draudimo įmokas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
VMI administruoja šiuos šešiolika mokesčių:
1. pridetinės vertės mokestį (kartu su Muitine);
2. akcizus (kartu su Muitine);
3. fizinių asmenų pajamų mokestį;
4. juridinių asmenų pelno mokestį;
5. įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestį;
6. žemės mokestį;
7. valstybinės žemės ir valstybinio vandens fondo vandens telkinių nuomos mokestį;
8. mokestį už valstybinius gamtos išteklius (kartu su Aplinkos apsaugos ministerija);
9. naftos ir dujų išteklių mokestį (kartu su Aplinkos apsaugos ministerija);
10. mokestį už aplinkos teršimą (kartu su Aplinkos apsaugos ministerija);
11. konsulinį mokestį;
12. žyminį mokestį;
13. prekyviečių mokestį;
14. atskaitymus nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymą;
15. paveldimo ar dovanojamo turto mokestį;
16. privalomojo sveikatos draudimo įmokas (atskaitymus iš fizinių asmenų pajamų mokesčio).
Paprastai visos individualiosios (personalinės) įmonės moka šiuos pagrindinius mokesčius:
pelno mokestį;
atskaitymus į Kelių fondą nuo realizavimo pajamų;
valstybinio socialinio draudimo įmokas;
iš samdomų darbuotojų uždarbio išskaitomą fizinių asmenų pajamų mokestį (jeigu yra samdomų darbuotojų).
Kokius kitus iš aukščiau nurodytų mokesčių mokės viena ar kita konkreti įmonė, priklausys nuo jos veiklos rūšies, pobūdžio ir apimčių.
2.1.Individualiųjų (personalinių) įmonių pelno mokestis
Trumpai apžvelkime pelno mokesčio mokestinį laikotarpį ir taikomas lengvatas, o kitą informaciją apie pelno mokestį bus pateikta žemiau ištraukų iš įštatymo pavydalu.
Taigi, pelno mokestis – pagrindinis mokestis, kurį moka individualioji (personalinė) įmonė.
Pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra metai. Mokestiniai metai paprastai sutampa su kalendoriniais metais.
Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo prašymu ir atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių. Toks mokestinis laikotarpis gali būti keičiamas tik dėl objektyvių priežasčių, gavus vietos mokesčio administratoriaus leidimą.
Pirmas mokestinis laikotarpis prasideda nuo Lietuvos vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje arba, jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios. Paskutinis Lietuvos vieneto mokestinis laikotarpis pasibaigia Lietuvos vienetui pasibaigus. (Lietuvos Valstybės Pelno Mokesčio įstatymo 6 str.).
Mokestinių metų nuostolius galima perkelti į kitus mokestinius metus ( ne ilgiau kaip penkerius mokestinius metus, pradedant skaičiuoti nuo kitų metų, kai nuostoliai susidarė).