4. Pagrindiniai motyvai
Pragmatika ir etika
Dvi svarbiausios pagrindinių motyvų sritys — pragmatika ir etika gali būti laikomos esminėmis.
Žodis pragmatika kilęs iš graikų kalbos žodžio „pragma“, reiškiančio dalyką, darbą, veiksmą. Šiuolaikini pragmatizmą galima apibrėžti taip: koncepcijos ir teorijos, kuriomis bandoma apibūdinti ir paaiškinti tikrovę ir kurios nėra pasyvūs „tikros“ ir pastovios tikrovės atspindžiai. Paprasčiau galima taip nusakyti: tai, kas naudinga, yra tiesa.
Pragmatinį požiūrį paprastai apibūdina orientacija į rezultatus ir noras daryti permainas. Siauram pragmatizmui rūpi tik tai, kas yra naudinga čia ir dabar.
Pragmatizmą turi atsverti holistinis mąstymas, etika ir ekologija.
Etika ir verslas
Žodis etika kilęs iš graikiško žodžio „ethos“, reiškiančio įprotį ar paprotį.
Etika yra moralės filosofija: mintys apie esminius klausimus – teisinga ar neteisinga.
Pagrindinės etikos filosofijos srovės teigė:
— Moralinės tiesos yra pastovios ir universalios, todėl žmogus privalo jų laikytis.
Arba – jos yra situacijos sąlygoto pripažinimo išraiška ir todėl yra reliatyvios.
— Apie veiksmus reikia spręsti pagal tai, ar jie patys yra moralūs, ar amoralūs.
Arba – apie juos galima spręsti pagal jų pasekmes.
Pragmatizmas pagal pačią prigimtį yra visų artimiausias reliatyviam ir į pasekmes orientuotam požiūriui.
Pragmatinės etikos pavojai akivaizdūs. Nieko nėra lengviau, kaip pateisinti savo veiksmus. Interesų grupėms versle ar aplink jį reikalinga kažkas, kas būtų tvirta, patikima, pastovu. Tai turėtų būti išreikšta pastoviomis pagrindinėmis etinėmis vertybėmis.
Galima nurodyti šešias relevantines, tarpusavyje susijusias interesų grupes, kurios laimi, paisydamos paprastų etinių taisyklių.
Verslo interesu grupių santrauka.
1. Visuomenė aplink bendrovę.
Visuomenė bendradarbiaus su bendrove, jeigu žinos, jog tai patikimas partneris. Bendrovė galės labiau plėsti savo paslaugas ir lengviau užsitikrins savo padėti, jeigu veiks pagal pripažintą normalią verslo etiką.
2. Bendrovės savininkai.
Savininkai turi jausti pareigą prisidėti prie bendrovės valdymo ir nuolat domėtis jos plėtote. Jie turi daryti įtaką grupuotėms, kurių paramos bendrovė ieško. Savininkų įsipareigojimas labai priklauso ir nuo bendrovės etinės laikysenos.
3. Bendrovės tarnautojai.
Bendrovės tarnautojai turi susitapatinti su bendrove ir jos kultūra. Geriausia, kad jie jaustų, jog bendrovė atstovauja vertybėms, kurias jie vertina ir kuriomis didžiuojasi. Kuo didesnis susitapatinimas, tuo geresni rezultatai. Etiška laikysena tarnautojų atžvilgiu stiprina susitapatinimą.
4. Bendrovės tiekėjai.
Juo labiau tiekėjai tiki, kad bendrovė laikysis susitarimų ir įvykdys savo įsipareigojimus, tuo geresnė bus paslauga.
5. Bendrovės rinka.
Rinka turi tikėti bendrove. Ji ieško informacijos, patikimos reklamos ir deramo atvirumo gaminių kokybės, paslaugų ir kainų klausimais.
6. Bendrovės konkurentai.
Bendrovės gali įgyti ir konkurentų pasitikėjimą. Toks pasitikėjimas bus naudingas bendrovei tais atvejais, kai teks bendradarbiauti su konkurentais. Antra vertus, bendrovės neetiškas elgesys gali būti naudingas konkurentams.
Bendrovė, kuri įgyja šešių interesų grupių pasitikėjimą, laimi keletą ilgalaikių konkurencinių privilegijų. Netgi laikotarpiais, kai jos gaminiai, paslaugos ar kainos neįstengs konkuruoti, šešių grupių parama gali padėti bendrovei išsilaikyti.
Etika ir plėtros teorija
Vienodų veiksmų gali būti skirtingos priežastys.
Pasinaudodami šiomis priežastimis, galime nurodyti skirtingas etines normas.
Kai nuo veiksmų įvertinimo pereinama prie veiklos priežasčių įvertinimo, įžengiama į vadinamojo „moralinio protavimo“ sritį.
1. Moraliniai veiksniai, kurie atliekami vien tik savo poreikiams tenkinti arba bausmei išvengti, žvelgiant iš moralinio protavimo perspektyvos, yra pati žemiausia pakopa.
2. Norą prisitaikyti prie bendrų visuomeninių normų ir prisidėti prie socialiai konstruktyvių veiksmų galima laikyti antrąja pakopa.
3. Keitimasis paslaugomis bei altruizmas, ištikimybė savo paties etinėms normoms ir vertybėms, netgi jei tai turėtų negatyvių pasekmių sau pačiam, yra aukščiausia pakopa.
Trijų moralinio protavimo lygių modelis.
1 lygis.Veikiantysis savo veiksmu priežastimi laiko naudą sau pačiam (o gal ir artimiems giminaičiams). Lemiamas dalykas yra materialinė nauda ir bausmės vengimas.
2 lygis.Veikiantysis savo veiksmų priežastimi laiko tai, kas socialiai ir teisiškai yra teisinga ar klaidinga. Čia lemia socialinio aprobavimo ir lojalaus paklusnumo derinys.
3 lygis.Veikiantysis savo veiksmu priežastimis laiko savo paties tiesos ir netiesos normas. Lemia savigarba savo etinių normų atžvilgiu.
Internacionalizuota ir sustiprėjusi konkurencinė padėtis, kurią dabar patiria verslo bendruomenė, etinę problemą dar labiau komplikuoja.
Verslas egzistuoja visų pirma tam, kad investuotas kapitalas rentabilumo dėka duotų pelną. Kol etinė veikla ir pelningumas sutampa, problemos neiškyla.
Kai amorali veikla yra pelningesnė už moralią bent jau trumpu laikotarpiu, šitą ne taip lengva suderinti. Tokiomis aplinkybėmis būtinas aukštesnis moralinio protavimo lygis.
Reikalingas etinių normų minimumo kompleksas, kuriuo rimti
verslininkai galėtų naudotis bet kuriomis normaliomis aplinkybėmis, nepaisydami pagrindinės argumentacijos.
Etika ir loginiai lygiai
Ankstesniame poskyryje apie etiką ir verslą užsiminėme apie šešias interesų grupes, su kuriomis bendrovė užmezga ryšį. Šiais laikais nė viena bendrovė negali nesiskaityti su septintąja, aukščiausia interesų grupe, apimančia visa kita — žmonija.
Diagrama 4.1. Verslo etiniai motyvai, be kitų dalykų, turi respektuoti interesų grupių hierarchiją. Šiais laikais, kai mūsų bendrai ateičiai gresia rimtas pavojus, pasaulinė ekosistema privalo turėti didžiausią prioritetą.
Skirtingos svarstomo vieneto ribos (laike ir erdvėje) sudaro hierarchinę struktūrą, arba gali būti nustatyti skirtingi loginiai lygiai.
Galima teigti, kad aukštesnės kiekybės sudaro subordinuotosioms išorines sąlygas
Gerų poelgių (padėk savo artimui) suma gali duoti pražūtingų rezultatų (visuomenės normų žlugimas).
Visumos reikšmė yra didesnė už dalies reikšmę.
Ilgalaikės, savarankiškos, tolygios ir stiprios plėtros vienoje srityje reikšmė yra didesnė už bet kurio individo ar bendrovės reikšmę trumpesniu laikotarpiu. Kai globaliniai aplinkos apsaugos interesai susiduria su trumpalaikėmis ir vietinėmis verslo galimybėmis, aplinkos apsaugos interesai turi imti viršų. Jie yra aukštesni ir viršesni netgi tada, kai verslo galimybės gali suteikti labai reikalingų darbo vietų ir kitos naudos.