| |
| |
| |
|PAGRINDINIAI VISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBOS PRIEMONĖS IR BŪDAI: PROBLEMŲ |
|APIBRĖŽIMAS IR SPRENDIMAS |
|65309P101 PK 03B |
| |2004-04-07 |Jonas Kundra |
| |2004-04-07 | |
| |
Turinys
Problemų apibrėžimas 4
1. Idėjų varžybos 6
2. Priežasties ir padarinio diagramos 6
3. Pareto analizė 8
4. Kokybės būreliai 8
5. Giliosios priežasties analizė 9
6. Kontrolės diagramos 9
Problemų sprendimas 10
Grupinis metodas 11
1. Aktyvumas 11
2. Pasyvumas 12
3. Papildomų jėgų poveikis grupiniams problemų sprendimams 12
PATV 13
1. Planuoti 14
2. Atlikti 14
3. Tikrinti 14
4. Veikti 14
Išvados 15
Įžanga
Gamybos proceso stebėjimas – dažna proceso bandinių atranka ir
rezultatų žymėjimas statistinėse diagramose – pasirodė trečiojo dešimtmečio
pabaigoje. Po antrojo pasaulinio karo jis buvo dingęs. Ir tik devintajame
dešimtmetyje jis vėl atgimė. Tuo metu kai jo nebuvo, vartotojas buvo
paprasčiausias būdas kokybei valdyti. Pramonėje pasamdyti būriai
inspektorių , kurie rūšiavo ydingus gaminius, paėmę juos iš didelių gamybos
partijų. Statistinė tų partijų bandinių atranka sumažino inspektavimo
išlaidas, tačiau kokybė liko tapati, kuri yra brangi ir pavėluota. Daug
buvo rašyta apie visuotinės kokybės vadybos vartojamas priemones ir metodus
ir apie tai, kaip tas priemones taikyti tiek gamyboje, tiek paslaugu
pramonei. Vienas iš svarbesnių bet kurio kokybės proceso etapų yra
apibrėžti kritines problemas ir visas tų problemų priežastis.
Problemų apibrėžimas
Norint gauti tinkamus ir naudingus sprendimus reikia mokėti apibrėžti
problemą. Visi mes per savo asmeninį ir profesinį gyvenimą buvome atsidūrę
tokioje situacijoje, kai reikia pareikšti požiūrį į ateičiai svarbų dalyką.
Atsidūrus tokioje situacijoje svarbu apibrėžti problemą, su kuria
susiduriame. Tą problemą apibrėžti galime įvairiais būdais. Problemos
apibrėžimą galima suprasti ir kaip atskirą užduotį. Tai integrali
visuotinės kokybės vadybos (VKV) dalis.
Svarbiausias VKV dalykas yra tikslus ir prasmingas problemos
apibrėžimas. Dažnai kyla klausimų ir kartais net nežinome iš ko tikėtis
atsakymo. Daug kartų atsakymų mes ieškome pas vadybininkus, tačiau tuomet
iškyla dar svarbesnis klausimas “ Ar galime vadovauti tik tam darbui kurį
išmanote?”
Šie klausimai atspindi gyvenimišką tikrovę. Negalima apibrėžti nei
tokių problemų sprendimams ieškoti, nei paprasčiausiai atsakyti į tokius
klausimus, kurie keliami su savotišku netikrumu. Tokiomis kasdieninėmis
aplinkybėmis problemų apibrėžimas yra lemtingas momentas. Tačiau jis dar
svarbesnis diegiant ir palaikant VKV programą.
Problemos apibrėžimas yra procesas darbovietės trūkumų suvokimui
stiprinti. Akivaizdžiausi trūkumai, kurie gali būti apibrėžiami, yra
gamyboje. Pritaikiusios kai kuriuos objektyvius kriterijus, įvairios
inspekcijos gali tuos trūkumus išmatuoti. Ir tik po to galima imtis
priemonių tuos trūkumus pašalinti.
Paslaugų pramonė turi problemų ar ydų, kurias reikia įveikti. Nors
tokios problemos gali skirtis nuo gamybos pramonės problemų, bet problemos
apibrėžimo požiūriu tos priemonės yra tos pačios.
Problemai apibrėžti vartojamos kelios pagrindinės priemonės. Dr.Kaoru
Ishikwa. Vienas iš pirmųjų VKV specialistų, buvo pirmasis žmogus pavartojęs
terminą “visuotinės kokybės kontrolė”. Jis parengė septynias priemones,
kurias jo nuomone gali vartoti bet kuris darbininkas. Tai:
1. Pareto diagrama
2. Priežasties ir padarinio diagramos
3. Histogramos
4. Tikrinamieji lapai
5. Taškinės diagramos
6. Įvykių eigos diagramos
7. Kontrolės diagramos
Visos šios priemonės turi įtakos kokybės valdymui, tačiau surasta ir
kitų naudingų priemonių Ishikawa pateiktosiomis papildyti.
Spendžiant iš apibrėžties, problemos sprendimas – procesas. Vadinasi
tai trunkančioji užduotis. Reikia, kad žmonės ir sistemos nuolat dirbtų
darbą pačiu našiausiu būdu. Turėdami užduotį pastebėti visus trūkumus,
kenkiančius kokybei, firmos darbininkai gali stengtis nuolat šalinti
aplaidumą ir atliekas. Darbininkai gali apibrėžti atpažinti darbovietėje
problemas, kurias našumo labui reikia sutvarkyti.
Pastangos tobulinti kokybę turi būti planuojamos, organizuojamos,
prižiūrimos ir atgaivinamos. Tačiau daugeliui bendrovių to
nepavyksta
padaryti tolydiniu procesu todėl, kad bendrovė imasi stropiai išdalintų
programų ar skubotai parinktų populiarių priemonių ir taip siekia greito
rezultato. Dar kitaip sakant, firma negali tikėtis optimalių rezultatų, jei
problemos apibrėžimo nedaro svarbia ir tolydine visos sistemos dalis.
Tai dabartis kyla klausimas “ kas turi imtis problemų apibrėžimo?”.
Tai yra išties svarbus klausimas. Kiekvienas žmogus bendrovėje, yra kaip
nors įtrauktas į problemos apibrėžimą. Įtraukiami visi tiekėjai, savo
pristatomomis prekėms ir paslaugomis remiantys bendrovės pastangas.
Pagaliau visi žmonės, turintys progą naudotis prekėmis ir paslaugomis,
gaunamomis iš bendrovės, yra taip pat susiję su tokiu apibrėžimu. VKV
prasme visi ankščiau minėti žmonės bus firmos vidiniai arba išoriniai
vartotojai.. VKV pastangų sėkmės sąlyga – vadybos įtraukimas ir
apsisprendimas. Vyriausias firmos administratorius (VA) ir vyriausieji
vadybininkai turi parodyti nuoširdų apsisprendimą tvarkyti popierius
bendromis jėgomis su savo darbuotojais. Aukštoji vadyba turi būti
sąžininga, pasirengusi dalintis mintimis ir remtis aplinkinius žmones,
kurie nesibijo ir nėra įbauginti.
Kiekvienai rimtai kokybės tobulinimo iniciatyvai reikia vadovaujančios
grupės – kokybės tarybos darbui pradėti. Tokia taryba paprastai susideda iš
VA iš jo artimiausių pagalbininkų. Kokybės tarybos pasirodymas – tai
reikšmingas signalas darbuotojams, kad kokybė yra 1) prioritetinė
iniciatyva bendrovės strateginiuose planuose, 2) labai svarbi ateities
planuose. Kitas svarbus kokybės iniciatyvos diegimo elementas yra
apdovanojimų sistemos peržiūrėjimas. Visiems į procesą įtrauktiems
darbuotojams turi būti kokiu nors būdu atlyginta už papildomai užkrautą
darbo naštą.
Savaime suprantama, kad sukurti kokybės tarybą ir naują apdovanojimų
sistemą tereiškia vien keletą būtinų žingsnių kelyje į kokybės gerinimą.
Neįmanom pasiekti kokybės vadybos, jei firma neapsibrėžia veiksmų ir
sprendimų, reikalingų ankstesnei tvarkai keisti ir visais lygiais
neįtraukia tokių užduočių į savo verslo planą. Svarbiausia firmai paversti
kokybės gerinimą visų atsakomybe ir kiekvieno darbuotojo kasdieninio darbo
dalimi, ne jo ar jos kasdieninio darbo priedu.
Taigi nusprendusi firma turėti kokybės tarybą ir stengiantis spręsti
problemas, turi pasirinkti tinkamas priemones problemai apibrėžti. Yra
įvairiausių priemonių, naudotinų problemai apibrėžti. Jų yra labai daug ,
tačiau kiekvieno nuomonė šiuo atžvilgiu yra skirtinga. Yra šešios
priemonės, kuriomis verta pasidomėti, nes jas dažnai vartoja bendrovės,
apsisprendusios imtis VKV. Štai jos: 1) idėjų varžybos, 2) priežasties ir
padarinio diagramos, 3) Pareto analizė, 4) kokybės būreliai, 5) gilios
priežasties analizė, 6) kontrolės diagramos. Nesvarbu, kuria tvarka šios
priemonės bus aptariamos, po jų pritaikymo pasiekti rezultatai priklausys
nuo taikiusiųjų įgūdžių. Dabartis aptarsime plačiau šias šešias priemones.
1. Idėjų varžybos
Tai grupinis procesas, kai individai nedraudžiami kuria idėjas.
Tikslas – siūlyti minčių konkrečiai problemai spręsti. Visi dalyviai yra
lygiaverčiai ir dalyvauja šiame procese nieko neverčiami. Idėjų varžybos
neturi pateikti sprendimų, vien tik pateikti daugybę skirtingų įmanomų
būdų.
Idėjų varžybos yra procesas užrašyti mintims neformalioje atmosferoje.
Per labai trumpą laiką pateikiama svarstyti daug minčių. Kai kurie
ekspertai pataria svarbioms varžyboms pasikviesti talkininką. Toks
talkininkas turi turėti daug įgūdžių ir išmanyti kaip tokias varžybas
rengti. Tačiau yra labai svarbu ir tai, kad talkininkas turi būti
suinteresuotas susirinkimo rezultatais. Geras talkininkas gali užtikrinti
visų grupės narių dalyvavimą ir padėti sušaukti darbingą sueigą.
Tipiškas idėjų varžybų susirinkimas gali trukti kelias valandas.
Paprastai jis dalijasi į du etapus. Pirmame etape yra siūlomos idėjos,