Pagrindinių psichologijos krypčių palyginimas
5 (100%) 1 vote

Pagrindinių psichologijos krypčių palyginimas

Turinys

Įvadas 3

Biheviorizmas 3

Psichoanalizė 4

Kognityvinė psichologija 5

Humanistinė psichologija 6

Apibendrinimas 9

Literatūra: 11

Įvadas

Psichologija yra gana jaunas mokslas, jam yra vos šimtas metų, tačiau užuomazgos buvo jau gerokai anksčiau, kaip filosofijos mokslo dalis. Nepaisant to, kad tai yra jaunas mokslas jis išsiskaidė į gana daug psichologijos krypčių. Formuojantis kiekvienai iš jų buvo rememasi įvairiais veiksniais, pvz.: elgsena, sąmonė, pasąmonė ir daugybe kt. Mes aptarsime keturias pagrindines kryptis: biheviorizmą, psichoanalizę, kognityvinę ir humanistinę psichologijas. Apibendrinime išskirsime svarbiausius jų bruožus, privalumus ir trūkumus, bei paliginsime jas. Taip pat paminėsime ir kitų psichologijos krypčių pagrindinius teiginius.

Biheviorizmas

Ši psichologijos kryptis atsirado XX amžiaus pradžioje šiaurės Amerikoje. Jos pradininkas J. Watson. Tai materialistinė psichologija, kuri psichologijos objektu laiko žmogaus elgesį, kuris gali būti objektyviai stebimas. Pats elgesys buvo suprantamas kaip organizmo reakcijos į aplinkos stimulus visuma.

Ši psichologija atmetė visas prieš tai buvusias psichologijos sąvokas (pojūčio, jausmo, protavimo, atminties) ir žiūri tik į išorinį žmogaus elgesį, bei aktyvumą įvairiomis aplinkybėmis. Bihevioristai teigia, kad išorinė aplinka sąlygoja žmonių poelgius. Psichinis gyvenimas grindžiamas paerzinimais ir reakcijomis.

Inrospekcijos metodą bihevioristai laiko netinkamu, nes jų manymu sielos ir sąmonės sąvoka yra miglota ir neįrodoma, savo tyrimams jie vartoja objektyviuosius metodus: eksperimentinį ir ekstrospekcijos metodą, kiti metodai jų nuomone yra subjektyvūs ir dėl to yra klaidingi ir nepatikimi.

Ši psichologija teigia, kad dirginimas sąlygoja žmonių veiksmus. Žmonių reakcijos būna dviejų rūšių: prigimtinės (būdinga naujagimiams) ir tų, kurios yra įgyjamos gyvenimo metu, o šios pasak J. Watson’o yra sukeliamos dėl įvairių aplinkybių. Bihevioristinė psichologija sutelkia savo dėmesį į aplinkybių sukeltas reakcijas, jomis bandydama paaiškinti, visą žmonių elgimąsi, veikimą ir psichinį gyvenimą. Instinktas laikomas viena iš tokių reakcijų.

Prigimtinės emocinės reakcijos (jausmai) būna trijų tipų: baimė, meilė ir pyktis, net naujagimiai jaučia šiuos jausmus. Visi kiti jausmai atsiranda iš šių pirmųjų, vystymosi metu.

Watson’as teigė, jog individualūs žmonių skirtumai atsiranda dėl trijų priežasčių: skirtingų gyvenimo sąlygų, skirtingo auklėjimo, taip pat dėl skirtingos žmonių fizinės bei cheminės struktūros.

Žymiausi atstovai abejojo ar sąmonės apraiškos gali būti analizuojamos objektyviai ir moksliškai, tačiau suaugusių žmonių, vaikų, gyvulių poelgiai ir išviršinis laikymasis galėjo būti analizuojami objektyviai. Iš pradžių savo tyrimus jie bandė atlikinėti su vaikais, bet po to tai buvo uždrausta, todėl jie ėmė naudoti gyvūnus, pvz.: viščiukus, peles. Atlikę įvairius tyrimus su gyvūnais bihevioristai padarė tokias išvadas, kad apdovanojimas padaro teigiama įtaką išmokimui. Buvo teigiama, kad elgesys yra sąlygotas patyrimo ir yra tiesioginis jo rezultatas. Kai yra žinomas patyrimas galima nuspėti ir elgesį. Remdamiesi šiais tyrimais jie darė išvadas ir žmonių elgesio aiškinimui, bet už tai buvo labai kritikuojami, tai manoma yra esminis jų trūkumas. Nepaisant to šios psichologinės krypties atstovai iškėlė psichologinių tyrimų objektyvumo problemą, nes elgesys yra nustatomas daug sudėtingiau nei buvo manoma iš pradžių.

Vėliau atsirado neobiheviorizmas, kurio žymiausias atstovas Z. Tolman. Ši kryptis apėmė pažintinius ir motyvacinius elgesio komponentus, įvedant tarpinių kintamųjų sąvoka. Išmokimas, pasak šios krypties atstovų, yra pagrįstas universaliais mechanizmais, jis yra automatiškas nes vyksta nervų sistemos lygmenyje ir priklauso nuo subjekto valios ar nervų. Neobihevioristai padarė labai svarbias išvadas: Pasitelkiant stimulais ir pastiprinimu įmanoma suformuoti įvairų elgesį, manipuliuoti individu.

Psichoanalizė

Šios krypties pradininku vadinamas S. Freud. Jis buvo praktikuojantis psichiatras ir po ilgų tyrimų stebint pacientus, jis padarė tokia išvadą, kad žmonių elgesį sąlygoja pasąmoninės jėgos, vėliau pavadintos potraukiais, kurių pagrindą sudaro instinktai. Kadangi sąmonės lygmenyje instinktų pasirodymas yra uždraustas, jie pasireiškia pasąmonės lygmenyje, nors sąmonė to nežino. Potraukiai pasireiškia sapnuose, kalbiniuose apsireiškimuose, nukrypimuose nuo adekvataus elgesio, tuo padarydami lemtingą įtaką asmenybės profesijos pasirinkimui bei kūrybai.

Pagrindinių instinktu psichoanalizės krypties atstovai laiko seksualinį, nes jis yra labiausiai ribojamas visuomenėje, todėl žmogaus sąmonėje jo trūksta ir jis ima vis labiau pasireikšti pasąmonėje. Šie psichologai perdaug sureikšmina žmogaus seksualinę prigimtį, nes ja grindžia visus žmogaus poelgius, įskaitant žmogaus mokslo pasiekimus, meno kūrinių ir netgi teigiama, kad žindantis kūdikis yra seksualinio susijaudinimo būklėje, kuri jam suteikia smagumo.

Nepaisant to, kad trūkumai yra gana ženklūs, šios krypties nuopelnai yra labai svarbūs. Kalbėdamas apie pasąmonę S. Freud’as bandė atskleisti dinamiškus
ryšius tarp sąmonės ir pasąmonės. Asmenybės sąmonė pasidarė psichinės visumos dalimi, o ne uždara erdve. Jis pirmasis atkreipė dėmesį, kad žmogaus gyvenime labai svarbi yra seksualinė sfera. Taip pat seksualinės gynybos sąvoką, kuri šiomis dienomis tapo viena iš svarbiausiu psichoterapijos sąvokų.

Šiandien mažai kas galėtų ginčytis dėl to, jog mūsų pasąmoniniai procesai įtakoja mūsų elgesį, kad vaikystės patyrimai, išgyvenimai ir vidiniai konfliktai yra svarbūs asmenybės gyvenime. Tačiau prieš du trečdalius amžiaus tai buvo nepriimtina, nepaisant to S. Freud’as buvo populiariausias ir įtakingiausias XX amžiaus psichologijos mokslininkas.

Psichoanalizė – diagnostinis metodas tyrinėjantis psichiškai nenormalius žmones. Kadangi vaikai nėra pilnai susiformavusios asmenybės, tai yra nėra normalūs asmenys, todėl psichoanalitikai dažnai savo tyrinėjimams naudoja vaikus, bet tai sukėlė psichoanalizės kritikų pasipiktinimą, nes tai paneigia visas pedagogikos taisykles ir padaro didžiulę žalą vaiko vystymuisi. Psichoanalitikas, remdamasis laisvų asociacijų metodu, sapnų analize ir kt., analizuoja giliausius psichikos lygmenis, kurie slypi ne tik sąmonėje, bet ir pasąmonėje. Psichoanalizė paprastai trunka 4-5 metus, o pacientas su savo psichoanalitiku susitinka ne rečiau keturių kartų per savaitę. Todėl laikoma, kad psichoanalizė yra pats giliausias ir sudėtingiausias savęs pažinimo ir gydymo būdas.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1013 žodžiai iš 3180 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.