Pagyvenę žmonės ir savižudybės mastai ir priežastys lyginamoji analizė pagal amžių socialinės ekonominės charakteristikos
5 (100%) 1 vote

Pagyvenę žmonės ir savižudybės mastai ir priežastys lyginamoji analizė pagal amžių socialinės ekonominės charakteristikos

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………… 3

TEORINĖ DALIS……………………………………………………………………………… 4

1. PSICHOLOGINĖS SAVIŽUDYBIŲ PROBLEMOS………………………………………………… 4

1. 1 Suicidinių elgsenų dinamika………………………………………………………………………………… 7

1. 2 Savižudybių klasifikacija…………………………………………………………………………………….. 9

2. SAVIŽUDYBIŲ PLITIMAS LIETUVOJE……………………………………………………………… 11

IŠVADOS……………………………………………………………………………………… 15

LITERATŪRA………………………………………………………………………………… 15

PRIEDAI……………………………………………………………………………………………………………………. 16

ĮVADAS

Problemos aktualumas.

Savižudybė – dažniausiai ilgo, kartais net visą gyvenimą trunkančio proceso rezultatas. Pamažu problemos kaupiasi, žmogus vis labiau jaučiasi nevertas ir nereikalingas, kol pagaliau jam ima atrodyti, kad atsidūrė visiškoje aklavietėje, jį užvaldo tik neviltis ir ją stiprinančios mintys. Galų gale užtenka paskutinio lašo – kokios konkrečios priežasties ar preteksto – ir tada jau savižudybė įvyksta greitai.

Lietuvoje kasmet nusižudo apie 1700 žmonių, o dešimt kartų daugiau, tai yra per 17000, kasmet mėgina nusižudyti. Kasdien Lietuvoje nusižudo 4 – 5 žmonės. Tai daugiau, negu žūsta avarijose. Kiekviena savižudybė labai stipriai emociškai paveikia mažiausiai šešis su nusižudžiusiuoju susijusius žmones.

Savižudybių skaičius – šalies dvasinės sveikatos rodiklis. Šia prasme Lietuva kol kas atrodo liūdnai – mūsų savižudybių rodiklis pats aukščiausias Europoje, o pasaulyje tiek pat savižudybių įvyksta tik Šri Lankoje. Nuo mūsų ne daug atsilieka Estija, Latvija, Rusijos Federacija. Savižudybių gausa visada garsėjusią Vengriją mes pralenkėme jau prieš keletą metų. Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje savižudybių įvyksta tris kartus mažiau.

Tiesa, epidemiologinių duomenų tikslumas visada kelia nemaža problemų: dėl daugelio priežasčių toli gražu ne visos įvykusios savižudybės oficialiai užfiksuojamos; taip pat gali būti, kad dėl registravimo procedūrų netikslumo ar kitų motyvų kai kurios smurtinės mirtys nepagrįstai priskiriamos savižudybėms (Gailienė D., 1998).

TEORINĖ DALIS

1. PSICHOLOGINĖS SAVIŽUDYBIŲ PROBLEMOS

Daugelį žmogaus išgyvenimų gaubia paslaptingumo ir neįprastumo aureolė. Plužek Z. (1996) teigė, kad vienas iš tokių išgyvenimų, be abejonės, yra savižudybės arba mėginimas atimti sau gyvybę. Kaip stipriai turi būti geidžiama mirties, jei žmogus, suaugęs, jaunas, subrendęs ir, atrodytų, pačiame psichinių ir fizinių jėgų žydėjime, nugali stiprų gyvybės instinktą ir ryžtasi pakelti ranką prieš save patį? Kokie sunkūs turi būti individą užklupę išgyvenimai, kurie pastūmėja jį prie tokio sprendimo?

Savižudybė yra labai sudėtingas išgyvenimas, todėl ja domisi daugelis mokslo disciplinų: sociologija, filosofija, medicina, psichologija, kriminologija ir teologija. Šį dėmesį rodo ir moksliniai tyrimai, ir steigiami Savižudybių profilaktikos centrai, kuriuose teikiama pagalba asmenims su aukštais savižudybės rizikos rodikliais arba tiems, kuriems po nepavykusio mėginimo nusižudyti reikia ilgalaikės pagalbos ir terapijos.

Paskutiniais dešimtmečiais išsiskyrė dvi mokslo disciplinos, kurių pagrindinis domėjimosi objektas ir yra savižudybės, suicidinės elgsenos tipai. Viena iš jų – suicidologija (pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio suicidium – savižudybė), mokslas apie savižubybes, o kita tanatologija, mokslas apie mirtį, – ir natūralią, ir savižudišką.

Savižudybė yra tipiškas pavyzdys tokio reiškinio, kurį tirti reikia interdisciplinariai, siekiant išsiaiškinti šios elgsenos motyvus ir profilaktikos, ir gydymo tikslais. Ypatingas vaidmuo čia tenka psichologams, psichiatrams ir dvasininkams. Jų supratimo ir pagalbos kartais tikimasi net labai dramatiškais gyvenimo momentais.

Taigi kodėl kai kurie žmonės nenori gyventi?

Tai vienas iš pagrindinių klausimų apie savižudybes – tai klausimas, kokia yra tokios elgsenos motyvacija. Suicidinių elgsenų motyvacija galima domėtis dviem aspektais:

1. Pirmasis aspektas siekia išsiaiškinti, kodėl žmogus mėgina nusižudyti ir kodėl jis nori atimti sau gyvybę, kas jį link to stumia ir kokį vidinį pasipriešinimą jis turi nugalėti, kad įveiktų baimę ir stiprų gyvybės instinktą?

2. Antrasis aspektas siekia išsiaiškinti, kodėl kitas žmogus, atsidūręs subjektyviai labai sunkioje situacijoje ir ištiktas stiprios psichologinės krizės, vis tiek nori gyventi?

Pirmasis klausimas liečia mirties pasirinkimo motyvaciją, o antrasis – sunkaus gyvenimo pasirinkimo motyvaciją. Abu šiuos klausimus galima traktuoti ir kaip du tos pačios problemos aspektus, kai turima omeny
žmogaus gyvenimo vertės bei garbingumo ir mirties garbingumo problema.

Ieškant atsakymo į šiuos klausimus reikia pažinti ir aprašyti patį savižudybių reiškinį – tokį sudėtingą ir sąlygišką, koks jis yra, – ir tik tada bus galima mėginti suprasti, kodėl kažkam savižudybė gali tapti ilgai ieškotu būdu sunkiai situacijai įveikti. Kartais žmogus to kaip reikiant nesuvokia, kartais kažkas visai nerūpestingai rizikuoja savo gyvybe, kartais savižudybė būna įrankis, padedantis manipuliuoti aplinkiniais, kartais – pagalbos šauksmas. Tačiau nepaisant visų čia suminėtų suicidinės elgsenos skirtingumų, visos savižudybės turi kažką bendrą, kas sieja savižudybes į didelę bendrą elgsenų grupę.

Edvinas Shneidmanas, vienas žymiausių šiuolaikinės suicidologijos kūrėjų, Los Andžele esančio Kalifornijos universiteto instituto direktorius, pateikė 1980 metais 10 visoms savižudybėms bendrų charakteristikų.

1. Bendras savižudybių tikslas – rasti problemos sprendimo būdą.

2. Bendra savižudybių užduotis – atimti sau sąmonę, kad galima būtų negalvoti.

3. Bendras savižudybes sukeliantis dirgiklis – tai dirgiklis, teikiantis nepakeliamą psichinį skausmą.

4. Bendras savižudybes sukeliantis stresorius – frustruoti psichiniai poreikiai.

5. Visoms savižudybėms bendra emocinė būklė yra bejėgiškumo ir nevilties pojūtis.

6. Visoms savižudybėms bendra vidinė pozicija – ambivalentiškumas gyvenimo atžvilgiu: potraukiai gyventi ir negyventi susilygina.

7. Visoms savižudybėms bendra pažinimo sferos būklė yra horizontų susiaurėjimas.

8. Visose savižudybėse pasirenkama veiklos rūšis – pasitraukimas.

9. Visoms savižudybėms bendra tarpasmeninio komunikavimo forma yra atskleidimas kam nors savižudybės plano.

10. Visoms savižudybėms bendra priežastis, dėl kurios atsiranda vidinis sutelktumas, yra ryšys tarp būdų, kuriais žmogus visą gyvenimą kovojo su sunkiomis situacijomis.

Plužek Z. (1996) teigė, kad šie savižudybių panašunų sugretinimai rodo, kad nepaisant didžiulės įvairovės, vis dėlto galima rasti visų kultūrų suicidentams bendrų bruožų, yra ir tam tikrų plačiai suvokiamos motyvacijos prielaidų.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos priimtą klasifikaciją savižudybės priskiriamos prie autodestruktyvių elgsenų, kurių esama įvairių tipų.

Autodestruktyvi elgsena gali būti tiesioginė ir netiesioginė žiūrėti 3 priedą. Tiesioginė autodestrukcijos atveju asmuo jaučia norą, o kartais net vidinį poreikį nužudyti save arba suluošinti savo kūną, kas gali, nors ir nebūtinai, baigtis mirtimi. Tuomet mirtis būna numatytas ar bent jau numanomas tikslas. Jei autodestrukcijos forma netiesioginė, žmogus sąmoningai nesirenka mirties ir sąmoningai neapsisprendžia suluošinti savo kūną. Tačiau jis sukelia riziką savo gyvybei ar sveikatai liaudamas rūpinęsis sveikata arba atsiduodamas sveikatai ir gyvybei kenksmingų priemonių poveikiui.

Plužek Z. (1996) teigė, kad autodestrukcijos schemą galima išplėsti priėmus, tokį apbrėžimą, pagal kurį autodestrukcija taip pat būtų laikomas kenkimas savo psichinei sveikatai bei asmenybės raidai. Šitaip sau kenkti galima apleidžiant saviauklos darbą; taip pat galima savo asmenybės raidą užblokuoti, tokiu gyvenimo stiliumi, kuris neleis iki galo išnaudoti visas savo galimybes.

Tiesioginės autodestrukcijos atveju asmuo turi aiškią motyvaciją atimti sau gyvybę ar bent jau viduje neatmetama, tokios galimybės. Netiesioginės autodestrukcijos atveju, tai nėra suvokiama. Asmuo nesiima jokios veiklos aiškiais savižudiškais tikslais.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1195 žodžiai iš 3915 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.