Pajamu ir sanaudu apskaita uab zalioji grycia
5 (100%) 1 vote

Pajamu ir sanaudu apskaita uab zalioji grycia

Turinys

ĮVADAS 3

1. PAJAMŲ APSKAITA 4

1.1. Pajamų grupavimas 6

1.2. Pripažinimo kriterijai 6

1.3. Prekybos pajamų pripažinimas 7

1.4. Paslaugų pajamų pripažinimas 8

1.5. Palūkanų, autorinių atlyginimų, dividendų pajamų pripažinimas 10

2. SĄNAUDŲ APSKAITA 11

2.1. Sąnaudų apskaita taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą 11

2.2. Sąnaudų apskaita taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą 12

2.3. Sąnaudų pripažinimas 12

3. PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ ĮVERTINIMAS 14

4. PARDAVIMO SAVIKAINA IR VEIKLOS SĄNAUDOS 15

5. FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS IR SĄNAUDOS 17

6. SĄSKAITŲ UŽDARYMAS. PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ SUVESTINĖ 18

PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ APSKAITA UAB „ŽALIOJI GRYČIA“ 19

IŠVADOS 24

LITERATŪROS SĄRAŠAS 25

PRIEDAI 26

ĮVADAS

Įmonė – tai pelno siekiantis ūkio subjektas. Įmonės pagrindinis tikslas iš savo veiklos gauti pelną. Pelnui gauti turime uždirbti pajamas, o tas pajamas uždirbant patiriame tam tikras sąnaudas. Kadangi įmonės veiklos ataskaitinio laikotarpio finansinis rezultatas (pelnas ar nuostolis) turi būti nustatytas patikimai, tam reikia palyginti šio laikotarpio pajamas su joms uždirbti padarytomis sąnaudomis. Tam ypatingą dėmesį skiria tiek įmonės valdytojai, tiek ir išoriniai informacijos vartotojai – esantys bei potencialūs akcininkai, kreditoriai. Be abejonės, pajamų ir sąnaudų apskaita aktuali ir mokesčių institucijoms. Atsižvelgiant į išsamias daugelio autorių publikacijas bei teisės aktų pokyčius pajamų ir sąnaudų apskaitos atžvilgiu, tampa aišku, jog mano pasirinkta tema nėra pirmą kartą apibendrintas, anksčiau nenagrinėtas klausimas. Vis dėlto, įvertinus naujai įsigaliojusius įstatymus ar jų pakeitimus bei išstudijavus pastarųjų metų literatūrą, tema įgyja šiek tiek naujumo.

Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti pajamų ir sąnaudų rūšis, jų apskaitos ypatumus, vertinimo kriterijus, pripažinimo bruožus bei grupavimą.

Kursiniame darbe keliami tokie uždaviniai:

1. pristatyti pagrindines pajamų ir sąnaudų sąvokas;

2. išanalizuoti svarbiausius pajamas ir sąnaudas reglamentuojančius teisinius aktus;

3. išnagrinėti pagrindinius gamybinių įmonių pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje atvejus;

Darbas suskirstytas į teorinius skyrius, kuriuose išsamiai analizuojami pajamų ir sąnaudų klausimai, glaustai apibendrinama pateikta informacija. Visose darbo dalyse aptartos pagrindinės pajamų ir sąnaudų temos: reglamentavimas, pripažinimas, apskaita. Pajamos ir sąnaudos analizuojamos ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Pasirinkta UAB „Žalioji gryčia“ ir analizuojama šios įmonės sąnaudų ir pajamų sudėtis.

1. PAJAMŲ APSKAITA

Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto(arba jo vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.[1,1VAS]

Įmonės pajamos yra labai svarbus jos veiklos rodiklis. Pajamos didina įmonės turtą, o jų perviršis, palyginus su atitinkamomis sąnaudomis, sudaro pelną. Taigi pajamų didinimas yra reikšmingas įmonės turto gausinimo ir jos pelno didinimo veiksnys. Todėl įmonės pajamos yra labai svarbus finansinės apskaitos objektas.

Remiantis apskaitos duomenų kaupimo principu, pajamos turi būti registruojamos tuomet, kai jos susidaro nepriklausomai nuo pinigų gavimo laiko. Vertybių pardavimo pajamos dažniausiai susidaro tuomet, kai pirkėjui perleidžiamos prekių nuosavybės teisės. Priklausomai nuo sutarties sąlygų tai būna vertybių išsiuntimo arba jų pristatymo pirkėjams metu. Pajamos už suteiktas paslaugas laikomos gautomis tuomet, kai paslauga yra suteikta. Pardavimo pajamos (pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas) jų susidarymo metu yra fiksuojamos pardavimo dokumentuose (važtaraščiuose, sąskaitose faktūrose) arba pinigų gavimo dokumentuose (kasos pajamų orderiuose ir kt.). Ne pardavimo pajamos (gaunamos palūkanos, dividendai ir kt.) registruojamos tuomet, kai tikimasi jų gauti, o jų dydis gali būti tiksliai apskaičiuotas. Detalizuotos nuostatos dėl pajamų gavimo laiko registravimo apskaitoje pateikiamos norminėje apskaitos medžiagoje. Lietuvoje šios nuostatos išdėstytos Vyriausybės patvirtintame dokumente – Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka.[2]

Įmonės finansinių rezultatų analizei atlikti svarbu žinoti ne tik pajamų dydį, bet ir jų sudėtį. Todėl pajamos apskaitoje turi būti kaupiamos pagal vienarūšes jų grupes. Finansinėje apskaitoje nustatomos kiekvienos pajamų grupės atskiros sąskaitos (sintetinės sąskaitos ar subsąskaitos). Daugumoje įmonių pajamų apskaitai naudotinos mažiausiai trys sąskaitos: Pardavimo pajamos, Finansinės pajamos (finansinės ir investicinės veiklos pajamos) ir Kitos pajamos. Kartais reikia naudoti daugiau sąskaitų. Pavyzdžiui, įmonėje, kuri gamina produkciją, teikia paslaugas ir perparduoda pirktas prekes, pardavimo pajamos gali būti registruojamos tokiose sąskaitose: Produkcijos pardavimo pajamos, Pajamos už suteiktas paslaugas ir Prekių perpardavimo pajamos. Produkcijos pardavimo pajamų apskaitai gali būti naudojamos sąskaitos pagal produkcijos (gaminių) grupes (pavyzdžiui, žemės ūkio įmonėse – Augalininkystės produkcijos pardavimo pajamos, Gyvulininkystės
produkcijos pardavimo pajamos ir kt). Finansinės pajamos gali būti detalizuojamos pagal pajamų rūšis keliose sąskaitose, pavyzdžiui: Palūkanų pajamos, Dividendų pajamos ir pan.

Pajamų sąskaitų kredite per ataskaitinį laikotarpį kaupiamos atitinkamų rūšių pajamos.

Pardavimo pajamos, kai pirkėjai ar paslaugų gavėjai atsiskaito iš karto, mokėdami grynaisiais pinigais, sąskaitose registruojamos taip:

D Kasa

K Pardavimo pajamos.

Jeigu už parduotą produkciją ar suteiktas paslaugas pirkėjai iš karto neatsiskaito, susidaro debetinės skolos. Tuomet taikoma tokia sąskaitų korespondencija:

D Pirkėjų skolos

K Pardavimo pajamos.

Į nurodytas sąskaitas įrašoma parduotos produkcijos ir atliktų darbų vertė pardavimo kainomis.

Būna atvejų, kai dėl tam tikrų priežasčių (pavyzdžiui, dėl to, kad parduotos prekės neatitinka kokybės reikalavimų) pirkėjai grąžina prekes arba jos yra nukainojamos. Be to, tam tikromis sąlygomis (pavyzdžiui, kai pirkėjai apmoka už prekes prieš terminą), taikomos pardavimų nuolaidos (diskontai). Grąžintų prekių vertė, parduotų prekių nukainojimo ir pardavimo nuolaidų sumos mažina pardavimo metu apskaičiuotas pajamas. Šios pajamos vadinamos bendraisiais pardavimais, o minėtų rodiklių dydžiu sumažintos pajamos – grynaisiais pardavimais (neto apyvarta).

Parduotų prekių grąžinimą, nukainojimą ir pardavimų nuolaidas galima registruoti tiesiogiai Pardavimų pajamų sąskaitos (sąskaitų) debete. Tačiau daugelyje įmonių minėtas pajamų sumažėjimas surašomas specialių sąskaitų (pavyzdžiui, Parduotų prekių grąžinimas ir nukainojimas, Pardavimų nuolaidos) debete. Tai kontrarinės sąskaitos, turinčios debeto likučių. Jos yra glaudžiai susijusios su Pardavimo pajamų sąskaita (sąskaitomis), kuri yra pagrindinė, ir turi kredito likutį. Norint apskaičiuoti grynuosius pardavimus, minėtų kontrarinių sąskaitų likučiai atimami iš Pardavimo pajamų sąskaitos likučio. Nenorėdami užgožti esminių dalykų, detaliau kontrarinių sąskaitų neaptarinėsime.

Finansinės veiklos pajamos apskaitomos pagal analogišką sąskaitų korespondenciją, kaip ir pardavimo pajamos. Antai šių pajamų susidarymo metu į atsiskaitomąją sąskaitą banke įskaitytos lėšos (pavyzdžiui, palūkanos už terminuotus indėlius, gautos baudos ir kt.) registruojamos taip:

D Atsiskaitomoji sąskaita

K Finansinės (finansinės ir investicinės veiklos) pajamos.

Gautinos, t.y. apskaičiuotos, bet dar negautos finansinės pajamos (pavyzdžiui, gautini dividendai) fiksuojami tokiose sąskaitose:

D Kitos debetinės skolos (ar kita analogiška sąskaita)

K Finansinės pajamos.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atitinkamose pajamų sąskaitose sukauptos sumos iškeliamos pagal tokią sąskaitų korespondenciją:

D Pardavimo pajamos

D Finansinės pajamos

D …(kitos pajamų sąskaitos)

K Pajamų ir sąnaudų suvestinė

arba K Pelnas (nuostolis).

Po to pajamų sąskaitose likučių neturi būti.

1.1. Pajamų grupavimas

Pajamos įmonėse uždirbamos iš:

a) prekių pardavimo;

b) paslaugų teikimo;

c) naudojimosi įmonės turtu, už kurį gaunamos palūkanos, autoriniai atlyginimai ir dividendai.

Naudojimosi turtu pajamos gali būti:

a) palūkanos – atlygis už grynųjų pinigų, jų ekvivalentų arba įmonei gautinų sumų naudojimą;

b) autoriniai atlyginimai – atlygis už įmonės ilgalaikio turto naudoji¬mą, pavyzdžiui, patentų, prekybos ženklų, autorių teisių, kompiuterinių pro¬gramų licencijų pajamos;

c) dividendai – pelno paskirstymo nuosavybės vertybinių popierių savininkams proporcingai jų turimo tam tikros rūšies kapitalo klasei pajamos.

Į pajamas įeina tik pačios įmonės gautos ir gautinos bendrosios eko¬nominės naudos įplaukos. Trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos nėra įmo¬nės gaunama ekonominė nauda ir nepadidina įmonės nuosavybės ir neįtrau¬kiamos į pajamas.

1.2. Pajamų pripažinimo kriterijai

Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu: apskaitoje re¬gistruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą, bet turi būti įvykdytos visos toliau išvardytos sąlygos:

a) pirkėjui perduota reikšminga rizikos dalis bei prekių nuosavy¬bės teikiama nauda ir įmonė daugiau nebedalyvauja nuosavybės val¬dyme bei nebekontroliuoja parduotų prekių;

b) pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;

c) tikėtina, kad įmonė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą;

d) su sandoriu susijusios patirtos arba būsimos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Nebėra griežto reikalavimo skaičiuoti pajamas išsiuntus prekes, nes pajamoms pripažinti keliami ir kiti reikalavimai – patikimo pajamų sumos įvertinimo. Galimi atvejai, kai prekės išsiųstos, bet jei yra didelių pagrįstų abejonių, kad už jas nebus apmokėta, pajamos gali būti ir nepripažįstamos, išsiuntus prekes. Kaupimo principas, be abejo, išlieka, bet kaupiamos paja¬mų sumos turi būti pripažintos. Jeigu kyla abejonių, ar bus gautos į pajamas jau įtrauktos sumos, suma, kurią atgauti nebėra galimybių, pripažįstama są¬naudomis, nors nekoreguojama jau pripažintų pajamų suma.

1.3. Prekybos pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos pirkėjui gavus nuosavybės teisę, jeigu:

a) yra tikimybė, kad prekės bus pristatytos;

b) prekė jau valdoma, identifikuota, paruošta
pristatyti pirkėjui parda¬vimo pripažinimo metu;

c) pirkėjas tikrai pritaria atidėto pristatymo sąlygai;

d) nėra abejonių dėl apmokėjimo.

Pajamos nepripažįstamos, kai dalis pardavimo sąlygų neįvykdyta:

a) išsiųstos ar atsiimtos prekės nevisiškai sukomplektuotos ar paruoš¬tos naudoti – tai svarbi dar nebaigtos vykdyti sutarties dalis, jeigu sutartyje taip numatyta;

b) pirkimo ir pardavimo sutartyje numatytos priežastys, dėl kurių pir¬kėjas turi teisę anuliuoti sutartį, todėl įmonė negarantuota, kad gaus sutarty¬je numatytas sumas;

c) pajamų gavimas priklauso nuo pirkėjo pajamų, kurias jis gaus par¬davęs nupirktas prekes.

Pajamų pripažinimo apskaitos politikos nustatymas yra įmonės apskai¬tos politikos objektas. įmonės gali nusistatyti skirtingas apskaitos politikas įvairioms pajamų rūšims.

Prekių pardavimo atvejai, kai rizikos ir nuosavybės perdavimo mo¬mentui turi įtaką šios aplinkybės:

a) instaliavimas ir patikrinimas. Pajamos pripažįstamos tada, kai pir¬kėjas priima pristatytas prekes ir kai baigia jas instaliuoti bei patikrinti. Jei instaliavimo procesas yra nesudėtingas ir paprastas, pirkėjas priima prekes ir pajamos pripažįstamos ir pardavimas registruojamas perdavus jį pirkėjui. Tačiau jei reikia papildomai atlikti instaliavimo darbus, tada ir prekės laikomos parduotomis baigus instaliuoti;

b) prekių pardavimas, kai pirkėjas įsipareigoja parduoti prekes tiekėjo (pardavėjo) vardu. Pajamos pripažįstamos tada, kai pardavėjas par¬duoda prekes trečiajai šaliai – tai komisinė prekyba;

c) pinigai pristatymo metu. Pajamos pripažįstamos pristačius prekes ir su pirkėju arba jo agentu atsiskaitoma pinigais;

d) užsakymai, kai mokėjimas (arba dalinis mokėjimas) gaunamas prieš prekių pristatymą, nors jų pardavėjas dar neturi, pavyzdžiui, kai prekes dar reikia pagaminti arba kai jas pirkėjui tiesiogiai pristatys trečioji šalis. Pajamos pripažįstamos tada, kai prekės pristatomos pirkėjui;

e) leidinių prenumerata ir panašios prekės. Jeigu prekės beveik vie¬nodos, tada pajamos pripažįstamos proporcingai per laikotarpį, per kurį jos pristatomos. Jeigu atskirais laikotarpiais prekių vertė skiriasi, tada pajamos pripažįstamos pagal pristatytos prekės pardavimo kainą, atsižvelgiant į ben¬drą visų prenumeruotų leidinių pardavimo kainą.

1.4. Paslaugų pajamų pripažinimas

Paslaugų pajamų apskaitą apsunkina ta jų savybė, kad jos dažnai turi nuolatinį ar ilgą pobūdį. Pajamų pripažinimas, atsižvelgiant į sandorio įvyk¬dymo lygį, dažnai vadinamas procentinio įvertinimo būdu. Pagal šį būdą pajamos pripažįstamos apskaitiniais laikotarpiais, per kuriuos teikiamos pa¬slaugos. Pajamų pripažinimas šiuo pagrindu duoda naudingos informacijos apie paslaugos teikimo apimtį ir atlikimą per laikotarpį. Įmonė gali patikimai įvertinti paslaugų pajamas tada, kai su kitomis sandorio šalimis susitaria dėl:

a) kiekvienos sandoryje dalyvaujančios šalies teisių, susijusių su jų teikiama ir gaunama paslauga;

b) dalinių mokėjimų;

c) dėl galutinio atsiskaitymo būdo ir sąlygų.

Sandorio įvykdymo lygis gali būti nustatytas keletu būdų. įmonė taiko tokį būdą, kuris leidžia įvertinti suteiktų paslaugų apimtis ir kainas. Pagal sandorio pobūdį į minėtus būdus gali įeiti:

a) atliktų darbų apimčių patikrinimai;

b) iki nustatytos datos suteiktų paslaugų baigtumo lygio įvertinimas procentu;

c) iki nustatytos datos patirtų išlaidų ir visų įvertintų bendrųjų sando¬rio išlaidų santykis. Į išlaidas, patirtas iki tos datos, įtraukiamos tik tos išlai¬dos, kurios tenka iki tos datos suteiktoms paslaugoms.

Būsimi mokėjimai ir avansu iš klientų gautos sumos neparodo suteik¬tų paslaugų. Jeigu suteiktų paslaugų apimties per ataskaitinį laikotarpį nustatyti negalima, tada pajamos apskaitomos tiesiogiai proporcingu būdu per ataskaitinį laikotarpį.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2137 žodžiai iš 7053 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.