Pakastingumas
5 (100%) 1 vote

Pakastingumas

Turinys:

ELASTINGUMO SĄVOKA 3

PAKLAUSOS ELASTINGUMAS KAINAI 3

ELASTINGUMO SKAIČIAVIMAS 4

ELASTINGUMAS IR KREIVĖS NUOLYDIS 8

PAKLAUSOS ELASTINGUMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI 10

ELASTINGUMO SVARBA 11

MOKESČIAI IR KAS JUOS SUMOKA 12

ELASTINGUMAS IR MOKESČIŲ PAJAMOS 13

BUTŲ NUOMOS REGULIAVIMAS 15

UŽSIENIO ŠALIŲ PAKLAUSOS ELASTINGUMAS JAV PREKĖMS 17

KITI ELASTINGUMO MATAVIMAI 17

PAKLAUSOS ELASTINGUMAS PAJAMOMS 18

KRYŽMINIS PAKLAUSOS ELASTINGUMAS 18

PAGRINDINIAI TEIGINIAI 19

Naudota literatūra 22

ELASTINGUMO SĄVOKA

Tarkime, kad Jūs esate lošimo namų menedžeris ir pardavinėjate bilietus po 8 $ už kiekvieną. Tačiau dėl didelių atlyginimų, mokamų dviem geriausiems žaidėjams, prarandate daug pinigų. Jus samdantis namų savininkas gali būti ir milijonierius, bet jis stengsis sumažinti piniginius nuostolius. Savininkas siūlo pakelti bilietų kainą iki 10 dolerių. Toks pasiūlymas Jūsų netenkina ir pirmiausia dėl to, kad į bilietų kainos padidinimą atkreips dėmesį spauda. Sporto žurnalistai ne tik aprašys savininko gobšumą, bet ir įrodinės, kad aukštesnės kainos sumažins sirgalių minią. Anot jų, padarinys aiškus – sumažės bilietų pardavimas ir galiausiai bendrosios įplaukos.

Kas teisūs – savininkas ar sporto žurnalistai? Jūs negalite tvirtai atsakyti. Suprantama, atsakymas priklauso nuo to, kaip kainų kėlimas paveiks bilietų pardavimą. Jei daugelis žmonių nepirks pabrangusių bilietų, tai Jūsų pajamos tikrai mažės. Tačiau jei žmonės ir toliau gausiai pirks bilietus, nepaisydami aukštesniųjų kainų, tai Jūsų pajamos didės.

Atsakydami į anksčiau suformuluotą klausimą, Jūs privalote įsitikinti, kaip parduodami bilietai, kintant jų kainoms. Kitaip tariant, Jūs privalote žinoti bilietų paklausos elastingumą kainai.

PAKLAUSOS ELASTINGUMAS KAINAI

Paklausos elastingumas kainai kartais vadinamas trumpiau, tiesiog paklausos elastingumu.. Jis apibūdina pirkėjų reakciją į kainų pokyčius. Paklausos elastingumo kainai koeficientas Ed nustatomas taip:

(1-1)

PAVYZDZIAI

Padidėjus vienų prekių kainoms, labai sumažėja pirkimas, o kai kurių kitų prekių kainų padidėjimas sukelia nedidelį efektą. Pavyzdžiui, automobilių kainos padidėjimas 1% sukels akivaizdžią pirkėjų reakciją: jie pirks mažiau apie 2%. Automobilių paklausos elastingumas kainai gali būti apskaičiuotas taip:Tačiau benzino kainai padidėjus 1%, pirkėjų reakcija nėra tokia stipri: dauguma vairuotojų važinėja ir toliau. Benzino pirkimas per pirmus kelis mėnesius sumažėja labai nežymiai – apie 0,2%. (Per metus vairuotojai reaguoja stipriau. Jie pamažu savo automobilius pakeičia tais modeliais, kurie mažiau naudoja kuro.) Trumpalaikės paklausos elastingumas kainai gali būti apskaičiuotas taip:Kaip matome, automobilių pirkėjai stipriau reaguoja į kainos pokytį negu benzino pirkėjai.

Minuso ženklo nerašymas. Lygindami elastingumus ir norėdami išvengti painiavos, ekonomistai dažnai praleidžia minuso ženklą ir pažymi tik absoliutinį elastingumo dydį. Šitaip darydami jie gali nedviprasmiškai teigti, kad automobilių paklausos elastingumas (Ed = 2,0) yra didesnis negu benzino paklausos elastingumas (Ed = 0,2). Įsidėmėkite, jog keblu lyginti elastingumus, kai rašomi minuso ženklai. Pavyzdžiui, ar elastingumas -2,0 yra aukštesnis, ar žemesnis už elastingumą -0,2?

Paprasčiausiai, norėdami išvengti painiavos, minuso ženklą elastingumo matavime kitame skyrelyje praleisiu. Paklausos elastingumas kainai visada yra neigiamas; keičiantis kainai, perkamas prekių kiekis keičiasi priešinga linkme. Vadinasi, elastingumo formulė visada rodo neigiamą skaičių. Būtina prisiminti, kad paklausos elastingumas kainai yra visada neigiamas, nesvarbu ar minuso ženklas praleistas, ar ne.

Elastinga ir neelastinga paklausa. Paklausos kreivę galima priskirti vienai iš trijų kategorijų, atsižvelgiant į elastingumo koeficiento absoliutų dydį:

Jei |ED|>1, tai paklausos kreivė yra elastinga. Perkamo prekės kiekio (paklausos kiekio) procentinis pokytis yra didesnis už tos prekės kainos procentinį pokytį.

Jei |ED|<1, tai paklausos kreivė yra neelastinga. Perkamo prekės kiekio (paklausos kiekio) procentinis pokytis yra mažesnis už tos prekės kainos procentinį pokytį.

Jei |ED| = 1, tai paklausos kreivė yra pavienio (vienetinio) elastingumo. Perkamo prekės kiekio (paklausos kiekio) procentinis pokytis yra lygus tos prekės kainos procentiniam pokyčiui.

ELASTINGUMO SKAIČIAVIMAS

Elastingumas yra apibrėžtas procentinių pokyčių terminais, o ne absoliutinių skaičių pokyčiais. Jei naudotume absoliutinius dydžius, tai mūsų skaičiavimą veiktų matavimo vienetų pasirinkimas. Pavyzdžiui, pokytis nuo 2 $ iki 4 $ yra du vienetai (jei kainos matuojamos doleriais). Kainas išreiškiant centais, tas pats pokytis nuo 2 $ iki 4 $ sudarytų 200 vienetų. Panašiai kiekio pokytis priklausytų ir nuo to, ar mes matuotume bušeliais, ar tonomis. Išreikšdami pokyčius procentais, išvengiame klaidų. Pokytis nuo 2 $ iki 4 $ yra toks pat procentinis dydis, nepriklausantis nuo matavimo vienetų: dolerių ar centų.

Atskaitos taško problema. Lieka dar viena neaiški problema. Pokytis nuo 2 $ iki 4 $ gali būti lygus 100% (jei atskaitos tašku pasirenkame 2 $ ir dvigubiname jį iki 4 $) arba 50%
(jei atskaitos tašku pasirenkame 4 $ ir jį sumažiname perpus iki 2 $). Matome, kad elastingumo skaičiavimo rezultatai priklauso nuo to, kurį atskaitos tašką pasirenkame. Aptarkime paklausą tarp taškų A ir B, pavaizduotų 1-1 pav.:

1-1 pav. Paklausos elastingumas: vidurio taško skaičiavimas.

Tarkime, jog norime apskaičiuoti paklausos elastingumą tarp taškų A ir B. Jei atskaitos tašku skaičiavimui naudojame tašką A, tai elastingumo koeficientas lygus 1,0. Alternatyvinis atskaitos taškas skaičiavime gali būti B, tuomet elastingumas prilygtų 0,33.

Elastingumo matavimai neturi priklausyti nuo atskaitos taško pasirinkimo. Problema išsprendžiama tada, kai vengiama kraštutinių atskaitos taškų ir pasirenkamas vidurio taškas. Jame elastingumo koeficientas lygus 0,60.

Kiekis (Q) Kaina (P)

A 40 4$

B 60 2$

Jei pradedame judėti nuo taško A ir judame iki taško B, tai prekės paklausos kiekis Q padidėja 50% (nuo 40 vnt. iki 60 vnt.), o kaina P sumažėja 50% (nuo 4 $ iki 2 $). Elastingumo koeficientą apskaičiuoti galima taip:Jei pradedame judėti nuo taško B, tai prekės paklausos kiekis sumažėja 33,3% (nuo 60 vnt. iki 40 vnt.), o kaina padidėja 100% (nuo 2 $ iki 4 $). Elastingumo koeficientą apskaičiuojame taip:

Toks rezultatas neturėtų mūsų tenkinti. Elastingumo matavimas taip A ir B neturi priklausyti nuo atskaitos taško.

Norint teisingai išspręsti šią problemą, reikia vengti visokių kraštutinių atskaitos taškų ir skaičiavimui naudoti vidurkį, arba vidurio tašką.

Kaip į alternatyvą pasižiūrėkime į trumputes paklausos kreivės atkarpas, kurioms atskaitos taško pasirinkimas nėra svarbus. Procentinis skirtumas tarp 2,00 $ ir 2,01 $ yra beveik tas pats, nesvarbu kuri iš šių kainų naudojama kaip atskaitos pradžia. Studentai, suradę procentinį skirtumą, pripažins šio metodo panaudojimo galimybę skaičiuojant atkarpas, kurių ilgis artėja prie nulio. Vadinasi, elastingumas gali būti nustatomas atskiram paklausos kreivės taškui. Tai paranku ekonomistams, nes jie išvengia atskaitos taško pasirinkimo problemos.

Vidurio taško elastingumo formulėje naudojami kiekio ir kainos vidurkiai:

(1-2)

kur graikų kalbos raidė  reiškia ,,pokytis“, arba:

1-1 pav. paklausos kreivės atkarpai tarp A ir B prekių kiekio pokytis sudaro 20 vnt., o kiekio vidurkis lygus 50 (t.y.(40+60):2=50). Taigi formulės (1-2) skaitiklyje įrašome 40% (t.y.(20:50)xl00%=40%). Kainos pokytis sudaro 2 $, o vidutinė kaina lygi 3 $ (t.y. (4 $+ 2 $):2=3 $). Taigi formulės (1-2) vardiklyje įrašome 66,7% (t.y.(2 $ : 3 $)xl00%= 66,7%). Skaičiuodami pagal vidurio taško formulę, gauname tokią paklausos elastingumo koeficiento reikšmę:

1-2 PAV. Paklausos elastingumas ir bendrosios pajamos.

Paklausos elastingumas skirstomas į tris kategorijas atsižvelgiant į tai, kaip keičiasi bendrosios pardavėjų pajamos. Jei mažėjant kainai bendrosios pajamos sumažėja, tai bus neelastinga paklausa (žr. (a) grafiką). Jei mažėjant kainai bendrosios pajamos padidėja, tai bus elastinga paklausa (žr. (c) grafiką). Jei kiekio padidėjimas kompensuoja kainos sumažėjimą, o bendrosios pajamos nepakinta, tai bus pavienio elastingumo paklausa (žr. (b) grafiką).

Paklausos elastingumas: kas atsitinka su bendrosiomis pajamomis?

Norėdami įsitikinti elastingumo sąvokos svarba, aptarkime du pavyzdžius – vieną iš žemės ūkio, o kitą iš pramonės.

Nerasime fermerio, kuris skųstųsi geru savo derliumi. Tačiau jis turės rūpesčių, susijusių su taip pat dideliu kitų fermerių derliumi. Priežastis labai paprasta: gausius derlius patiekus rinkai, kainos sumažėja, o tai fermeriams gali padaryti kur kas daugiau žalos nei papildomos pajamos, susijusios su kiekio padidėjimu. Paradoksali situacija – fermeris gali gauti mažiau pajamų už gerą derlių nei už blogą. Juk kiekvienas fermeris dirba pagal principą: ,,Pjaunu ir džiovinu šieną, kol saulė šviečia“. Todėl, užaugus gausiam derliui, visi fermeriai gali turėti nemažų nuostolių.

Tai vaizduojama 1-2 paveikslo (a) grafike. Šiame hipotetiniame pavyzdyje pradinė pozicija yra taškas A. Fermeriai parduoda 40 mln. bušelių po 4 dolerius už kiekvieną. Jų bendrosios pajamos sudaro 160 mln. dolerių (t.y. 40 mln. x 4). Šias bendrąsias pajamas vaizduoja stačiakampio, esančio žemiau ir į kairę nuo taško A, plotai. Stačiakampio ilgį išreiškia prekių kiekis Q, o aukštį – kaina P. Taigi stačiakampio plotas, nustatomas kaip ilgio Q ir aukščio P sandauga, yra bendrųjų pajamų matas (PxQ).

Bendrosios pajamos yra matuojamos PxQ stačiakampio, esančio žemiau bei į kairę nuo pasirinkto taško paklausos kreivėje, plotu.

Tarkime, kad užauginus didelį, 60 mln. bušelių derlių, jų kaina sumažėja iki 2 $. Naujos bendrosios pajamos lygios stačiakampio, esančio žemiau ir į kairę nuo taško B, plotui PxQ, t.y. 2 dol. x 60 mln. = 120 mln. dol. Kaip matome, bendrosios fermerių pajamos sumažėja nuo 160 mln. dol. iki 120 mln. dol., nors jie užaugino daugiau. Tačiau kiekio padidėjimas yra per mažas ir nekompensuoja fermeriams kainos sumažėjimo.

Šiuo atveju paklausa yra neelastinga, o absoliuti elastingumo koeficiento reikšmė yra mažesnė už 1. (Tai yra aprašyta ta pati paklausa, kuri pavaizduota 1-2 pav. (a) grafike. Paklausos elastingumas tarp A ir B lygus
pavyzdys vaizduoja ankstyvąją automobilio istoriją. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje automobilius turėjo tik turtingi žmonės. Henry Fordas pasiryžo pakeisti tokią situaciją. Jis masiškai gamino T modelio automobilius. Sumažino jų kainas rizikuodamas, kad padidėjęs automobilių pardavimas viršys kainos sumažėjimą. H. Fordas buvo teisus: sumažinus kainas, jo pajamos staigiai padidėjo.

Šis atvejis grafiškai pavaizduotas 1-2 pav. (c) grafike. Pirkėjai palankiai reagavo į kainos pakeitimą. Kainos sumažėjimas sukėlė daug didesnį pardavimų kiekio procentinį padidėjimą. Dėl to bendrųjų pajamų stačiakampis (PxQ) tapo akivaizdžiai didesnis. Paklausa yra elastinga, t.y. absoliuti elastingumo koeficiento reikšmė yra didesnė už 1.

1-2 paveikslo (b) grafikas vaizduoja tarpinį atvejį, kai kiekio padidėjimas tik balansuoja kainos kritimą. Kainai sumažėjus, kiekis padidėja tokiu pat procentiniu dydžiu. To dydžio pakanka tam, kad bendrosios pajamos nepakistų. Šiuo atveju elastingumo koeficientas lygus 1.

Kiekvienu atveju, kai vartotojo pirkimai didėja, t.y. slenka paklausos kreive žemyn, bendrąsias pardavėjo pajamas veikia dvi priešingos jėgos:

1. Kiekio augimas veikia pajamas didėjimo linkme.

2. Kainos kritimas veikia pajamas mažėjimo linkme.

Jei paklausa yra elastinga, tai perkamo prekės kiekio procentinis padidėjimas yra didesnis už tos prekės kainos procentinį sumažėjimą. Taigi kiekio padidėjimas viršija kainos sumažėjimą. Todėl padidėja ir bendrosios pajamos.

Jei paklausa yra neelastinga, tai perkamo prekės kiekio procentinis padidėjimas yra mažesnis už kainos procentinį sumažėjimą. Kainos kritimas viršija kiekio padidėjimą, todėl bendrosios pajamos sumažėja.

Jei paklausa yra pavienio elastingumo, tai kiekis ir kaina kinta tuo pačiu procentiniu dydžiu. Jų kitimai kompensuoja vienas kitą, todėl bendrosios pajamos nepakinta.

Elastingumas paaiškina skyriaus pradžioje minimą lošimo namų menedžerio situaciją.

Namų savininkas manė, kad paklausa buvo neelastinga ir pakėlus kainą pajamos padidės. Sporto žurnalistai manė priešingai, kad paklausa buvo elastinga ir pakėlus kainą pajamos sumažės.

Kainos kitimo poveikis bendrosioms pajamoms glaustai vaizduojamas 1-1 lentelėje.

1-1 LENTELĖ. Elastingumas ir bendrosios pajamos



ELASTINGUMAS IR KREIVĖS NUOLYDIS

1-2 paveiksle elastingiausios paklausos kreivė ((c) grafikas) yra nuožulnesnė nei mažiausiai elastingos paklausos kreivė ((a) grafikas). Kyla klausimas: ar galima spręsti apie elastingumą pagal kreivės nuolydį? Ar pasakymas ,,aukštas elastingumas“ atitinka žodžius “mažas nuolydis“?

Atsakymas yra neigiamas. Kreivės nuožulnumas nėra tikslus elastingumo atspindys. 0 taip yra todėl, kad kreivės nuolydis (statmenumas) matuojamas absoliutaus kiekio pokyčio ir absoliutaus kainos pokyčio santykiu. Tuo tarpu elastingumui matuoti naudojami kiekio ir kainos procentiniai pokyčiai.

1-3 paveiksle pateikiami du pavyzdžiai, rodantys nuolydžio ir elastingumo netapatumą. Grafike (a) pavaizduota kreivė su nekintamomis 50 dolerių bendrosiomis pajamomis bet kuriame jos taške. Kaip žinome, ši kreivė per visą savo ilgį yra nekintamo pavienio elastingumo. Bet kreivės nuolydis nėra pastovus. Ji labiau pasvyra, kai padidėja kiekis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2044 žodžiai iš 6797 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.