Verslininkai vartotojams teikia vis naujas prekes ir paslaugas, tačiau sekmė lydi juos tik tada, kai siūlomi daiktai yra reikalingi, jų kaina prieinama. Kai kurios prekės bei paslaugos trumpam atsiranda ir išnyksta. Tačiau kiti daiktai esti paklausūs ir net laikui bėgant tampa vertingesni. Prisiminkime kad ir ,,Bitlų” (,,The Beatles ”) daiktų varžytines Londone.
,,Aš patvirtinu tai, kad ši ,,Bitlų” daina nurungė visus pasaulio rekordus”, – taip apie Polo Makartnio sukurtos dainos ,,Getting Better” teksto rankraštį atsiliepė vienas varžytinių organizatorius. Už kiek parduota? Tik už 249200 dolerių. O kas nupirko? Per varžytines jums niekas to nepasakys. Nežinomas pirkėjas derėjosi telefonu. Jis įsigijo dokumentą po energingų derybų telefonu su kitu nežinomu pirkėju, kuris irgi troško šį rankraštį įsigyti.
Ne vienas iš besivaržančiųjų tesiogiai varžytinėse nedalyvavo, tačau jie buvo P.Makartnio dainos rinkos dalyviais. Juk rinka atsiranda tada, kai žmonė su kuo nors mainuosi. Mainai gali vykti tiesiogiai arba pasinaudojant tokiomis ryšio priemonėmis, kaip telefonas, kompiuteris arba faksas.
Kad ir kokiais būdais ta rinka atsirastų, ji nustato savo, rinkos, kainą, ar tai būtų 249200 dolerių už dainą, ar 50 centų už gaiviojo gėrimo skardinę. Kiekviena rinkos kaina, esant rinkos ekonomikai, padeda pirkėjams rinktis. Kaip ji gali padėti rinktis? Kaip rinka nustato savo kainas ? Atsakymus i šiuos klausimus pateikia dvi sąvokos – jas ekonomistai vadina paklausa ir pasiūla. Pakalbekime apie paklausa.
Jei turite automobilį, tikriausiai esate ir benzino rinkos dalyvis. Ar tai reiškia, kad visą jums reikalingą degalų kiekį pirksite už bet kokią kainą? Paprastai vartotojai perka ko nors didesni kieki, jeigu šitai kainuoja mažiau, ir perka mažesni kiekį, jei kainuoja daugiau. Atvirkštinę priklausomybę tarp kainos ir kiekio kitimų ekonomistai vadina paklausos dėsniu. Jis teigia, kad vartotojai pirks daugiau, pavyždžiui, benzino, kai jo kaina mažesnė, o kai ji didesnė – pirks mažiau.
Ekonomistai, vartodami žodį ,,paklausa”, turi galvoje konkrečių prekių arba paslaugų kiekius, kuriuos vartotojai tam tikru metu nori ir gali įsigyti už skirtingas kainas. Paklausa nėra fiksuotas prekių kiekis, kuris perkamas už tam tikrą kainą. Paklausa apibudina įmanomus prekių kiekių bei kainų derinius tam tikrą laiką ir tam tikroje vietoje.
Paklaua ir noras yra ne tie patys dalykai. Jus galite norėti naujo automobilio arba naujais drabužiais prikimštos spintos, tačiau ekonomistams šie daiktai taps paklausa tik tada, kai jus norėsite ir galėsite juos nusipirkti. Paklausa turi būti moki.
Paklausa – tai tam tikrų prekių arba paslaugų kiekiai , kuriuos vartotojai (pirkėjai) tam tikru metu nori ir gali įsigyti, esant skirtingoms pardavimo kainoms. Paklausa – tai polinkis pirkti.
Aptarkime kai kuriuos perkamus daiktus: kelnes, sumuštinius, saldainius ir kompaktines plokšteles. Jei jūsų mėgstami sumuštiniai staiga pabranktu iki 10 Lt už vienetą, turbut retai juos valgytumėte. O dabar isivaizduokime, kad jų kaina yra 50 centų už vienetą. Tikriausiai pirktumėte jų daugiau.
Taigi kokia yra jūsų sumuštinių paklausa – kiekis, kuri norite ir galite nusipirkti? Ar tai yra kiekis nupirktų (jei is viso nupirktų) sumuštinių, mokant po 10 Lt už vienetą? Ar tai nupirktas kiekis sumuštinių, kainuojančiu po 50 centų? Ar tai jų kiekis, už kokia nors kitą imanomą kainą? Iš tikrųjų jūsų sumuštinių paklaua sudaro visi išvardyti kiekiai ir kainos.
Grižkime vėl prie benzino:
3 – 1. Petras benzino paklausa
Kaina(Lt už l) Kiekis(l per savaitę)
3,00 5
2,50 10
2,00 15
1,50 20
Lentelėje 3 – 1 pateikti įvairių kainų benzino kiekiai, kuriuos Petras sutiktų pirkti kas savaitę. Benzino litrui kainuojant 3 Lt, Petras kas savaitę jo pirktų 5 litrus. Jei litras kainuotų 0,50 Lt, jis pirktų 30 litrų per savaitę. Ši lentelė, kurioje pateikta visos galimos benzino kainos ir jo kiekiai, yra benzino paklausa – kiekiai, kuriuos noretų ir galetų nusipirkti Petras, taip pat kainos, kurias sutiktų Petras moketi.