Paklausa
5 (100%) 1 vote

Paklausa

Autorius: Viktorija

TURINYS

ĮVADAS 3

1. PAKLAUSA 4

1.1. Paklausos dėsnis ir jo kreivė 4

1.2. Paklausos veiksniai 5

1.3. Rinkos paklausa 8

1.4. Paklausos elastingumas 9

2. FAKTORIAI, VEIKIANTYS PAKLAUSĄ 10

IŠVADOS 14

LITERATŪRA 15

ĮVADAS

Rinkos dėsnius lengviau suprasti, nagrinėjant idealų rinkos modulį. Idealios rinkos subjektai yra individualus pirkėjas ir individualus pardavėjas arba vartotojas ir gamintojas. Pirkėjas ir pardavėjas yra dvi rinkoje veikiančios jėgos. Pirkėjas kaip veikianti jėga formuoja rinkos paklausą (market demand), o pardavėjas – rinkos pasiūlą (market supply).

Paklausa pasireiškia pirkėjo siekimu įsigyti konkrečią prekę ar paslaugą. Tačiau jei pirkėjas nori tik tos prekės, bet neturi pinigų, jo noras nėra paklausa. Vadinasi, paklausą galime apibrėžti kaip troškimą arba poreikį, egzistuojantį drauge su pasiruošimu ir galėjimu užmokėti už tai, ko norime.

Kiekvienas pirkėjas žino, kad perkamos prekės kiekis priklauso nuo kainos: kuo aukštesnė kaina, tuo mažiau jis gali įsigyti, ir atvirkščiai, kuo mažesnė kaina, tuo daugiau prekių gali pirkti, kitoms sąlygoms esant nekintamoms (pajamoms, poreikiams, madai…). Vadinasi, paklausa suprantama ne kaip fiksuotos perkamos prekės kiekis, o kaip kiekis, kurį sąlygoja tos prekės kaina. Kainos ir norimo įsigyti prekės kiekio ryšys rodo, ar prekė bus perkama.

Kaip žinome, pirkėjų ir pardavėjų požiūriai į kainas nėra vienodi. Aukšta kaina atbaido pirkėjus ir priverčia juos pirkti alternatyvius produktus, bet ta pati aukšta kaina skatina pardavėjus gaminti ir parduoti daugiau prekių. Taigi kuo aukštesnė kaina, tuo didesnė pasiūla.

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti faktorius, turinčius įtakos prekių paklausai ir juos išnagrinėti.

1. PAKLAUSA

1.1. Paklausos dėsnis ir jos kreivė

Paklausa (demand) – prekės kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina, už kurią ši prekė perkama.

Paklausa reiškiasi ne tik vartotojo noru, siekimu įsigyti konkrečią prekę. Reikia turėti ir pakankamai pinigų prekei pirkti.

Kaina nėra vienintelis perkamą prekės kiekį lemiantis veiksnys. Prekės paklausą rinkoje sąlygoja kitų prekių kainos, vartotojo pajamos ir jų kitimas, vartotojo poreikiai, skonis ir mada, numatomas kainų pasikeitimas ir kiti veiksniai.

Matematiškai prekės paklausa aprašoma paklausos funkcija.

Paklausos funkcija (demand funcfion) vadiname paklausos priklausomybę nuo ją lemiančių veiksnių:

QAD = f (PA , PB … PZ, Y, T, …);

Čia QAD – A prekės paklausos kiekis (quantity);

PA – prekės kaina (price);

PB … PZ – kitų prekių kainos;

Y – pirkėjų piniginės pajamos;

T – skonis ir mada;

… – kiti veiksniai;

Paklausos analizei taikoma “ceteris paribus” prielaida: kai visi veiksniai išskyrus vieną, laikomi pastoviais. Kitiems veiksniams esant nekintamiems, kaina yra svarbiausias veiksnys, turintis poveikio paklausos dydžiui. Iš čia išeina, kad

QAD = f (PA)

Paklausos dėsnis (law of demand) tvirtina, kad paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant, t.y. paklausos dėsnis teigia:

< 0

 QAD

PA

Mažėjant kainai, paklausa auga dėl dviejų priežasčių: pirma, sumažėjus kainai, pirkėjai perka tą prekę dažniau ir didesniais kiekiais; antra, sumažėjusi kaina vilioja naujus pirkėjus.

Galima įsivaizduoti, kad paklausos dėsnis aprašo individualaus pirkėjo, kurio pajamos yra pastovios, elgesį rinkoje: pirkėjas nori pirkti daugiau pigesnių šios prekės vienetų. Pirkėjo reakcija į skirtingas kainas pavaizduota lentelėje, kuri vadinama paklausos lentele.

Paklausos lentelė (modelis) (demand schedule) – tai lentelės forma pateikti tam tikros prekės ar paslaugos kiekiai, kuriuos pirkėjai norėtų ir galėtų įsigyti, esant alternatyvioms kainoms (kiti veiksniai nekinta).

1 lentelė

Paklausos lentelė

Variantai Kaina (P),

Lt/vnt. Perkamas prekių kiekis (q), vnt./mėn.

A 10 3

B 8 4

C 6 5

D 4 6

E 2 7

Lentelės duomenys rodo, kad kiekvieną kainą atitinka tam tikras prekių kiekis, kurį pirkėjas gali pirkti kas mėnesį, kai kaina 6 Lt už vienetą, paklausos kiekis bus 5 prekės vienetai.

Paklausos kiekis (quantity demanded) – prekės kiekis, kurį nori ir gali pirkti pirkėjas per tam tikrą laikotarpį (pvz., per mėnesį), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami.

Paklausos dėsnis gali būti pakartotas lentelės duomenis perkėlus į Dekarto koordinačių sistemą. Kainos atidedamos vertikalioje, o jas atitinkantys prekių kiekiai – horizontalioje ašyje.

P,

Lt/vnt. d

10 A

8 B

6 C

4 D

2 E

0

2 3 4 5 6 7 8 q, vnt./mėn.

1 pav. Paklausos kreivė

Paklausos kreivė (demand curve) – grafinis prekės kainos ir paklausos ryšio vaizdas.

Tai yra linija, rodanti atvirkščią prekės kiekio ir jos kainos
priklausomybę. Daugelio prekių paklausos kreivė yra žemėjanti. Neigiamasis paklausos kreivės nuolydis rodo, kaip pirkėjas reaguoja į kainos pokyčius: mažesnė kaina atitinka didesnį paklausos kiekį q, o mažesnę reikšmę q – didesnė kaina. Kitaip tariant, kainai mažėjant, kai kitos sąlygos yra nekintamos, paklausos kiekis auga ir atvirkščiai, paklausos kreivė, būdama funkcijos q = f (P) išraiška, yra paklausos kiekio reikšmių geometrinė vieta. Paklausos kreivė taip pat rodo maksimalią kainą, kurią pirkėjas pasirengęs sumokėti už įvairius prekių kiekius. [V. Snieška ir kt., Mikroekonomika., p. 28 – 30].

1.2. Paklausos veiksniai

Jei pasikeistų vienas iš pastoviais laikomų veiksnių, pasikeistų priklausomybės tarp kainos ir paklausos kiekio ryšys. Tektų sudaryti naują paklausos lentelę ir brėžti naują paklausos kreivę.

Paklausos kiekio pokyčiu (change in quantity demanded) vadiname judėjimą išilgai paklausos kreivės.

1 paveiksle parodyta, kad tai, jog kaina išaugo nuo 6 iki 8 Lt., sumažina paklausos kiekį nuo 5 iki 4 vienetų per mėnesį. Tai rodo taško judėjimas išilgai paklausos kreivės d aukštyn.

Paklausos pokyčius (change in demand) rodo paklausos kreivės poslinkiai koordinačių sistemoje.

Tai atsitinka veikiant kitiems veiksniams: pasikeitus pirkėjo pajamoms, skoniui, madai ir t.t. 2 paveikslas rodo, kad padidėjusią paklausą, esant kainai P1, rodys q’1>q1 , o esant kainai P2 – q’2>q2 . Paklausa d1 yra didesnė negu paklausa d.

P

P1

P2 d1

d

0 q1 q2 q’1 q’2 q

2 paveikslas. Paklausos pokyčiai

2 pav. Paklausos pokyčiai

Taigi geometriškai paklausos padidėjimas vaizduojamas paklausos kreivės poslinkiu į dešinę (gali būti ir nuožulnumo pokytis), o paklausos sumažėjimas – poslinkiu į kairę. Panagrinėkime keletą galimų paklausos pasikeitimo atvejų.

Pirkėjo pajamos ir jų kitimas. Padidėjusios pirkėjo pajamos leidžia pirkti daugiau ir normalios kokybės, brangesnių prekių. Kaip parodyta 3 paveiksle, paklausos kreivė d vaizduoja pradinį pirkėjo pajamų lygį. Pajamoms išaugus, pirkėjas gali pirkti už tą pačią kainą daugiau tos pačios prekės vienetų. Esant bet kokio dydžio kainai, paklausa prekei išauga, nes padidėja pajamos. Paklausos padidėjimą, pirkėjo pajamoms išaugus, rodys paklausos kreivės poslinkis į dešinę.

Normalios kokybės prekė (normal goods) laikoma prekė, kurios perkama daugiau, kai pajamos didėja (kiti veiksniai yra nekintami).

Tačiau taip nėra su visomis prekėmis. Didėjant pajamoms, žmonės kai kurių prekių gali pirkti mažiau, pavyzdžiui, margarino (jį keisdami sviestu), padėvėtų drabužių (juos keisdami naujais) ir pan. Kai išaugusios pajamos perstumia paklausos kreivę į kairę pusę, šio poslinkio priežastis – blogesnės kokybės prekės.

Blogesnės kokybės prekė (inferior goods) laikoma prekė, kurios perkama mažiau, kai pajamos didėja (kiti veiksniai yra nekintami).

Normalios ir blogos kokybės prekės yra tik todėl, kad jas taip vertina pirkėjas, atsižvelgdamas į savo pajamas ir jų kitimą. Kai pirkėjo pajamos sumažėja, normalios kokybės prekių paklausa taip pat sumažėja.

P P

d1 d1

d d

O q

a) normalios kokybės prekės b) blogesnės kokybės prekės

3 pav. Pajamų didėjimo įtaka prekės paklausai Kitų prekių kainos ir jų kitimas. Tarpusavyje susijusių prekių kainos. Jų pasikeitimo poveikis yra skirtingas ir priklauso nuo to, ar prekės yra pakaitai (substitutai), ar tik papildančios viena kitą (komplektas) jas vartojant.

1. Savo išlaidas mes paskirstome taip, kad gautume iš jų didžiausią pasitenkinimą, kitaip sakant taip, kad paskutinis arba ribinis piniginis vienetas, išleistas bet kuriai prekei, duotų vienodą pasitenkinimą.

Pavyzdžiui, jeigu apelsinų kaina padidėtų du kartus, o obuolių kaina nepakistų, tai pirkėjai vietoj apelsinų mieliau pirks obuolius. Vadinasi, pakitus apelsinų kainai, obuolių kreivė pasislenka į dešinę.

Tokios kreivės, kaip obuoliai ir apelsinai, kurios tenkina tuos pačius poreikius ir norus, yra vadinamos substitutais ir pakaitalais.

Šią tendenciją ekonomistai apbūdina kaip substicijos dėsnį (dar vadinama lygių ribinių rezultatų dėsniu), kuris teigia, kad mūsų išlaidos įvairioms prekėms pasiskirsto taip, jog naudingumai, gaunami išleidžiant paskutinį piniginį vienetą bet kuria vartojimo forma yra lygūs. Ir jei nustatome, kad
pakeisdami vieną prekę kita, mes padidinsime savo bendrą pasitenkinmą, tai nesvyruodami taip ir padarome (pvz.: jei arbatos kaina kyla, galime naudoti daugiau kavos). Taip yra todėl, kad mes nuolatos lyginame naudingumą, gaunamą išleidžiant tiek pat pinigų kitai prekei.

2. Tarp viena kitą papildančių komplektinių prekių pasireiškia priešingas ryšys. Skirtingai nuo prekių substitutų, pakeičiančių viena kitą vartojime, komplektinės prekės viena kitą papildo vartojimo metu, yra vartojamos kartu kaip komplektas (pvz.: automobilis ir kuras).

Padidėjusi prekės kaina padidina kitos prekės – pakaito – paklausą. Pakaito paklausos didėjimą rodo 4 paveikslo (a) dalis, o papildančios prekės paklausos sumažėjimą – (b) dalis.

Šiuo atveju vienos prekės pabrangimas sumažins kitos prekės paklausą. Jei prekės nėra tarpusavyje susijusios (nepriklausosmos), tai vienos prekės kainos pasikeitimas nedaro poveikio kitos prekės paklausai. Jei pirkėjas tikisi, jog prekės kainos padidės, jis apsirūpina preke is anksto. Tai padidina paklausą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1593 žodžiai iš 5210 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.