TURINYS
Užduotis………………………………………………………………………………………………………………..1
Turinys………………………………………………………………………………………………………………….2
1.ROJEKTAVIMO DUOMENŲ VERTINIMAS 3
1.1. Inžinerinių geologinių sąlygų vertinimas 3
1.1.1. Fizinė geografinė statybos vietos charakteristika. 3
1.1.2. Grunte atlikti tyrinėjimai. 3
1.1.3.Geologinė-litologinė sąranga. 3
1.1.4. Fizinės mechaninės gruntų savybės. 3
1.1.5. Hidrogeologinės savybės. 4
1.1.6. Gręžinio stulpelis ir pjūvis. 4
1.2. Duomenų apie pastatą vertinimas 4
1.2.1. Pastato konstrukcijos. 4
1.2.2. Požeminės komunikacijos. 4
1.2.3. Gamybiniai procesai. 4
1.3. Apkrovų vertinimas 5
1.4. Pamatų tipo parinkimas 8
1.4.1. Pamatų tipų analizė………………………………………………………………………………………8
1.4.2. Pamatų tipų parinkimas………………………………………………………………………………..8
2. POLINIAI PAMATAI 9
2.1. Pamato konstravimas 9
2.2. Polinių pamatų pagrindo skaičiavimas pagal laikomosios galios ribinį būvį 9
2.2.1. Polio pagrindo laikomoji galia……………………………………………………………………….9
2.2.2. Polio apkrovos tikrinimas……………………………………………………………………………10
2.3. Polinių pamatų pagrindo skaičiavimas pagal deformacijų ribinius būvius 12
2.3.1. Sąlyginio pamato matmenys 12
2.3.2. Grunto įtempimų tikrinimas. 13
2.3.3. Pamato nuosėdžio skaičiavimas. 16
3. GRĘŽININIAI PAMATAI 17
3.1.Vertikaliai apkrauto pamato pagrindo skaičiavimas 17
3.2. Vertikalia ir horizontalia jėgomis bei momentu apkrauto gręžininio pamato
pagrindo skaičiavimas 19
4. PAMATŲ VARIANTŲ EKONOMINIS PALYGINIMAS 21
Literatūra 22
1. PROJEKTAVIMO DUOMENŲ VERTINIMAS
1.1 Inžinerinių geologinių sąlygų vertinimas
1.1.1 Fizinė geografinė statybos vietos charakteristika
Tyrinėjamas sklypas yra Vilniaus mieste prie Ukmergės – Vilniaus plento, Šeškinės mikrorajone (1 pav.). Šioje vietovėje yra labai nežymus nuolydis, aukščių skirtumas svyruoja iki 3,3m. Absoliutiniai aukščiai kinta 167,55-164,20 ribose. Šalia sklypo yra pastatas- parduotuvė „Širvinta“. Kadangi atstumas iki pastato yra labai mažas, įrengiant pamatus reikia imtis priemonių esamo pastato pamatams nepakenkti. Esamo pastato pamatai yra juostiniai, įgilinti 3,5m.
1.1.2 Grunte atlikti tyrinėjimai
Statybos vietovėje šnekiniu būdu išgręžtas 1 gręžinys 8m gylio. Gruntų fizinių-mechaninių savybių nustatymui buvo atliktas statinis zondavimas 7-iuose taškuose, radioaktyvus karotažas taip pat 7 taškuose. Statinis zondavimas atliktas zondavimo LBU-50 agregatu, panaudojant hidraulinę 2-jų cilindrų matavimo galvutę. Šoninės trinties matavimo cilindro plotas 50 cm2 ir grunto stiprumo kūgiui matavimo cilindro plotas 10 cm2. Šoninė trintis ir grunto atsparumas zondo kūgiui matuojamas dviem manometrais.
Parengiant ataskaitą panaudota kompl. Nr. 01-14046 190vt. viešo maitinimo įmonės su kulinarijos parduotuve Vilniuje statybinės aikštelės inžinerinių – geologinių tyrinėjimų ataskaita.
1.1.3 Geologinė – litologinė sąranga ir gruntai
Geomorfologiniu požiūriu statybinis sklypas yra aliuvoglacialinėje baltijos lygumoje (agIIIbl). Tiriamą gruntą gręžinyje sudaro šie sluoksniai: piltas smėlis- storis 1,5m, priesmėlis plastingas – storis 1m, smėlis vidutinio stambumo vidutinio tankumo – storis 6m, priemolis kietai plastingas – nuo 8,0m gylio, giliau sluoksnis nepragręžtas. Iš geologinio-litologinio pjūvio matyti, kad grunto sluoksniai slūgso be žymių nuolydžių.
1.1.4 Fizinės mechaninės gruntų savybės
Gruntų fizinių mechaninių savybių rodiklių reikšmės pateiktos pjūvyje (3 pav) ir taikytinos su sąlyga jeigu statybos metu gruntai bus apsaugoti nuo gamtinės sandaros suardymo, išmirkymo, išdžiūvimo ir sušaldymo.
Pilti gruntai, purūs smėliai natūraliems pamatams nerekomenduojami. Naudojant pamatams polius 30×30 skersmens apytikrė laikomoji galia 9,0m gylyje sudarys~600 kN.
Pirmas sluoksnis: piltas gruntas ( smėlis su dirvožemiu), gylis 1m, storis 0,6m, abs.a. 164,28m, γII=1,54, E=7.
Antras sluoksnis: priesmėlis rudas, plastingas, gylis 1,7m, storis 0,7m, abs.a. 163,58m.
Trečias sluoksnis: smėlis vidutinio stambumo, rudas, vidutinio tankumo, su žvyru, mažai drėgnas, gylis 7,4m, storis 5,7m, abs.a. 157,88m, γII=1,82, E=30, cII=1, φII=35.
Ketvirtas sluoksnis: priemolis, rudas, su žvyru ir smėlio lęšiais, kietai plastingas, gylis 10m, storis 2,6m, abs.a. 155,28m, γII=2,07, E=28, cII=34, φII=23.
1.1.5 Hidrogeologinės sąlygos
Gręžinyje gruntinis vanduo neaptiktas. Lietingais metų periodais priemoliuose ir priesmėliuose gali atsirasti gruntinių lęšių vanduo. Tokiuose gruntuose rūsio apsaugai nuo galimo vandens pritekėjimo būtina numatyti atitinkamas priemones. Vykdant statybas, lietaus metu, sklypo apsaugai nuo vandens pritekėjimo, imtis papildomi priemonių nebūtina.
1.1.6 Gręžinio stulpelis ir pjūvis
Žiūrėti 2, 3 pav.
1.2 Duomenų apie pastatą
vertinimas
1.2.1 Pastato konstrukcijos
Pastato karkasas gelžbetoninis surenkamas, trijų tarpatramių su tiltiniais kranais kiekviename. Kolonų žingsnis kraštinėje eilėje 6,0 m. Denginio sijos su kolonomis sujungtos šarnyriškai. Vienos kolonos sėdimas nesudarys papildomų įražų kitose kolonose bei sijoje. Kolonos standžiai įtvirtintos pamatų lizduose: jų aukštis 9,6 m, skerspjūvis 40×80 cm. Sienos plytų mūro 38 cm storio. Pastatas be rūsio, grindys betoninės įrengtos ant grunto. Pastato vidaus temperatūra 15oC. Pastatas statomas Vilniuje.
Pastato skaičiuojamoji schema:
1.2.2 Požeminės komunikacijos
Tyrinėjamame sklype praeina lietaus kanalizacija, kuri įgilinta 1,2m. Tokiu atveju pamatai turi būti įrengti žemiau esamų inžinerinių tinklų, kad avarijos atveju nebūtu pakenkta pamato laikomajai galiai. Kitų inžinerinių tinklų ar komunikacijų nėra.
1.2.3 Gamybiniai procesai
Ypatingai aukštų ar ypatingai žemų temperatūrų technologiniuose procesuose nėra. Taip pat nėra gamybinių procesų kurie sukeltu dinaminius poveikius, ar kitokius kurie mažintų pagrindo laikomąją galią ar pastovumą.
1.3 Apkrovų vertinimas
Poveikiai pamato viršuje ( altitudė -0,15 m) nuo nuolatinių (pastato konstrukcijų svoris, be sienos svorio) ir kintamų ( kranas ir vėjas) apkrovų, nustatytų pagal pastato statinių skaičiavimų rezultatus , pateikti 6 lentelėje. Lenkimo momento ženklas teigiamas, kai momentas veikia iš lauko pusės į pastato vidų.
Pagrindai ir pamatai skaičiuojami ribinių būvių metodu pagal dviejų grupių ribinius būvius. Pirmos grupės ribiniais būviais apibūdinama pagrindo laikomoji galia ir pastovumas, antrosios grupės ribiniais būviais – pagrindo ir pastato tinkamumas normaliai eksploatuoti.
1.4. Pamatų tipo parinkimas
1.4.1 Pamatų tipų analizė
Seklieji pamatai. Jie įrengiami iškastoje pamatų duobėje, kurios kraštai pastačius pamatą užpilami gruntu. Jie perduoda pastato apkrovą pagrindui tiktai padu. Tokie pamatai įrengiami kai žemės paviršiuje slūgso stiprūs gruntai. Seklieji pamatai techniniu ekonominiu požiūriu turėtų būti ne didesni kaip 3,5m. Tokie pamatai neturėtų būti gilinami žemiau nei gruntinio vandens horizontas.
Poliai. Jie gali būti kabamieji ir atremti. Kabamieji yra tuomet kai polio padas neatsiremia į kietą pagrindą ir visa apkrova į gruntą perduodama tiktais šonine trinties jėga. Kai polio padas yra atremiamas į giliau slūgsantį gruntą, tai pastato apkrovą pagrindui poliai perduoda padu ir šonais. Poliais įtempimai pasiskirstomi dideliame grunto tūryje. Taip pat poliai gali būti gręžininiai arba kalamieji. Kalant polius gruntas apie juos sutankėja, tuo būdu didėja stiprumas. Poliniai pamatai nusėda mažai, jų pagrindo laikomoji galia didelė.
Gręžininiai pamatai. Tai pamatai, kurių santykis d/b≥2. Jie įrengiami grunte pastatams , kurie perduoda dideles vertikalias bei horizontalias jėgas. Jie standūs, pagrindo laikomoji galia didelė, nes gruntas negali būti išspaustas iš po pamato į žemės paviršių.
Dirbtiniai pagrindai. Jie įrengiami kai statybos sklype slūgso silpni gruntai: purūs smėliai, takiai plastiški ir takūs moliniai gruntai, durpingi, supilti gruntai.
1.4.2 Pamatų tipų parinkimas
Seklieji pamatai nėra tinkami dėl dviejų priežasčių. Pirma: esamame statybos sklype praeina lietaus kanalizacija, ir avarijos atveju gali būti pakenkta pamato pagrindo stiprumui. Taigi pamatą reikia gilinti giliau kanalizacijos lygio. Antra: viršutiniai sluoksniai yra piltas gruntas, o po juo plastingas priesmėlis. Tokie pagrindai nėra tinkami natūraliems pamato pagrindams. Pagrindo tankinimas šiuo atveju irgi nėra racionalus sprendimas, kadangi gruntas plastingas.
Poliniams pamatams įrengti reikia mažiau atlikti žemės darbų , mažiau suardoma gamtinė aplinka, mažesnis darbo imlumas. Šis variantas yra tinkamas.
Gręžininiai pamatai tinka , kadangi leidžiantis gilyn grunto sluoksnis yra tas pats ir stiprumas praktiškai nekinta. Stiprumui daugiausiai įtakos turėtų pamato plotas. Be to gręžininių pamatų reiktų įrengti mažiau negu kalamųjų kadangi jų pado plotas yra kur kas didesnis. Tokiu būdu jų įrengimas gali būti ekonomiškesnis.