Panemunės pilys
5 (100%) 1 vote

Panemunės pilys

11

Panemunės pilis ir parkas (XVII a.)

Panemunės pilis pastatyta ant Nemuno dešiniojo kranto aukštumos kyšulio, šalia Kauno–Jurbarko plento. Pilies pavadinimas kelis kartus keitėsi. Pirminį pavadinimą ji gavo nuo Panemunės dvaro, kurio žemėje buvo pastatyta. Kai jos savininkai buvo Gelgaudai, vadinta Gelgaudų pilimi. Po 1831 m. sukilimo įsigalėjo Zamkaus vardas. XX a. pr. netoliese įsikūrė kaimas, kurį vienuoliai saleziečiai pavadino Vytėnais; pagal tai ir pilį tuo vardu imta vadinti. Dabar ji vėl vadinama Panemunės pilimi.

Šią pilį apie 1604 m. pradėjo statyti iš Vengrijos atsikėlęs miško pirklys Janušas Eperješas. Panemunės pilis nebuvo krašto gynybai skirta tvirtovė, o tipiška XVII a. feodalo pilis su gynybiniais įrengimais, gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais. Manoma, kad pilies architektas buvo P. Nonhartas, kuris suprojektavo ir Vilniaus žemutinę pilį. Panemunės pilies statyba buvo baigta apie 1610 m. Pirmoji pilis buvo renesansinė, nors turėjo ir vėlyvosios gotikos elementų. Pilį supo 5 tvenkiniai, prie kurių stovėjo 4 malūnai bei ūkiniai pastatai, likę iš senosios dvaro sodybos. XVII a. viduryje Janušo Eperješo sūnus Kristupas pilį rekonstravo, ji įgavo baroko elementų. 1753 m. jau apleistą pilį įsigijo baronas L. Igelštromas, iš kurio 1759 m. nupirko Žemaitijos bajoras Gelgaudas. Po 1783 m. pilis buvo rekonstruota klasicizmo stiliumi, dalis senųjų pastatų nugriauta. Pilis nukentėjo per 1831 m. sukilimą, o 1832 m. už Gelgaudų dalyvavimą sukilime valstybės buvo nusavinta. Vėliau priklausė valstybei, įvairiems savininkams, dalis pilies sunyko. Pilies restauracija pradėta 1987 m. Šiuo metu išlikę 3 korpusai – vakarinis su dviem bokštais, pietinis bei rytinis.

Panemunės pilies parkas – sudėtinė Panemunės pilies komplekso dalis. Manoma, kad pilies parkas įkurtas XVII a. I pusėje ir buvo keletą kartų rekonstruotas. Parko teritorijoje yra trys apžvalgos aikštelės, šalia pilies – penki kaskadiniai tvenkiniai, prie kurių seniau stovėjo vandens malūnai. Dėl kalvoto reljefo pilis palieka neišdildomą įspūdį. Panemunės pilies parkas – puikus peizažinio parko pavyzdys. Parke nuo seno daugiausia auga vietiniai medžiai ir krūmai: ąžuolai, uosiai, skroblai, guobos, mažalapės liepos, paprastieji šermukšniai, beržai, paprastosios ievos, paprastosios eglės. Iš svetimžemių medžių išsiskiria tik viena rūšis – prie tvenkinių augančios įspūdingų matmenų pilkosios tuopos.

Pilies parke yra du pilkapiai: vienas didesnis, kitas mažesnis. Legenda byloja, jog didžiajame ilsisi kunigaikštis Vytenis, o šalia, mažesniajame, – jo žmona. Pilies papėdėje įsikūręs Pilies I kaimas.

Seredžiaus (Palemono kalno) piliakalnis

Palemono kalną mini Lietuvos metraštis legendiniame pasakojime apie lietuvių kilmę iš Romos kunigaikščio Palemono, kuris esą su visa gimine ir valdiniais dėl imperatoriaus Nerono persekiojimų pasitraukęs iš Romos I a. Palemonas atplaukęs į Baltijos jūrą, o paskui Kuršių mariomis pasiekęs Nemuną juo keliavo iki Dubysos žiočių. Čia jis su palydovais apsistojęs gražioje ąžuolų giraitėje. Istorikai romantikai Seredžiaus piliakalnį ir pavadino Palemonu. Tai tik graži legenda. Seredžiaus piliakalnis, kaip ir kiti panemunėje, mena kovas su kryžiuočiais. Manoma, kad ant kalno stovėjo Pieštvės pilis, kuri kryžiuočių puldinėjama nuo 1293 m. atsilaikė iki 1363 m. Tais metais pilis buvo sudeginta ir daugiau nebuvo atstatyta. Iš jos dažnai naikintų papilių išsikėlę žmonės XV a. pradžioje (sutriuškinus kryžiuočius 1410 m. Žalgirio mūšyje) suformavo Seredžiaus miestelį.

Seredžiaus piliakalnis neapaugęs medžiais ar krūmais, todėl itin įspūdingas. Jis gerai matomas ne tik iš Nemuno slėnio, bet ir šalia einančio Kauno–Jurbarko plento, turi didelį poveikį upės slėnio atkarpos kraštovaizdžiui.

Mūsų klasės merginos ant šio piliakalno 

Belvederio dvaras ir parkas (XIX a.)

Dvaro rūmai ant aukšto Nemuno kranto. Į juos nuo panemunės kelio veda apie 60 m aukščio laiptai, kuriuos sudaro 365 pakopos. Itališkos vilos tipo rūmai pastatyti 1830–1840 m. pagal iš Italijos į Lietuvą atvykusio architekto Pjero de Rosio projektą. Vėliau dvarą valdė Burbos žentas Povilas Puzinas, po jo – kitas žentas Ježis Valevskis. Nors rūmai vėliau ir buvo perstatinėjami, bet išlaikė architekto sumanytą santūrų klasicistinį stilių. Belvederis (belvedere) – itališkai reiškia „gražus vaizdas“.

Seredžiaus bažnyčia

1913 m. statyta Seredžiaus bažnyčia yra eklektinio renesanso stiliaus. Fasadas be bokštų, tačiau perkrautas dekoratyviniais piliastrais, visokių formų ryškiais langų ir durų apvadais bei kartušais. Visa tai yra baltai tinkuota tamsiame fone. Trinavės bažnyčios priekiniame fasade yra trejos arkinės durys. Šoninės sienos irgi suskaidytos piliastrais, o dideli arkiniai langai smulkiai išdalinti į apskritus ir stačiakampius stiklus. Fasadinis frontonas yra truputį iškeltas virš dvišlaičio stogo ir pridengia jo galus. Bažnyčioje yra išlikę religinio meno bei liturginių atributų. Bažnyčios fasade yra medinės XIX a. Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Jono Krikštytojo
skulptūros.

Vytauto Didžiojo paminklas (1930 m., skulpt. A. Šimkūnas, projektas V. Grybo).1930 m. minint Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktį, Veliuonoje pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas.Veliuonos Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčia (1644 m.) ir sakralinė ekspozicija

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 874 žodžiai iš 1636 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.