Partijų įtaka verslui
5 (100%) 1 vote

Partijų įtaka verslui

Pagrindinis partijų tikslas, skiriantis jas nuo kitų organizacijų, yra politinės valdžios siekimas, dažniausiai rinkimų keliu. Nesvarbu, ar partijos narius vienija pasaulėžiūrinės ideologinės nuostatos, ar savanaudiški interesai, partijos paprastai formuoja savo programinius tikslus, apimdamos platų interesų ir problemų spektrą, skirtingai nei interesų grupės, kurios dažniausiai koncentruojasi ties konkrečiomis siauromis problemomis.

Programinės partijos paprastai grindžia savo partinę programą tam tikra ideologija, kuri susieja įvairius politinius tikslus ir pasirinkimus į logišką koherentišką visumą. Svarbiausios demokratiškos ideologinės doktrinos yra konservatizmas, liberalizmas ir socializmas.

Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo ilgainiui įsitvirtino šios politinės partijos: Naujoji Sąjunga (socialliberalai), socialdemokratai, – “kairieji”, liberalcentristai, – “vidurio dešinieji”, Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) – “dešinieji”. Tarp šių partijų vyksta aršiausia politinė kova dėl valdžios. Todėl savo darbe ir nagrinėsiu būtent šių politinių partijų ideologiją ir programas, ypatingai kreipdama dėmesį į tai, koks jų požiūris į verslą, jo plėtojimą, kokių veiksmų jos imasi ar imtųsi, kad būtų skatinamas mūsų valstybės ekonomikos augimas.

Pirmiausia panagrinėkime pagrindines ideologines doktrinas [11].

Socializmo (socialis /lot./ – bendras, visuomeninis) šalininkai teigia, kad visi žmonės iš prigimties laisvi ir lygūs ir turi turėti lygias galimybes vystyti ir pritaikyti savo gabumus bei susikurti sau gerovę. Tačiau ši žmonių laisvė ir lygybė turi būti ne tik užrašyta įstatymuose, bet ir turi turėti materialų ekonominį pagrindą. Jeigu visuomenė yra susiskaldžiusi į socialines grupes, viena iš kurių – turtinga ir klestinti, o kita vos pajėgia sudurti galą su galu, tokia laisvė ir lygybė tampa viso labo tik gražiais žodžiais. Todėl pagrindinė vertybė, už kurią pasisako “kairieji” yra socialinė lygybė ir teisingumas. Būtent jos įgyvendinimas ir yra svarbiausia sąlyga, be kurios neįmanoma pasiekti tikrosios asmens laisvės ir visuotinės gerovės.

Konservatizmo (conservation /lot./ – išlaikyti, išsaugoti) šalininkai pasisako už status quo (t.y. esamos būklės) išsaugojimą. Konservatoriams svarbiausia vertybė – tai nusistovėjusių žmonių tarpusavio ryšių tvarkos bei stabilumo išsaugojimas ir puoselėjimas. Iš tiesų žmonės daug laimingesni, kada jie jaučiasi esą ne tiek absoliučiai laisvi asmenys, kiek savo šeimos, savo religinės bendruomenės, pagaliau savo tautos nariai ar valstybės piliečiai. Tik stabilioje visuomenės sąrangoje kiekvienas žmogus gali susivokti, kokios yra jo realios galimybės, koks jo santykis su kitais žmonėmis ir ką jis turi veikti. Todėl pabrėžiamas svarbus valstybės valdžios vaidmuo žmonių gyvenime. Būtent vyriausybei atitenka užduotis tvarkyti visuomenės bendruosius reikalus taip, kad būtų saugoma ir puoselėjama nusistovėjusi tvarka. Vyriausybės valdžia turi būti stipri valdžia, ji nagali atsiriboti nuo visuomenės gyvenimo, o priešingai – turi aktyviai dalyvauti jame ir rūpintis visais visuomenės reikalais ir gerove.

Liberalizmo (libere /lot./ – laisvas) šalininkai teigia, kad visi žmonės iš prigimties yra lygūs ir laisvi. Bet kokie išoriniai žmogaus laisvės suvaržymai ir apribojimai turi būti atmesti. Tačiau kiekvienas žmogus yra ir visiškai atsakingas pats už save ir už tai, kad naudodamasis savo laisve netrukdytų to daryti kitiems. Žmonės turi turėti galimybę naudotis visomis laisvėmis – pradedant intelektualine (žodžio, spaudos, religijos) ir baigiant nevaržoma ūkine ekonomine veikla. Valstybei nedera kištis į visuomenės ūkinį gyvenimą, o tiesiog leisti veikti. Niekas negali geriau patenkinti visuomenės poreikių už privačius asmenis, kurie, siekdami asmeniškos naudos, didesnio pelno, neišvengiamai tarnauja žmonėms: gamina prekes, kurios labiausiai paklausios, teikia tokias paslaugas, kurios labiausiai reikalingos, sukuria daug naujų darbo vietų ir t.t. Valstybinė valdžia reikalinga tam, kad apsaugotų žmonių gyvybę ir nuosavybę, padėtų spręsti įvairius ginčus, kylančius tarp privačių ir juridinių asmenų ir pan. Taigi, liberalios ideologijos šalininkams privati nuosavybė yra tvirčiausias žmogaus laisvės pamatas.

Lygindama konservatorių, liberalų bei socialdemokratų politines programas (skirtas 2000 m. Seimo rinkimams), radau labai daug bendrų teiginių, netgi ideologiškai jos gana panašios. Visos pasisako už verslo ir investicijų skatinimą ir plėtrą, pelno mokesčio panaikinimą, lėšų skirstymo sugriežtinimą, skirstant valstybės pinigus tik per Seimą, fizinių asmenų pajamų mokesčio sumažinimą, valdininkų išlaidų apribojimą, mokesčių administravimo supaprastinimą, privačių pensijų fondo sudarymą, darbo santykių liberalizavimą, naujų darbo vietų kūrimą, muitų mažinimą ir t.t. Šiuos rinkiminių programų panašumus, mano manymu, sąlygoja dabartinė Lietuvos ekonominė, socialinė ir politinė situacija. Lietuva turi tęsti pradėtas reformas, kryptingai dirbti, taikyti savo įstatymus prie Europos Sąjungos standartų.

Dabar panagrinėsiu skirtumus, kuriuos aptikau, skaitydama ir analizuodama minėtų partijų politines
tai savo pagrindine vertybe laiko socialinį teisingumą ir pasisako už socialinių skirtumų mažinimą tarp skirtingų regionų gyventojų, skirtingų socialinių grupių ir pan. Jie tikisi tai pasiekti, suteikiant lengvatines paskolas, atleidžiant tam tikrus subjektus nuo mokesčių, taikant skirtingus mokesčių tarifus skirtingiems regionams, ir netgi užtikrinant atskirą paramą moterims verslininkėms, pradedančioms verslą (įvairiais apmokymais, konsultacijomis ir pan.). Socialdemokratai pasisako “už socialinę rinkos ekonomiką, kurioje asmeninis ryžtas, pastangos būtų derinami su socialiniu teisingumu, solidarumu, o palankios sąlygos verslui sudaromos nepamirštant valstybės atsakomybės” [1]. Socialdemokratai teigia, kad rinką atsakingai turi reguliuoti valstybė, taip pat ji turi išlaikyti kontrolę strateginę reikšmę turinčiuose objektuose – geležinkelio, oro uostų, vandentiekio, elektros perdavimo tinklų (kaip dabar matome, privatizuojami arba ruošiami privatizacijai ir šie objektai). Tuo tarpu liberalai (tuo metu dar nebuvo susijungę su centristais) savo rinkiminėje programoje teigia, kad likusias strategines įmones būtina restruktūrizuoti ir privatizuoti, tokiu būdu įdiegiant efektyvų šių įmonių valdymą ir konkurentiškumą, taip pat apriboti valstybės investicinę veiklą. Investicijos turi būti daromos pajamas uždirbusių žmonių ir įmonių lėšomis, o ne iš valstybės biudžeto. Taip pat jie siūlo “panaikinti valstybės protekcijas, garantijas bei įsipareigojimus piliečiams, kurie verčia valstybę kontroliuoti verslo sąlygas ir produktus, palikti vietos veikti rinkos savireguliavimo mechanizmams, savanoriškai kontrolei ir priežiūrai” [2]. Liberalai pasisako už ekonomikos augimo skatinimą per rinkos bei darbo santykių liberalizavimą, palankių sąlygų verslui sudarymą. Konservatoriai taip pat pabrėžia, kad “valstybės dalyvavimas versle turi ir toliau mažėti,” [3] turi būti vykdoma privatizacija. Jie taip pat pasisako už Ignalinos AE palaipsninį uždarymą, sukuriant naujus elektros gamybos pajėgumus. Socialdemokratai savo programoje skelbia, kad sieks išlaikyti branduolinę energetiką Lietuvoje. Konservatoriai ir liberalai sutaria, kad nė vienas verslo susivienijimas ar subjektas negali būti diskriminuojamas ar privilegijuojamas, mokesčių lengvatos ir išimtys turi būti panaikintos.

Šiuo metu Jūs matote 41% šio straipsnio.
Matomi 1111 žodžiai iš 2690 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.