Pasaulinė pieno produktų rinka ir jos tendencijos
5 (100%) 1 vote

Pasaulinė pieno produktų rinka ir jos tendencijos

112131

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………….3

1. LIETUVOS PIENO PRODUKTŲ RINKA………………………….……………..5

1.1. Lietuvos užsienio prekybos pieno produktais ypatumai 1997-2001 metais………5

1.1.1. Bendroji Lietuvos užsienio prekybos pieno produktais apžvalga….………….5

1.1.2. Pagrindiniai Lietuvos pieno produktų eksporto partneriai………….…………8

1.1.3. Lietuvos pieno produktų importas 2001 metais…….………………………..10

1.1.4. Lietuvos užsienio prekybos pieno produktais balansas 2001 metais…………11

1.2. Lietuvos pieno produktų rinkos tendencijos…………………………………….13

2. ES PIENO IR PIENO PRODUKTŲ RINKOS REGULIAVIMAS………………19

2.1. Pagrindinės pieno produktų rinkos reguliavimo priemonės……………………..19

2.2. Pagrindinės ES pieno gamintojams teikiamos rėmimo priemonės………………22

2.3. ES šalyse veikianti pieno kvotų sistema…………………………………………24

3. SITUACIJA PASAULINĖJE PIENO RINKOJE………………………..………28

3.1. Bendrieji pokyčiai per 2001 metus………………………………………………28

3.2. Skirtingų pieno produktų rinkų tendencijos…………………………………….29

3.3. Pieno produktų kainos pasaulio valstybėse……………………………………..32

IŠVADOS……………………………………………………………………………35

LITERATŪRA………………………………………………………………………37

ĮVADAS

Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, užmezgant tiek politinius, tiek ir prekybinius ryšius su kitomis valstybėmis, yra labai aktualu įvertinti įvairių pramonės šakų perspektyvas. Kadangi, Lietuvoje pieno produktų eksporto daliai bendrame šalies eksporte tenka nemažas svoris, todėl svarbu išanalizuoti pasaulinę pieno rinką ir įėjimo į ją galimybes. Pasaulinės pieno pramonės tendencijos nebuvo susistemintos jokiose knygose, o tai atspindi šio darbo naujumą.

Šio darbo tikslas – ištirti pasaulinę pieno produktų rinką ir apžvelgti pagrindines jos tendencijas.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti Lietuvos pieno produktų rinką bei jos ypatybes;

2. Identifikuoti pagrindines Europos Sąjungoje naudojamas pieno ir pieno produktų rinkos reguliavimo priemones;

3. Apžvelgti situaciją pasaulinėje pieno produktų rinkoje.

Taigi, šio tyrimo objektas yra pasaulinė pieno produktų rinka. Šio darbo tikslui įgyvendinti daugiausia buvo remiamasi įvairių autorių moksliniais – tiriamaisiais darbais apie Lietuvos, ES bei pasaulio pieno pramonę, nes būtent šia tema nėra išleista jokių knygų. Taip pat buvo remiamasi įvairiais statistiniais duomenimis, jie buvo analizuojami bei daromos išvados. Rašant šį darbą, sunkiausia buvo atrinkti duomenis, kurie labiausiai atitiktų temos turinį, todėl šiame darbe pateikiami tik tie statistiniai duomenys, kurie labiausiai atspindi dabartinę situaciją pasaulinėje pieno produktų rinkoje.

Kad susistemintumėme darbe pateikiamą informaciją, pieno produktų rinką geografiniu požiūriu išskaidėme į tris segmentus: Lietuvos, Europos Sąjungos ir pasaulio pieno produktų rinkas.

Šio darbo rezultatas yra tai, kad buvo ištirta pasaulinė pieno produktų rinka ir išskirtos pagrindinės jos tendencijos.

1. LIETUVOS PIENO PRODUKTŲ RINKA

1.1. Lietuvos užsienio prekybos pieno produktais ypatumai 1997-2001 metais

1.1.1. Bendroji Lietuvos užsienio prekybos pieno produktais apžvalga

Didelę dalį Lietuvos užsienio prekyboje žemės ūkio ir maisto produktais sudaro prekyba pieno produktais. Šių produktų eksporto dėka prekybos gyvūninės kilmės produktais balansas išlieka teigiamas. Tai iliustruoja 1 paveikslas.

1 pav. Lietuvos užsienio prekyba pieno produktais 1997-2001 metais, mln. Lt.[5,6,7]

1999 metais pieno produktų eksportas, palyginti su 1997-1998 metais, labai sumažėjo – jo statistinę vertę sudarė tik 63 proc. 1998-ųjų vertės. Tačiau nuo 1999 metų eksportas kasmet didėjo ir 2001 metais siekė 75 proc. 1998-ųjų lygio.

Per nagrinėjamą laikotarpį įvairių maisto produktų eksporto apimtys keitėsi skirtingai: sūrių ir varškės nuo 1999 metų didėjo, sviesto ir pieno miltų – mažėjo. Daugiausia buvo eksportuojama įvairių sūrių, kuriems kasmet atitenka vis didesnė dalis pieno produktų eksporto struktūroje.

Metai Eksportas Importas Apyvarta Balansas

Mln. Lt Indeksas Mln. Lt Indeksas Mln. Lt Indeksas Mln. Lt

2000 452,9 100,0 23,0 100,0 475,0 100,0 429,9

2001 504,0 111,3 21,0 91,3 525,0 110,3 483,1

1 lentelė. Pagrindiniai pieno produktų užsienio prekybą apibūdinantys rodikliai 2000 ir 2001 metais.[9]

Kaip galima pastebėti iš 1-os lentelės, per 2001 metus, lyginant su 2000-aisiais, išryškėja lietuviškos kilmės pieno produktų eksporto didėjimo tendencija – jis per tuos metus išaugo 11,3% ir jo apimtis siekė apie 504 mln. Lt. Taip pat ryški į Lietuvą importuojamų pieno produktų mažėjimo tendencija. Lyginant su 2000 metais, Lietuvos pieno produktų importas sumažėjo 8,7% ir jo apimtis 2001-aisiais metais siekė tik 21 mln. Lt.

Pagrindinių pieno produktų eksporto struktūra 2001 metais ir statistinės vertės dinamika 1997 – 2001 metais parodyta
2 ir 3 paveiksluose.

2 pav. Pieno produktų eksporto struktūra 2001 metais, proc.[9]

2 paveikslas iliustruoja tai, kokią dalį Lietuvos pieno produktų eksporte sudarė atitinkama pieno produktų rūšis 2001 metais. Aiškiai matyti, kad tais metais (taip pat, kaip ir kelerius metus atgal) daugiau nei pusę (apie 66%) viso pieno produktų eksporto sudarė sūriai. Atitinkamai, sviestas sudarė 10%, LPM – 9%, išrūgos – 7%, NPM – 3%, likę produktai – mažiau nei 3% viso Lietuvos pieno produktų eksporto. [10]

3 pav. Pagrindinių pieno produktų eksporto statistinės vertės dinamika 1997-2001 metais, mln. Lt.[5,6,7,9]

Kaip galime pastebėti iš 3 paveikslo, ne tik 2001 metais, bet ir jau kelerius metus atgal daugiausia iš visų pieno produktų Lietuva į užsienį išveža sūrių. Nuo 1997 metų metinė sūrių eksporto apyvarta išaugo daugiau nei 150 mln. Lt. Taigi, 1999 – 2001 metais ypač aiškiai pastebima Lietuvos sūrių eksporto augimo tendencija. Kitokia situacija yra su kitų 3-ame paveiksle pavaizduotų pieno produktų eksportu. Kondensuoto pieno, sviesto, lieso pieno miltelių (LPM) bei nenugriebto pieno miltelių (NPM) eksporte 1999 – 2001 metais vyrauja mažėjimo tendencija.

1.1.2. Pagrindiniai Lietuvos pieno produktų eksporto partneriai

Daugiausia pieno produktų eksportuojama į JAV. 2001 metais, palyginti su 1999-aisiais, pieno produktų eksporto į šią šalį statistinė vertė padidėjo 1,2 karto ir sudarė apie 58 proc. viso iš Lietuvos eksportuojamų pieno produktų kiekio. Lietuvoje gaminami sūriai turi didelę paklausą JAV rinkoje. JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, 2001 metais pagal eksportuotą į šią šalį sūrių kiekį Lietuva užėmė ketvirtąją vietą. Lietuvos muitinės departamento duomenimis, 2001 metais Lietuva į JAV eksportavo 19,9 tūkst. tonų sūrių. Pažymėtina, kad šalies pieno bendrovės JAV rinkoje įsitvirtino nepaisant 21,4 proc. importo muito sūriams. Eksporto i JAV lyderis “Rokiškio sūris” šiemet planuoja į šią šalį eksportuoti dar daugiau savo produkcijos. [1,4]

Didelis lietuviškos kilmės pieno produktų kiekis eksportuojamas į Nyderlandus. Į šią šalį ypač daug vežama sūrių – 2001 metais jų eksportas siekė 5 tūkst. tonų (51,2 mln. Lt). Be to, didelę eksporto dalį sudarė pieno miltai (18,9 mln. Lt).

11 proc. pieno produktų buvo eksportuota i Rusiją . Pagrindinę eksporto dalį sudarė sūriai (buvo eksportuota 4 tūkst. tonų už 38,0 mln. Lt). Lieso pieno miltų (LPM) buvo eksportuota už 12,4 mln. Lt.

Lietuvos prekybos pieno produktais su Baltijos šalimis balansas teigiamas. 2001 metais į Latviją buvo eksportuota pieno produktų už 33,5 mln. Lt, į Estiją – trigubai mažiau. Pieno produktų eksporto į Baltijos šalis vertė 6,7 karto viršijo jų importo iš šių šalių vertę.

Į Latviją eksportuojama 6,6 proc. visų užsienio rinkoms teikiamų lietuviškos kilmės pieno produktų. Daugiausia eksportuojama fermentinių sūrių, kurių dalis pieno produktų eksporto į Latviją struktūroje 2001 metais sudarė 56 proc., ir sviesto (apie 16 proc.). [8,10]

Prekybos su Estija apyvarta daug mažesnė. Pagrindinę eksporto dalį sudaro fermentiniai sūriai.

Gana sėkmingai pieno produktais prekiaujama su Uzbekistanu. Pagrindinis eksportuojamas produktas – sviestas. 2001 metais jis sudarė 86 proc. visų į Uzbekistaną eksportuotų pieno produktų.

Pagrindiniai Lietuvos pieno produktų eksporto partneriai pavaizduoti 4 paveiksle.

4 pav. Lietuviškos kilmės pieno produktų eksporto struktūra 2001 metais, proc.[9,10]

1.1.3. Lietuvos pieno produktų importas 2001 metais

Nors 2001 metais pieno produktų importas buvo mažesnis už eksportą, jo statistinė vertė buvo pakankamai didelė – 21,0 mln. Lt.

Jogurto ir kitų fermentuoto arba rauginto pieno produktų buvo importuota daugiausia – jie sudarė apie 41 proc. visų importuotų pieno produktų. Pieno miltai sudarė apie 30 proc. importo, 21 proc. – sūriai ir varškė.

5 pav. Jogurto ir kondensuoto pieno importas 1997-2001 metais, mln. Lt.[9]

5 paveiksle pavaizduotas dviejų daugiausiai į Lietuvą įvežamų pieno produktų – jogurto ir kondensuoto pieno – importo apimtys. Aiškiai matyti dvi ryškios tendencijos:

 Nuo 1998 metų jogurto importo į Lietuvą apimtys gerokai sumažėjo;

 Nuo 1997 metų vis auga įvežamo į Lietuvą kondensuoto pieno apimtys.

2001 metais daugiausia pieno produktų importuota iš Vokietijos. Didžiausią jų dalį sudarė jogurtas ir kiti fermentuoto arba rauginto pieno produktai (64 proc.). [2]

Daugiausia jogurto buvo importuota 1998 metais. Nuo to laiko importo apimtys kasmet mažėjo ir 2001 metais sudarė 46 proc. 1998-ųjų apimties. Pagrindinė šių produktų importo mažėjimo priežastis yra palyginti didelis lietuviškų produktų konkurencingumas vietinėje rinkoje. Lietuvoje šie produktai dažnai gaminami be konservantų, yra ekologiški.

Pagal importo apimtis antroje vietoje – Latvija. Iš šios šalies į Lietuvą įvežamų pieno produktų struktūroje didžiausią dalį 2001 metais sudarė LPM.

Trečioje vietoje – Lenkija, iš kurios daugiausia importuojami jogurtas ir švieži sūriai bei varškė. Iš Prancūzijos įvežami sūriai sudaro apie 90 proc. viso Prancūzijos pieno produktų eksporto į Lietuvą.[2]

1.1.4. Lietuvos užsienio prekybos pieno produktais balansas

2001 metais

Lietuvos pieno produktų prekybos su visomis šalių grupėmis balansas teigiamas. Prekyboje su kitomis šalimis didžiausią dalį sudaro sūrių eksportas į JAV.

6 pav. Prekybos pieno produktais su įvairiomis šalių grupėmis balansas 2001 metais, mln. Lt.[9]

Pagal 6 paveikslą, daugiausia pieno produktų iš Lietuvos yra eksportuojama į Europos Sąjungą, ten išvežama pieno produktų daugiau nei už 100 mln. Lt. Iš ES importuojama pieno produktų už beveik 10 mln. Lt ir užsienio prekybos balansas su šia šalių grupe sudaro apie 100 mln. Lt. Užsienio prekybos šiais produktais su Baltijos šalimis balansas sudaro apie 50 mln. Lt, su ELPA – apie 10 mln. Lt, su NVS šalimis – apie 80 mln. Lt, o su likusiomis šalimis (tarp kurių ir didžiausia Lietuvos pieno produktų eksporto partnerė JAV) – apie 260 mln. Lt.

2002 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2001 metų periodu, pieno produktų eksportas sumažėjo 17 proc., importas padidėjo 42 proc. Nepaisant to, didelės įtakos užsienio prekybos balansui neturėjo, kadangi per minėtą laikotarpį pieno produktų buvo eksportuota daug daugiau nei importuota.

1.2. Lietuvos pieno produktų rinkos tendencijos

Lietuvos pieno pramonės sektoriuje didėja gamybos koncentracija. 2001 metais pieną perdirbo 38 įvairaus dydžio pieno perdirbimo įmonės. Trys didžiausios pieno perdirbimo įmonių grupės (AB “Rokiškio sūris”, AB “Pieno žvaigždės”, AB “Žemaitijos pienas”) 2001 metais supirko per 80 proc. viso parduoto pieno (7 paveikslas).

7 pav. Pieno supirkimo struktūra pagal įmones 2001 metais, proc. [3]

2001 metais sustiprėjo pieno perdirbimo įmonių konkurencija dėl žalio pieno supirkimo. Tai lėmė pieno supirkimo kainų augimą. Jos per 2001 metus išaugo 13 proc. ir pasiekė 507 Lt/t.

Lietuvos pieno produktų eksporto kainos 2001 metais mažai kito. Statistikos departamento duomenimis, pieno pramonės eksportuotos produkcijos kainos 2001 metais, palyginti su 2000-ųjų gruodžiu, išaugo 2,1 proc., vidaus rinkoje parduotos produkcijos kainos – atitinkamai 6,6 proc. Buvo prognozuojama, kad 2002 metais pieno produktų rinkose išsilaikys panašios tendencijos.

8 pav. Pieno supirkimo bei pieno produktų pardavimo kainų pokyčiai 2001 metais (2000 12 = 100%).[3]

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1640 žodžiai iš 5451 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.