Pasauline prekybos organizacija
5 (100%) 1 vote

Pasauline prekybos organizacija

Turinys

Puslapis

Įvadas 3

1. Pasaulio prekybos organizacija (PPO) 4

2. Kuo Lietuvos narystė PPO naudinga šalies verslui 8

1. Narystės reikšmė Lietuvai 8

2. Lietuvos įsipareigojimai 8

3. Lietuvos teisės ir parama eksportuotojams 9

4. Apsauga vietos gamintojams 10

5. Tikslas – liberalizuoti pasaulio prekybą 11

3. PPO nauda 12

Išvados 16

Literatūros sąrašas 17

Įvadas

Visi susiduriame su tarptautine prekyba daugelyje vietų: be prekybos

nebūtų bananų Vienoje ar europietiškų vaistų Niujorke. Tačiau ši tema yra

kompleksiška, o derybos dėl kvotų ir muitų kelia biurokratines nuotaikas.

Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) daugelis mato kaip nepermatomą

milžiną, kurio veiklos negali paveikti niekas iš šalies. Globalizacijos

priešininkų protestai pasaulio viršūnių susitikimų metu vyksta dažnai.

Todėl Europos Parlamento nariai, kaip išrinktieji piliečių atstovai, kovoja

už didesnį skaidrumą ir didesnę įtaką vykstant PPO deryboms.

Šiuo metu ypatingas PPO dėmesys yra skiriamas penkioms sritims :

paramai besivystančioms ir pereinamojo pobūdžio ekonomikos šalims;

specializuotai eksporto rėmimo per Tarptautinį prekybos centrą programai;

regioniniams prekybos susitarimams;

bendradarbiavimui koordinuojant narių ekonominę politiką;

organizacijos narių prekybos politikos peržiūroms.Darbo tikslas – išnagrinėti Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO)

ypatumus.

Darbo objektas:

– Pasaulinės prekybos organizacijos ypatumai

– Pasaulinės prekybos organizacijos įtaka Lietuvai,

– Pasaulinės prekybos organizacijos nauda.

Darbo metodai – mokslinės literatūros ir internetinių duomenų

analizės;

1. Pasaulio prekybos organizacija (PPO)

 2001 m. gegužės 31 d. Lietuva tapo 141-ąja Pasaulio prekybos

organizacijos (PPO) (World Trade Organisation – WTO) nare. Taip buvo

baigtas nuo 1995 m. trukęs Lietuvos stojimo į šią pasaulinę organizaciją

procesas. 2001 m. balandžio 24 d. LR Seimui ratifikavus Lietuvos stojimo į

PPO rezultatus bei apie tai pranešus PPO sekretoriatui, Lietuva įvykdė

visas teisines procedūras, būtinas tapti pilnateise PPO nare.

Lietuvos stojimo į šią organizaciją procesas prasidėjo 1995 m.,

kuomet, atsižvelgiant į tarptautinius politinius pokyčius regione bei į vis

intensyvėjančius ir didesnę ekonominę naudą teikiančius tarptautinius

ekonominius ir prekybinius santykius, į LR Vyriausybės programą buvo

įtrauktas sprendimas pradėti derybas dėl prisijungimo prie Bendrojo

susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. – General Agreement on

Tariffs and Trade – GATT), o vėliau, kuomet GATT pagrindu buvo įkurta PPO,

ir dėl narystės šioje organizacijoje. Didelės įtakos stojimui į PPO turėjo

ir tai, kad integracija į PPO ir Europos Sąjungą yra harmoningas procesas.

Kaip parodė dvišalis teisės patikros išorinių santykių srityje procesas,

narystė PPO yra svarbi stojant į ES – vienas pagrindinių reikalavimų

siekiant ES narystės yra PPO sutarčių nuostatų  faktinis laikymasis.

Narystė PPO suteikia Lietuvos prekybos režimui stabilumą ir patikimumą

– tai yra reikšmingi faktoriai mūsų prekybos partneriams bei

investuotojams. PPO šalims narėms, taip pat ir Lietuvai, pilnai

įgyvendinant PPO reikalavimus, tarpusavio prekyba tampa liberalesnė,

skaidresnė ir prognozuojama. Lietuva tampa patrauklesnė užsienio kapitalo

investicijoms. Narystė PPO turi didžiulę reikšmę tiek eksporto plėtojimo

skatinimui, tiek PPO siūlomų prekybos priemonių taikymo, tiek verslo

aplinkos gerinimo srityse – narystė šalies gamintojams suteikia naujų

galimybių ir prekybos santykius su 144-iomis (po Lietuvos į PPO įstojo

Moldova, Kinija ir Taivanis) pasaulio valstybėmis, konkurencijos sąlygoms,

įstojus į PPO, tampant vienodoms, daro lygiaverčiais.

PPO buvo įkurta 1995 metais, pakeitusi nuo 1947 m. pasaulinę prekybą

reguliavusį GATT. PPO yra viena svarbiausių šiuolaikinio pasaulio globalių

tarptautinių organizacijų, besirūpinanti, kad šalys narės plėtotų prekybą

pagal tarpusavyje sutartas taisykles, įgyvendinant du svarbiausius

tarptautinės prekybos nediskriminavimo – didžiausio palankumo statuso ir

nacionalinio statuso – principus. Šalių narių vyriausybės įsipareigoja

suderinti užsienio prekybą ir jos politiką reglamentuojančius nacionalinės

teisės aktus su PPO sutarčių nuostatomis ir griežtai jų laikytis. PPO

sutartimis siekiama dviejų pagrindinių tikslų: šalinti kliūtis, trukdančias

laisvai plėtoti prekybą, ir sukurti efektyviai veikiantį tarpvalstybinių

prekybos ginčų sprendimo mechanizmą.

PPO vadovauja Ministrų Konferencija, susirenkanti ne rečiau kaip kartą

per dvejus metus, kurios metu yra aptariama kitų dvejų metų PPO darbotvarkė

ir tolesnė veikla, reglamentuojant ir liberalizuojant pasaulinę prekybą.

Vienas pagrindinių PPO uždavinių – pasaulio prekybos liberalizavimas. Tuo

pagrindu rengiami PPO derybų raundai, kurių dėka liberalizuojama pasaulio

prekyba bei plečiama ir stiprinama daugiašalė prekybos
sistema.  1986-94 m.

vyko Urugvajaus raundas,  kurio išdavoje buvo įkurta PPO, o šiuo metu jau

vyksta 2001 m. lapkričio mėn. Dohoje vykusios PPO Ministrų konferencijos

metu paskelbtas derybų raundas, kurio oficialus pavadinimas Dohos plėtros

darbotvarkė (Doha Development Agenda) (raundas  buvo planuojamas paskelbti

Sietle, JAV 1999 metais, tačiau susitarimo pasiekta nebuvo, nepaisant to,

derybos 2-ose srityse – žemės ūkyje ir paslaugų sektoriuje buvo pradėtos

dar 2000 m.).

Lietuva, tapusi PPO nare, įgijo daugiau teisių ginti savo prekybinius

interesus – tiek dalyvaudama tolesniame pasaulio liberalizavimo procese,

tiek derėdamasi dėl palankesnių prekybos sąlygų su stojančiomis šalimis

(pirmiausiai Rusija ir Ukraina), tiek turėdama teisę kreiptis į PPO dėl

padėties šalyse, nesilaikančiose nediskriminavimo principų, pakeitimo.

Tikrai  svarbu, kad narystė PPO leidžia Lietuvai derėtis su PPO narystės

siekiančia ir ypač mus dominančia prekybos partnere – Rusija. Tai gera

galimybė Lietuvai išsiderėti palankesnes prekybos sąlygas įvairiose srityse

bei siekti diskriminacinio režimo Lietuvos atžvilgiu, jei toks yra

taikomas, panaikinimo. Rusijos stojimas į Pasaulio prekybos organizaciją

yra gera galimybė pasiekti verslo sąlygų su Rusija pagerinimo, kad šios

šalies prekybos režimas taptų stabilus ir prognozuojamas. Tuo tikslu buvo

parengta ir pateikta Rusijai derybinė pozicija dėl Lietuvos eksporto į

Rusiją sąlygų liberalizavimo, t.y. taikomų Rusijos importo ir eksporto

muitų, o taip pat ir netarifinių barjerų peržiūrėjimo. Taip pat yra

pateikta Lietuvos derybinė pozicija ir dėl Rusijos paslaugų rinkos

liberalizavimo.

Kita svarbi Lietuvos prekybos partnerė – Ukraina taip pat stoja į PPO

ir Lietuva aktyviai derasi dėl jos stojimo sąlygų: prekybos prekėmis ir

paslaugų rinkos liberalizavimo. Lietuva siekia kaip galima palankesnio ir

stabilesnio prekybos režimo su Ukraina, ypač atsižvelgiant į tai, jog

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą bus atšaukta šiuo metu Lietuvos Ukrainos

prekybinį režimą nustatanti Lietuvos-Ukrainos laisvosios prekybos sutartis.Svarbu yra ir tai, kad narystė PPO  priverčia visas šalis nares

laikytis vienodų taisyklių. PPO numatytas ginčų sprendimo mechanizmas

užtikrina, kad kiekviena valstybė, nepriklausomai nuo jos prekybos

apyvartos reikšmės pasaulyje, turi laikytis PPO taisyklių, nes priešingu

atveju kitos šalys gali kreiptis dėl tokio klausimo atitinkamo sprendimo ir

atsakomųjų priemonių taikymo. [5]

PPO narystė yra labai reikšminga dėl galimybės dalyvauti pasauliniame

derybų procese ir įtakoti tuos procesus – Lietuva kaip pilnateisė narė

dalyvavo 2001 m. lapkričio 9 – 14 dienomis Dohoje, Katare vykusioje IV-

ojoje PPO Ministrų konferencijoje ir gynė savo prekybos interesus.

Konferencijos metu, patvirtinus Ministrų deklaraciją, buvo oficialiai

paskelbtas naujasis derybų raundas dėl prekybos liberalizavimo pasaulyje.

Ministrų deklaracija, kaip derybų planu, yra vadovaujamasi organizuojant

naujojo PPO derybų raundo darbą, rengiant kiekvienos šalies derybines

pozicijas kiekvienoje prekybos ar su ja susijusioje srityje. Naujojo raundo

derybos apima importo muitų sumažinimą, žemės ūkio politikos peržiūrėjimą,

paslaugų rinkos liberalizavimą, tokių klausimų kaip konkurencija,

investicijos, e-komercija ir kt., įtraukimą į PPO reguliavimo sferą.

Lietuvos delegacija, vadovaujama Užsienio reikalų viceministro E.

Ignatavičiaus, Dohoje, pasiekė reikšmingų rezultatų. Lietuvos atstovams

pavyko suburti aštuonių neseniai į PPO įstojusių valstybių bloką ir

pasiekti, kad būtų atsižvelgta į naujai įstojusių valstybių stojimo į PPO

metu prisiimtus pakankamai plačius įsipareigojimus, ir šia nuostata jau

vadovaujamasi naujojo PPO raundo derybose. Ši nuostata yra įtraukta į PPO

Ministrų deklaracijos 9 punktą. Atkreiptinas tačiau dėmesys, kad ruošiant

LR derybines pozicijas naujajam derybų raundui, visų pirma, pasisakoma už

visapusį prekybos liberalizavimą pasaulyje, tačiau pabrėžiama, kad būtina

atsižvelgti į skirtingas šalių startines pozicijas, nes PPO narės,

įstojusios dar į GATT, tame tarpe ir ES, taiko žymiai didesnes rinkos

apsaugos bei paramos priemones. Lietuva, kuri dideliu mastu liberalizavo

savo prekybos politiką stojimo į PPO metu, nesutinka su derybų raundo

rezultatų taikymu neatsižvelgiant į šias skirtingas pozicijas, kviečia

šalis siekti sąžiningo ir vienodo prekybos taisyklių taikymo bei nuolat

derybų metu kelia šiuos klausimus.

Lietuva, tapusi PPO nare, įsipareigojo atitinkamose srityse, (pvz.

prekių, paslaugų, žemės ūkio, muitinio įvertinimo, intelektualinės

nuosavybės teisių apsaugos ir kt.) tinkamai įgyvendinti stojimo metu

prisiimtus įsipareigojimus bei visų PPO sutarčių reikalavimus ir nuostatas.

Vadovaujantis Lietuvos stojimo į PPO įsipareigojimais bei PPO sutarčių

reikalavimais Lietuvoje vykdoma keičiamų ar naujai priimamų teisės aktų,

tiesiogiai ar netiesiogiai įtakojančių šalies
režimą, priežiūra,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1374 žodžiai iš 4555 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.