Turinys
Puslapis
Įvadas 3
1. Pasaulio prekybos organizacija (PPO) 4
2. Kuo Lietuvos narystė PPO naudinga šalies verslui 8
1. Narystės reikšmė Lietuvai 8
2. Lietuvos įsipareigojimai 8
3. Lietuvos teisės ir parama eksportuotojams 9
4. Apsauga vietos gamintojams 10
5. Tikslas – liberalizuoti pasaulio prekybą 11
3. PPO nauda 12
Išvados 16
Literatūros sąrašas 17
Įvadas
Visi susiduriame su tarptautine prekyba daugelyje vietų: be prekybos
nebūtų bananų Vienoje ar europietiškų vaistų Niujorke. Tačiau ši tema yra
kompleksiška, o derybos dėl kvotų ir muitų kelia biurokratines nuotaikas.
Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) daugelis mato kaip nepermatomą
milžiną, kurio veiklos negali paveikti niekas iš šalies. Globalizacijos
priešininkų protestai pasaulio viršūnių susitikimų metu vyksta dažnai.
Todėl Europos Parlamento nariai, kaip išrinktieji piliečių atstovai, kovoja
už didesnį skaidrumą ir didesnę įtaką vykstant PPO deryboms.
Šiuo metu ypatingas PPO dėmesys yra skiriamas penkioms sritims :
paramai besivystančioms ir pereinamojo pobūdžio ekonomikos šalims;
specializuotai eksporto rėmimo per Tarptautinį prekybos centrą programai;
regioniniams prekybos susitarimams;
bendradarbiavimui koordinuojant narių ekonominę politiką;
organizacijos narių prekybos politikos peržiūroms.Darbo tikslas – išnagrinėti Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO)
ypatumus.
Darbo objektas:
– Pasaulinės prekybos organizacijos ypatumai
– Pasaulinės prekybos organizacijos įtaka Lietuvai,
– Pasaulinės prekybos organizacijos nauda.
Darbo metodai – mokslinės literatūros ir internetinių duomenų
analizės;
1. Pasaulio prekybos organizacija (PPO)
2001 m. gegužės 31 d. Lietuva tapo 141-ąja Pasaulio prekybos
organizacijos (PPO) (World Trade Organisation – WTO) nare. Taip buvo
baigtas nuo 1995 m. trukęs Lietuvos stojimo į šią pasaulinę organizaciją
procesas. 2001 m. balandžio 24 d. LR Seimui ratifikavus Lietuvos stojimo į
PPO rezultatus bei apie tai pranešus PPO sekretoriatui, Lietuva įvykdė
visas teisines procedūras, būtinas tapti pilnateise PPO nare.
Lietuvos stojimo į šią organizaciją procesas prasidėjo 1995 m.,
kuomet, atsižvelgiant į tarptautinius politinius pokyčius regione bei į vis
intensyvėjančius ir didesnę ekonominę naudą teikiančius tarptautinius
ekonominius ir prekybinius santykius, į LR Vyriausybės programą buvo
įtrauktas sprendimas pradėti derybas dėl prisijungimo prie Bendrojo
susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. – General Agreement on
Tariffs and Trade – GATT), o vėliau, kuomet GATT pagrindu buvo įkurta PPO,
ir dėl narystės šioje organizacijoje. Didelės įtakos stojimui į PPO turėjo
ir tai, kad integracija į PPO ir Europos Sąjungą yra harmoningas procesas.
Kaip parodė dvišalis teisės patikros išorinių santykių srityje procesas,
narystė PPO yra svarbi stojant į ES – vienas pagrindinių reikalavimų
siekiant ES narystės yra PPO sutarčių nuostatų faktinis laikymasis.
Narystė PPO suteikia Lietuvos prekybos režimui stabilumą ir patikimumą
– tai yra reikšmingi faktoriai mūsų prekybos partneriams bei
investuotojams. PPO šalims narėms, taip pat ir Lietuvai, pilnai
įgyvendinant PPO reikalavimus, tarpusavio prekyba tampa liberalesnė,
skaidresnė ir prognozuojama. Lietuva tampa patrauklesnė užsienio kapitalo
investicijoms. Narystė PPO turi didžiulę reikšmę tiek eksporto plėtojimo
skatinimui, tiek PPO siūlomų prekybos priemonių taikymo, tiek verslo
aplinkos gerinimo srityse – narystė šalies gamintojams suteikia naujų
galimybių ir prekybos santykius su 144-iomis (po Lietuvos į PPO įstojo
Moldova, Kinija ir Taivanis) pasaulio valstybėmis, konkurencijos sąlygoms,
įstojus į PPO, tampant vienodoms, daro lygiaverčiais.
PPO buvo įkurta 1995 metais, pakeitusi nuo 1947 m. pasaulinę prekybą
reguliavusį GATT. PPO yra viena svarbiausių šiuolaikinio pasaulio globalių
tarptautinių organizacijų, besirūpinanti, kad šalys narės plėtotų prekybą
pagal tarpusavyje sutartas taisykles, įgyvendinant du svarbiausius
tarptautinės prekybos nediskriminavimo – didžiausio palankumo statuso ir
nacionalinio statuso – principus. Šalių narių vyriausybės įsipareigoja
suderinti užsienio prekybą ir jos politiką reglamentuojančius nacionalinės
teisės aktus su PPO sutarčių nuostatomis ir griežtai jų laikytis. PPO
sutartimis siekiama dviejų pagrindinių tikslų: šalinti kliūtis, trukdančias
laisvai plėtoti prekybą, ir sukurti efektyviai veikiantį tarpvalstybinių
prekybos ginčų sprendimo mechanizmą.
PPO vadovauja Ministrų Konferencija, susirenkanti ne rečiau kaip kartą
per dvejus metus, kurios metu yra aptariama kitų dvejų metų PPO darbotvarkė
ir tolesnė veikla, reglamentuojant ir liberalizuojant pasaulinę prekybą.
Vienas pagrindinių PPO uždavinių – pasaulio prekybos liberalizavimas. Tuo
pagrindu rengiami PPO derybų raundai, kurių dėka liberalizuojama pasaulio
prekyba bei plečiama ir stiprinama daugiašalė prekybos
sistema. 1986-94 m.
vyko Urugvajaus raundas, kurio išdavoje buvo įkurta PPO, o šiuo metu jau
vyksta 2001 m. lapkričio mėn. Dohoje vykusios PPO Ministrų konferencijos
metu paskelbtas derybų raundas, kurio oficialus pavadinimas Dohos plėtros
darbotvarkė (Doha Development Agenda) (raundas buvo planuojamas paskelbti
Sietle, JAV 1999 metais, tačiau susitarimo pasiekta nebuvo, nepaisant to,
derybos 2-ose srityse – žemės ūkyje ir paslaugų sektoriuje buvo pradėtos
dar 2000 m.).
Lietuva, tapusi PPO nare, įgijo daugiau teisių ginti savo prekybinius
interesus – tiek dalyvaudama tolesniame pasaulio liberalizavimo procese,
tiek derėdamasi dėl palankesnių prekybos sąlygų su stojančiomis šalimis
(pirmiausiai Rusija ir Ukraina), tiek turėdama teisę kreiptis į PPO dėl
padėties šalyse, nesilaikančiose nediskriminavimo principų, pakeitimo.
Tikrai svarbu, kad narystė PPO leidžia Lietuvai derėtis su PPO narystės
siekiančia ir ypač mus dominančia prekybos partnere – Rusija. Tai gera
galimybė Lietuvai išsiderėti palankesnes prekybos sąlygas įvairiose srityse
bei siekti diskriminacinio režimo Lietuvos atžvilgiu, jei toks yra
taikomas, panaikinimo. Rusijos stojimas į Pasaulio prekybos organizaciją
yra gera galimybė pasiekti verslo sąlygų su Rusija pagerinimo, kad šios
šalies prekybos režimas taptų stabilus ir prognozuojamas. Tuo tikslu buvo
parengta ir pateikta Rusijai derybinė pozicija dėl Lietuvos eksporto į
Rusiją sąlygų liberalizavimo, t.y. taikomų Rusijos importo ir eksporto
muitų, o taip pat ir netarifinių barjerų peržiūrėjimo. Taip pat yra
pateikta Lietuvos derybinė pozicija ir dėl Rusijos paslaugų rinkos
liberalizavimo.
Kita svarbi Lietuvos prekybos partnerė – Ukraina taip pat stoja į PPO
ir Lietuva aktyviai derasi dėl jos stojimo sąlygų: prekybos prekėmis ir
paslaugų rinkos liberalizavimo. Lietuva siekia kaip galima palankesnio ir
stabilesnio prekybos režimo su Ukraina, ypač atsižvelgiant į tai, jog
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą bus atšaukta šiuo metu Lietuvos Ukrainos
prekybinį režimą nustatanti Lietuvos-Ukrainos laisvosios prekybos sutartis.Svarbu yra ir tai, kad narystė PPO priverčia visas šalis nares
laikytis vienodų taisyklių. PPO numatytas ginčų sprendimo mechanizmas
užtikrina, kad kiekviena valstybė, nepriklausomai nuo jos prekybos
apyvartos reikšmės pasaulyje, turi laikytis PPO taisyklių, nes priešingu
atveju kitos šalys gali kreiptis dėl tokio klausimo atitinkamo sprendimo ir
atsakomųjų priemonių taikymo. [5]
PPO narystė yra labai reikšminga dėl galimybės dalyvauti pasauliniame
derybų procese ir įtakoti tuos procesus – Lietuva kaip pilnateisė narė
dalyvavo 2001 m. lapkričio 9 – 14 dienomis Dohoje, Katare vykusioje IV-
ojoje PPO Ministrų konferencijoje ir gynė savo prekybos interesus.
Konferencijos metu, patvirtinus Ministrų deklaraciją, buvo oficialiai
paskelbtas naujasis derybų raundas dėl prekybos liberalizavimo pasaulyje.
Ministrų deklaracija, kaip derybų planu, yra vadovaujamasi organizuojant
naujojo PPO derybų raundo darbą, rengiant kiekvienos šalies derybines
pozicijas kiekvienoje prekybos ar su ja susijusioje srityje. Naujojo raundo
derybos apima importo muitų sumažinimą, žemės ūkio politikos peržiūrėjimą,
paslaugų rinkos liberalizavimą, tokių klausimų kaip konkurencija,
investicijos, e-komercija ir kt., įtraukimą į PPO reguliavimo sferą.
Lietuvos delegacija, vadovaujama Užsienio reikalų viceministro E.
Ignatavičiaus, Dohoje, pasiekė reikšmingų rezultatų. Lietuvos atstovams
pavyko suburti aštuonių neseniai į PPO įstojusių valstybių bloką ir
pasiekti, kad būtų atsižvelgta į naujai įstojusių valstybių stojimo į PPO
metu prisiimtus pakankamai plačius įsipareigojimus, ir šia nuostata jau
vadovaujamasi naujojo PPO raundo derybose. Ši nuostata yra įtraukta į PPO
Ministrų deklaracijos 9 punktą. Atkreiptinas tačiau dėmesys, kad ruošiant
LR derybines pozicijas naujajam derybų raundui, visų pirma, pasisakoma už
visapusį prekybos liberalizavimą pasaulyje, tačiau pabrėžiama, kad būtina
atsižvelgti į skirtingas šalių startines pozicijas, nes PPO narės,
įstojusios dar į GATT, tame tarpe ir ES, taiko žymiai didesnes rinkos
apsaugos bei paramos priemones. Lietuva, kuri dideliu mastu liberalizavo
savo prekybos politiką stojimo į PPO metu, nesutinka su derybų raundo
rezultatų taikymu neatsižvelgiant į šias skirtingas pozicijas, kviečia
šalis siekti sąžiningo ir vienodo prekybos taisyklių taikymo bei nuolat
derybų metu kelia šiuos klausimus.
Lietuva, tapusi PPO nare, įsipareigojo atitinkamose srityse, (pvz.
prekių, paslaugų, žemės ūkio, muitinio įvertinimo, intelektualinės
nuosavybės teisių apsaugos ir kt.) tinkamai įgyvendinti stojimo metu
prisiimtus įsipareigojimus bei visų PPO sutarčių reikalavimus ir nuostatas.
Vadovaujantis Lietuvos stojimo į PPO įsipareigojimais bei PPO sutarčių
reikalavimais Lietuvoje vykdoma keičiamų ar naujai priimamų teisės aktų,
tiesiogiai ar netiesiogiai įtakojančių šalies
režimą, priežiūra,