Pasaulio bankas tarptautiniu ekonominiu santykiu kurso projektas
5 (100%) 1 vote

Pasaulio bankas tarptautiniu ekonominiu santykiu kurso projektas

TURINYS

1. Įvadas 3 psl.

2. Svarbiausios institucijos, bendradarbiaujančios valiutos ir finansų sferoje 4 psl.

3. Pasaulio banko grupė 6 psl.

4. Pasaulio banko tikslai ir struktūra 8 psl.

5. Pasaulio banko Prezidentas Paul Wolfowitz 10 psl.

6. Pasaulio banko lėšų šaltiniai ir skolinimo politika 12 psl.

7. Pasaulio banko veiklos vertinimas 15 psl.

8. Lietuva ir Pasaulio bankas: bendradarbiavimo sritys 17 psl.

9. Išvados 24 psl.

10. Literatūros sąrašas 25 psl.

1. ĮVADAS

Finansų sektorius yra nepaprastai reikšminga pasaulio ūkio dalis. Gerai žinoma, kad per pastaruosius penkiasdešimt metų įvyko didelių pasaulio ūkio pokyčių. Tie pokyčiai yra didžiuliai, todėl drąsiai galima tvirtinti, kad prasidėjo kokybiškai naujas tarptautinių valiutinių ir finansinių santykių etapas. Svarbus šių pokyčių elementas yra reiškinys, vadinamas globalizacija arba valiutos ir finansų rinkų globalinė integracija, besiremianti nacionaline valiutos ir finansų rinkų bei eurorinkos ir nacionalinių valiutos rinkų integracija į vieną globalinę tarptautinę rinką. Šių procesų sąveiką reguliuoja ir skatina tarptautinės finansų institucijos, kurių vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje sunku pervertinti.

Tarptautinės finansų institucijos – tai valstybių arba bankų susivienijimai (sąjungos), susikūrę remiantis tarptautinėmis daugiašalėmis sutartimis socialinei-ekonominei valstybių raidai remti, teikiant joms kreditus ir garantijas, patarimus ir pagalbą profesinio lavinimosi srityje, garantuojant kapitalinių įdėjimų vykdymą. (Grižas, 2003)

Šiame darbe kalbėsime apie Pasaulio banką. Pasaulio bankas yra vienas iš didžiausių pasaulyje pagalbos vytimosi tikslais šaltinių. Jo pagrindinis tikslas – pagalbos teikimas skurdžiausioms gyventojų grupėms ir skurdžiausioms šalims. Aptarsime plačiau Pasaulio banko tikslus, užduotis ir struktūrą, trumpai apžvelgsime institucijas, įeinančias į Pasaulio banko grupę, išnagrinėsime Banko lėšų šaltinius ir skolinimo politiką, panagrinėsime taip pat, kaip jis naudoja savo finansinius resursus, savo kvalifikuotą personalą ir turtingą žinių bazę besivystančių šalių stabilaus ir nenutrūkstančio augimo užtikrinimui, aptarsime jo vaidmenį Lietuvos gyvenime ir bendradarbiavimo sritis su mūsų šalimi.

2. SVARBIAUSIOS INSTITUCIJOS, BENDRADARBIAUJANČIOS VALIUTOS IR FINANSŲ SFEROJE

Pasaulio finansiniuose sluoksniuose tarptautinėmis finansų institucijomis visuotinai pripažintos šios organizacijos:

1. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) // International Monetary

Fund (IMF);

2. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TRPB) – (dar

vadinamas Pasaulio banku (PB) // World Bank (WB) International

Bankfor Reconstruction and Development (IBRD);

Pasaulio banko grupė // World Bank Group:

1. Tarptautinė finansų korporacija (TFK) // International Fi-nance Corporation (IFC);

2. Tarptautinė plėtros asociacija (TVA) // International Development Association (IDA);

3. Daugiašalių investicijų garantijų agentūra (DJGA) // Multila-teral Investment Guarantee Agency (MIGA);

4. Tarptautinis investicinių ginčų sprendimų centras (TIGSC) // International Center for Settlement of Investments Disputes (ICSID);

3. Tarptautinių atsiskaitymų bankas (T AB) // Bank for International Settlements (IIS);

4. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) // European Bank for Reconstruction and Development (EBRD);

5. Europos investicijų bankas (EIB) // European Investment Bank (EIB);

6. Europos centrinis bankas (ECB) ir Europos centrinių bankų sistema (ECBS);

7. Tarptautinis investicijų bankas (TIB) // International Investment Bank (IIB);

8. Azijos plėtros bankas (APB) // Asian Development Bank (ADB);

9. Afrikos plėtros bankas (AfPB) // African Development Bank (AfDB);

10. Amerikos plėtros bankas (TAPB) // Inter-American Development Bank (IADB);

11. Islamo plėtros bankas (IDB) // Islamic Development Bank (IDB);

12. Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo bankas (TEBB)// International Bank for Economic Cooperation (IBEC);

13. Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) // Nordic Investment Bank (NIB);

14. Arabų valiutos fondas (AVF) // Arab Monetary Fund (AMF);

15. Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (TŽŪPF) II International Fund for Agricultural development (IFAD).

Tarptautinės finansų institucijos skirstomos į globalines ir regionines. Globalinės yra dvi didžiausios tarptautinės finansų institucijos – Tarptautinis valiutos fondas, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Pasaulio banko grupė (Tarptautinė finansų korporacija, Tarptautinė plėtros asociacija, Daugiašalių investicijų garantijų agentūra). Į globalinių investicijų grupę dar pretenduoja Tarptautinių atsiskaitymų bankas. Kitos institucijos yra regioninės.

Tarptautines finansų institucijas pagal veiklos pobūdį galima suskirstyti į tarptautines bankų institucijas (tarp jų tarptautiniai investiciniai bankai, plėtros bankai ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas) ir į tarptautines finansines nebankines institucijas. Antrajai grupei priklauso Tarptautinis valiutos fondas, kuris koordinuoja valstybių narių pinigų politiką.

Tarptautinės finansų institucijos atlieka šias funkcijas:

– kreditavimas ir investavimas globaliniu ir regioniniu mastu,

– ekonomikos stabilizavimas,

– šalių narių integracija,

– keitimasis
informacija ir patyrimu,

– informacijos apie tam tikrų valstybių ir regionų ūkio raidą skleidimas,

– techninė parama ir kadrų mokymas. (Grižas, 2003)

3. PASAULIO BANKO GRUPĖ

Tarptautinė finansų korporacija (TFK) // International Finance Corporation (IFC) įkurta 1956 m. skatinti privataus sektoriaus ekonominį augimą besivystančiose šalyse, teikti konsultacijas ir investuoti kapitalą be atitinkamos šalies vyriausybės garantijos. Šiuo metu korporacijos narėmis yra 178 valstybės – narės. TFK glaudžiai bendradarbiauja su Pasaulio banku, papildydama jo veiklą. Tačiau ji yra nepriklausoma organizacija, turinti savo personalą ir fondus.

TFK suteikia paskolas ir gali įsigyti dalį įmonės. Korporacija gali mobilizuoti (pritraukti) kapitalą šiais būdais:

– bendrai finansuodama projektus kartu su kitais paskolų davėjais,

– remdama paskolas suteikiančius konsorciumus,

– duodama garantijas ir išleisdama akcijas.

TFK remia gamybinių įmonių restruktūrizavimą, pataria technologijų pasirinkimo, derybų vedimo, organizaciniais ir rinkodaros klausimais, padeda užmegzti ekonominius ryšius. TFK finansuoja tiktai tuos projektus, kurie daro teigiamą įtaką visam šalies ūkiui.

Didžiausia kapitalo dalis tenka JAV (22,4 proc.), Japonijai (7,5 proc.), Vokietijai (5,7 proc.), Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai (po 5,3 proc.).

TFK paprastai teikia ne didesnes kaip 1 mln. JAV dol. paskolas. Finansavimo sąlygos priklauso nuo kvotos, termino, aprūpinimo ir kt., skolos grąžinimo laikas – 7-12 metų. (Grižas, 2003) Pastaraisiais finansiniais metais Tarptautinės finansų korporacijos investicijos siekė 4 mlrd. JAV dolerių. (Vilpišauskas, 1998)

Tarptautinė vystymo (plėtros) asociacija (TVA) // International Deve-lopment Association (IDA). Ši organizacija įsteigta 1960 m. paramai lengvatinėmis sąlygomis teikti pačioms neturtingiausioms šalims (nacionalinės pajamos, tenkančios vienam žmogui, neturi būti didesnės kaip 1465 JAV dol.). Kreditavimo terminai – 35-40 metų, finansavimas – beprocentis, imant nedidelį mokestį už paslaugas. Dauguma TVA lėšų skiriama žemės ūkiui, švietimui, socialinėms programoms ir infrastruktūrai plėtoti. (Grižas, 2003) Asociacija gauna įnašus ne tik iš PB, bet ir labdarą iš turtingų šalių. Per pastaruosius penkerius metus Tarptautinė plėtros asociacija suteikė kreditų projektams besivystančiose šalyse remti už vidutinę metinę 6,1 mlrd. JAV dolerių sumą. Asociacijos narėmis šiuo metu yra 164 valstybės. (Vilpišauskas, 1998)

Daugiašalių investicijų garantijų agentūra (DIGA) // Multila-teral Investment Guarantee Agency (MIGA). Įkurta 1988 m. užsienio kapitalo investicijoms besivystančiose šalyse skatinti, apdraudžiant jas nuo politinės rizikos – karinių konfliktų, nacionalizavimo, ekspropriavimo, vietinių vyriausybių savivalės. Vyriausybėms Agentūra taip pat teikia patarimus, susijusius su investicinio klimato gerinimu. Nuo savo įkūrimo 1988 metais ji suteikė beveik 800 garantijų kontraktams, kurių suma siekė daugiau nei 14,7 mlrd. JAV dolerių 91 besivystančioje šalyje. Jos narėmis šiuo metu yra 167 valstybės (Vilpišauskas, 1998) DIGA kapitalas sudaro daugiau kaip 1 mlrd. JAV dol.

Tarptautinis investicinių ginčų sprendimų centras (TIGSC) // International Center for Settlement of Investments Disputes (ICSID). Ši organizacija įkurta 1966 m., funkcionuoja gaudama Pasaulio banko subsidijas, jos tikslai – teikti teisinę pagalbą šalims narėms, kilus ginčytinoms tarptautinių kreditinių santykių situacijoms. Leidžia savo periodinius leidinius, nagrinėjančius teisinius investicijų aspektus įvairiose pasaulio valstybėse („ICSID Review – Foreign investment LAW Journal“). Šiuo metu jis turi 165 narius 53 valstybėse.

Kiekviena Pasaulio banko organizacija įkurta skirtingais tikslais, kiekviena turi savo įstatus ir narius. Pasaulio banko prezidentas kartu yra ir kiekvienos kitos organizacijos prezidentas, tie patys direktoriai vadovauja Pasaulio bankui, Tarptautinei finansų korporacijai ir Tarptautinei vystymo asociacijai. Tiktai daugiašalių investicijų garantijų agentūra turi savo direktorių valdybą, o joje daugumą sudaro direktoriai iš Pasaulio banko direktorių valdybos. (Grižas, 2003)

4. PASAULIO BANKO TIKSLAI IR STRUKTŪRA

Pasaulio bankas (PB), kaip ir Tarptautinis valiutos fondas buvo įkurtas 1944 m. liepos mėn. Bretton Woods konferencijoje. Jis nėra “bankas” įprastine šio žodžio prasme. Jis yra viena iš specializuotų Jungtinių Tautų Organizacijos įstaigų. PB pirminę veiklą tiksliau nusako jo tikslus pavadinimas – Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas. PB atspindėjo JAV prioritetus bei tuo metu JAV vyravusį pasaulio ekonominės tvarkos įvaizdį.

Jį sukūrus, pagrindinis banko tikslas buvo finansuoti karo nuniokotos Vakarų Europos šalių ūkių atstatymą. PB turėjo papildyti TVF veiklą, teikdamas ilgalaikes paskolas. Be to, PB turėjo sumažinti paskolų rizikos laipsnį pokario laikotarpiu, kai tarptautinės kapitalo rinkos dar nebuvo stabilios. Jo veikla buvo siekiama įtvirtinti aukštus skolinimo standartus, bei platinti informaciją apie tarptautinių investicijų galimybes. Po poros dešimtmečių pagrindiniu PB veiklos objektu tapo besivystančios valstybės, skolinant joms geresnėmis sąlygomis nei jos galėtų skolintis tiesiogiai iš tarptautinio kapitalo
rinkų. Pagrindiniu PB tikslu tapo ekonominės ir socialinės pažangos besivystančiose šalyse skatinimas, padedant kelti ekonominės veiklos našumą. Šiame dešimtmetyje PB ėmėsi aktyvaus vaidmens į rinkos ekonomiką pereinančiose valstybėse. (Vilpišauskas, 1998)

Teikdamas paskolas investicijoms, bankas vadovaujasi šešių pakopų darbo metodika, kuri oficialiai žinoma kaip „Projektų ciklas“. Ši metodika suteikia bankui galimybę įsitikinti, kad visi finansuojami projektai atitinka tuos pačius griežtus reikalavimus. Viso projekto ciklo metu banko darbuotojai dirba kartu su šalies, kuriai suteikiama paskola, specialistais. Bankas išlaiko nepriklausomą poskyrį remiamų projektų efektyvumui įvertinti. Tai identifikavimas, parengimas, atestavimas, derybos ir pristatymas valdybai, įgyvendinimas ir priežiūra, galutinis įvertinimas.

Bankas leidžia savo obligacijas su įvairiais išpirkimo terminais. Jas daugiausia perka išsivysčiusių šalių privatus sektorius, o kadangi bankas turi aukštą reitingą, kapitalo investavimas į jo vertybinius popierius yra labai patikimas ir saugus. (Grižas, 2003)

Šiuo metu PB narėmis yra 184 pasaulio valstybės. Šios valstybės – narės kartu atsako už tai, kaip finansuojama įstaiga, ir kaip leidžiamos lėšos. Banke galios yra suteiktos valdytojų tarybai, kurioje kiekvienai šaliai atstovauja vienas narys. Kadangi ši taryba renkasi tik kartą per metus, jos galios yra deleguotos 22 narių vykdančiųjų direktorių tarybai, kuri reguliariai posėdžiauja Vašingtone. Didžiausi 5 akcininkai turi nuolatines vietas savo atstovams, tuo tarpu kitus 17 tarybos narių renka valdytojų taryba, ir jie atstovauja geografiškai artimoms ar panašių ekonominių interesų valstybių grupėms. Pavyzdžiui, Lietuva yra vienoje grupėje su kitomis dvejomis Baltijos valstybėmis ir penkiomis Šiaurės Europos šalimis, kurioms atstovauja vienas tarybos narys.

Kaip ir TVF, valstybių-narių balsai yra įvertinti ir priklauso nuo įnašų. Balsuojama gana retai, sprendimai priimami konsensuso pagrindu. Nors JAV dalis, pradžioje sudariusi 35%, sumažėjo per pusę, penkios pagrindinės šalys – JAV, Japonija, Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija – turi daugiau nei 40% balsų. Realiai nepriimamas nei vienas programinis PB sprendimas, prieštaraujantis JAV interesams ar be šios šalies pritarimo. PB prezidentas visada buvo JAV pilietis, paskirtas Baltųjų rūmų (nuo 2005 m. birželio 1 d. juo yra Paul Wolfowitz). Banko administracijoje dirba apie 3000 ekspertų, o įskaitant ir kitus PB padalinius, bendras ekspertų skaičius siekia 7000.

Atsiradus naujiems poreikiams, prie Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko buvo įkurtos papildomos institucijos. 1955 m. buvo įkurtas Ekonominio vystymosi institutas, skirtas apmokyti vyriausybių tarnautojus, dirbančius ekonominio valdymo srityje. Paprastai kalbant apie Pasaulio banko grupę, apie šį institutą neužsimenama. Pasaulio banko grupę sudaro Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė finansų korporacija, Tarptautinė plėtros asociacija, Daugiašalė investicijų garantijų agentūra bei Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras. (Vilpišauskas, 1998)

5. PASAULIO BANKO PREZIDENTAS PAUL WOLFOWITZ

“Niekas neteikia tiek džiaugsmo, kiek galimybė padėti skurstantiems žmonėms ir dalyvauti darbe, kuriuo siekiama leisti visiems pasaulio žmonėms naudotis potencialiomis progreso gėrybėmis,” – teigia Paul Wolfowitz.

2005 m. birželio 1 d. Pau Wolfowitz oficialiai pradėjo eiti Pasaulio banko prezidento pareigas. Jis buvo vienbalsiai išrinktas dešimtuoju Pasaulio banko grupės organizacijų prezidentu vykdančiųjų direktorių Taryboje, vykusioje 2005 m. kovo 31 d., po pasitarimų su Tarybos nariais, o taip pat su valstybių – narių vyriausybių atstovais serijos.

Iki savo paskyrimo Pasaulio banko prezidentu p. Wolfowitz daugiau nei 30 metų užėmė įvairias valstybines pareigas, įskaitant švietimo srityje, taip pat buvo ambasadoriumi, tame tarpe 24 metus dirbo septynių JAV prezidentų administracijose. Jis turi turtingą praktinio darbo besivystančiose šalyse patirtį. Tris metus jis buvo JAV ambasadoriumi Indonezijoje, o Vašingtone užsiėmė politiniais tyrimais santykių su Rytų Azijos šalimis srityje.

P. Wolfowitz taip pat yra vienas iš geriausių švietimo srities specialistas. Nuo 1994 iki 2001 metų jis užėmė Perspektyvių Tarptautinių Tyrimų Polo Nitce vardo Mokyklos prie Džono Hopkinso universiteto Tarptautinių Santykių fakulteto Dekano pareigas. Iki to jis dėstė politologiją Jeilio universitete. P. Wolfowitz yra daugybės mokslinių darbų tokiomis temomis, kaip išorinė politika, diplomatija ir tautinis saugumas autorius, ir savo laiku buvo žurnalo “Foreign Affairs” Konsultacinės Tarybos narys.

JAV vyriausybėje p. Wolfowitz trejus metus dirbo ambasadoriumi Indonezijoje, ketvirtoje pagal gyventojų skaičių ir didžiausioje musulmoniškoje pasaulio valstybėje, vadovaujamas JAV Valstybės Sekretoriaus Džordžo Šulco. Dirbdamas ambasadoriumi šioje šalyje, p. Wolfowitz pasireiškė kaip diplomatas, užmezgęs kontaktą su įvairiausiais visuomenės sluoksniais, ir kaip reformų ir politinio atvirumo šalininkas. Jo vadovaujama JAV ambasada Džakartoje buvo pripažinta viena iš efektyviausiai funkcionuojančių JAV diplomatinių atstovybių pasaulyje.

Prieš tai p.
2 metus užėmė JAV Valstybės departamento Politikos Plavavimo skyriaus vadovo pareigas, ir 3 su puse metų – Valstybės Sekretoriaus padėjėjo Rytų Azijos ir Ramiojo Vandenyno regiono reikalams pareigas, kur jis dirbo tiesiogiai su daugiau nei 20 šalių vadovais. Eidamas šias pareigas, p. Wolfowitz atliko pagrindinį vaidmenį Filipinų taikaus perėjimo prie demokratinės sistemos 1986 metais palaikyme. Jis taip pat dalyvavo darbe, nukreiptame į JAV ir Kinijos santykių gerinimą, aljansų su Japonija ir Korėja sutvirtinimą, ir pagrindų vėliau įvykusiai Korėjos demokratizacijai sukūrimą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2169 žodžiai iš 6985 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.