Turinys
Įvadas 3
1. Pasaulio banko Grupė 5
1.1 Tarptautinių finansinių institucijų susikūrimas ir vystymasis 5
1.2 Pasaulio banko grupė 6
1.3 Pasaulio banko grupės sudėtis 7
1.3.1 Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas 7
1.3.2 Tarptautinė vystymo asociacija 9
1.3.3 Tarptautinė finansų korporacija 10
1.3.4 Daugiašalė investicinių garantijų agentūra 10
1.3.5 Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras 11
1.4 Atsargumo priemonės tvarkant lėšas 11
1.4.1 Pasaulio banko inovacijos tvarkant lėšas 12
1.5 Pasaulio banko valdymo struktūra 13
1.6 Pasaulio banko projektų įgyvendinimo ciklas 16
1.7 Pasaulio banko grupės partneriai 19
2. Pasaulio banko misija 21
2.1 Tūkstantmečio vystymo tikslai 22
2.2 Pasaulio banko misija Lietuvoje 26
3. Pasaulio banko dilemos 30
3.1 Į ką orientuota Pasaulio banko veikla? 30
3.2 Slegiančios skolos 31
3.3 Nepavykę PB projektai 32
3.4 Prieštaringi PB politikos atvejai 33
3.5 PB priešinimasis paskolų keitimui grantais 33
Išvados 36
Literatūros sąrašas 38
Priedai 40
Įvadas
Pasaulio Bankas (PB) savo veikla siekia gerinti gyvenimo sąlygas bei mažinti skurdą besivystančiose šalyse. Vis dėlto, kova su skurdu nebuvo pagrindinis institucijos įsikūrimo tikslas. Nuo PB įkūrimo pradžios, jo misija buvo padėti šalims, nuniokotoms karo ar stichinių nelaimių bei palaikyti stabilią monetarinę politiką pasaulyje. Palaipsniui banko tikslai keitėsi į pagalbą skurstančioms ir besivystančioms šalims. Keičiantis misijai, žinoma keitėsi ir finansuojami projektai. Įkūrus PB, o tiksliau, Tarptautinį Rekonstrukcijos ir Plėtros Banką (TRPB), jo paslaugomis galėjo naudotis toli gražu ne visos valstybės, nes ir šio banko palūkanos joms buvo per didelės. Vėliau pradėta skirti daugiau dėmesio tokiems projektams, kurie kelia gyvenimo standartus vargstantiems kaimų ir miestų žmonėms: daugiau paskolų skirta žemės ūkiui, mažiau pramonei.
PB aktyviai dalyvauja šalių valdyme, teikia įvairias konsultacijas, siekdamas užtikrinti šalių ekonomikos ir pragyvenimo lygį. Taigi besikeičiantys banko veiklos prioritetai bei spręstinų pasaulinių problemų kaitos tendencijos sąlygoja šios temos aktualumą bei pasirinkimą.
Šio kursinio darbo tikslas – pristatyti ir išnagrinėti PB misiją, jo tikslus, veiklą, struktūrą bei įvardinti ir pažvelgti į dilemas, su kuriomis susiduria PB, siekdamas įgyvendinti tikslus, įvardintus jo misijoje.
Vertinant PB tikslus ir padedant šalims parengti savo vystymosi bei kovos su skurdu strategiją bei politiką iškyla įvairios dilemos. Tokie klausimai neretai apeinami vertinant PB veiklą. Svarbu suprasti bei įsigilinti, kodėl daugiausiai dėmesio reikia skirti neturtingiesiems. Svarbios yra etinės dilemos, kurios pasireiškia ir pasauliniu mastu (įskaitant skolų panaikinimą ir sąryšį tarp šalies nuosavybės ir donoro įsipareigojimo) ir šalies lygmeniu (įskaitant vartotojo įmokas ir klausimą, ar pagalbos suteikimas tiems, kurie nėra neturtingi, ilgainiui gali tapti pagalba neturtingiesiems).
Taip pat nagrinėtini klausimai, susiję su banko veiklos įtaka ekologinei situacijai pasaulyje, kai ekonominio augimo skatinimas tampa dviprasmišku iš poveikio aplinkai perspektyvos.
Be to, svarbu įvertinti ir JAV įtaką PB bei suprasti šios valstybės siūlymus, pagal kuriuos turėtų būti sumažinta PB galia. Prezidento administracijos siekiai įvykdyti reformą, po kurios dalis PB paskolų skurdžioms šalims būtų paverstos grantais yra dar viena dilema, su kuria nuolat susiduria PB. JAV, kurios įnašai sudaro didžiąją dalį PB resursų, smarkiai įtakoja visus svarbiausius banko sprendimus.
Pirmoje darbo dalyje pristatoma PB grupės institucijų susikūrimas ir vystymasis ir struktūra. Antrojoje dalyje pristatoma ir nagrinėjama banko misija, o trečiojoje – įvardinamos ir vertinamos svarbios dilemos, su kuriomis nuolat susiduria PB.
1. Pasaulio banko grupė
1.1 Tarptautinių finansinių institucijų susikūrimas ir vystymasis
Pasibaigus II Pasauliniam Karui (II PK) pradėjo formuotis prielaidos kurtis tarptautinėms finansinėms institucijoms ir organizacijoms. Jos buvo reikalingos tam, kad pasibaigus II PK, būtų galima atgaivinti bei atstatyti tarptautinę ekonomiką. Taipogi buvo stengiamasi išvengti, kad pokario laikotarpiu vėl neatsigautų nacionalistinė 1930-ųjų metų monetarinė politika.
Nuo II PK pabaigos iki 1970-ųjų pradžios kapitalistinių valstybių tarpe dominavo pinigų režimas, vadinamas Bretton Woods sistema. 1944 metų liepos mėnesį JAV New Hampshiro valstijoje įvyko tarptautinė konferencija, davusi pradžią tarptautinei pinigų sistemai. Konferencija užbaigė beveik dviejų su puse metų JAV ir Jungtinės Karalystės finansinių atstovų diskusijas apie pokario pinigų sistemos rekonstrukciją. Bretton Woods sistema buvo pirmas pilnai suderintos pinigų tvarkos, skirtos piniginių santykių reguliavimui tarp suverenių valstybių, pavyzdys istorijoje. Konferencijoje dalyvavo 45 valstybių delegacijos. Konferencijoje buvo nuspręsta įkurti dvi tarptautines finansines institucijas – Pasaulio banką ir Tarptautinį Valiutos Fondą (TVF). Tai turėjo būti pagrindinės institucijos, palaikančios naujos tarptautinės pinigų
sistemos funkcionavimą .
PB buvo įkurtas „Bretton Woods“ konferencijoje 1994 m., o savo veiklą pradėjo 1946 metų birželio 25 dieną. Svarbiausias motyvas, dėl kurio buvo įsteigtas PB – tai, kad daugeliui valstybių trūko užsienio valiutos pertvarkai ir vystymuisi, tačiau kita vertus tos valstybės neturėjo reikiamo kreditabilumo tam, kad atitiktų reikalavimus, keliamus besiskolinant komerciškai. PB uždavinys buvo atstatyti kelius, tiltus, ryšių linijas, energetikos sistemas ir kitus ekonominiu atžvilgiu svarbius objektus. Būdamas oficiali daugiašalė institucija, kurios kapitalą sudarė valstybių indėliai, proporcingi jų ekonominei galiai, PB galėjo būti skolinimosi tarpininku, atliekant skolinimo operacijas pasaulio rinkose ir skolindamas pigiau nei komerciniai bankai. Taigi PB turėjo papildyti TVF veiklą, teikdamas ilgalaikes paskolas. Bankas taip pat turėjo sumažinti paskolų rizikos laipsnį pokario laikotarpiu, kai tarptautinės kapitalo rinkos dar nebuvo stabilios. PB veikla buvo siekiama įtvirtinti aukštus skolinimo standartus, bei platinti informaciją apie tarptautinių investicijų galimybes .
Praėjus porai dešimtmečių nuo veiklos pradžios pagrindinių PB veiklos objektu tapo besivystančios valstybės, skolinant joms geresnėmis sąlygomis nei jos galėtų skolintis tiesiogiai iš tarptautinių kapitalo rinkų. Tokiu būdu PB tikslu tapo ekonominės ir socialinės pažangos skatinimas besivystančiose valstybėse. Įžengus į XXI amžių PB ėmėsi aktyvaus vaidmens į rinkos ekonomiką pereinančiose valstybėse, tame tarpe ir Lietuvoje . Pasaulio bankas – tai skolinanti organizacija, kurios tikslas – skatinti ilgalaikį ekonominį vystymąsi, kuris padėtų mažinti skurdą besivystančiose šalyse.
TVF ir PB nebuvo vienintelės tarptautinės finansinės organizacijos, susikūrusios po II Pasaulinio karo. Europos investicijų bankas (EIB), buvo įkurtas Romos sutarties pagrindu 1958 metais. 1999 m. susikūrė Europos pinigų sąjunga (EMU) . Tarptautinė finansų korporacija buvo įsteigta 1956 metais. Nors ši institucija įeina į PB grupę, tačiau teisiškai ir finansiškai ji yra nepriklausoma. Viena iš naujausiai susikūrusių tarptautinių finansinių institucijų yra Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, pradėjęs veikti 1991 m.
1992 m. balandžio 29 d. Lietuva tapo TVF nare. PB nare Lietuva tapo 1992 m. liepos 6 d. Ji yra trijų PB grupės institucijų narė (žr. priedą Nr. 1).
1.2 Pasaulio banko grupė
1944 m. įsteigto PB tikslas buvo teikti finansinę pagalbą pokarinės ekonomikos atstatymui. Pirmoji PB paskola (250 milijonų JAV dol.) 1947 m. buvo skirta pokario Prancūzijos rekonstrukcijai. Rekonstrukcija išliko svarbiu PB veiklos aspektu, siekiant patenkinti besivystančių ir tranzitinių ekonomikų poreikius įvykus stichinėms nelaimėms, prireikus humanitarinės pagalbos ar reabilituojantis po konfliktų. Palaipsniui šios organizacijos tikslas pasikeitė, ir dabar PB tikslas yra skatinti ekonomikos vystymąsi tokiu būdu, kad būtų padedama neturtingiems žmonėms besivystančiose valstybėse. PB teikia joms paskolas, kad padėtų sumažinti skurdą ir finansuotų investicijas, kurios padėtų ekonomikai vystytis. Investicijos skiriamos keliams tiesti, elektrinėms, mokykloms statyti, drėkinimui, o taip pat tokiai veiklai, kaip žemės ūkį aptarnaujančių tarnybų tinklo kūrimas bei plėtimas, mokytojų parengimas, programos skirtos nėščių moterų ir vaikų maitinimui pagerinti. Kai kurios PB paskolos finansuoja struktūrinius pasikeitimus šalių ekonomikose, kurių tikslas, tarp kita ko, nukreipti ribotus išteklius į efektyvų investavimą, tuo būdu mažinant biudžeto deficitą arba stabdant infliaciją. Koreguojant tokį ekonominį nesubalansuotumą, šiam tikslui skiriamos paskolos gali padėti besivystančioms šalims efektyviau panaudoti savo turimus resursus ir užtikrinti ilgalaikį ekonominį augimą. PB taip pat aprūpina „technine” pagalba, arba, kitaip sakant, ekspertų konsultacijoms tam, kad padėtų šalių vyriausybėms daugiau dėmesio skirti kai kuriems ekonomikos sektoriams, kad jie būtų produktyvesni ir labiau atitiktų šalies vystymosi tikslus.
Šiuo metu PB dirba daugiau nei su 100 besivystančios ekonomikos šalių, suteikdamas idėjas gerinant pragyvenimo lygį ir naikinant blogiausiais skurdo formas. Per 2001 fiskalinius metus PB šalims klientėms suteikė paskolų už 17.3 mlrd. JAV dol. 2002 fiskalinius metus paskolų buvo suteikta už 19,5 mlrd. JAV dol., o 2003 už 18,5 mlrd. JAV dol. Kiekvienoje valstybėje klientėje PB dirba su vyriausybinėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis ir privačiu sektoriumi, siekiant suformuluoti paramos strategijas.
1.3 Pasaulio banko grupės sudėtis
Įkūrus Pasaulio banką, jį tesudarė viena organizacija – Tarptautinis Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas (IBRD – International Bank for Reconstruction and Development). Vėliau buvo įkurtos dar keturios organizacijos – Tarptautinė vystymo asociacija (IDA – International Development Association), Tarptautinė finansų korporacija (IFC – International Finance Corporation), Daugiašalė investicinių garantijų agentūra (MIGA – Multilateral Investment Guarantee Agency) ir Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras (ICSID – International Centre for Settlement of Investment Disputes).
Kiekviena PB grupės organizacija buvo
įkurta skirtingais tikslais. Kiekviena iš jų turi savo įstatus ir atskirai savo šalis-narius. IBRD banko prezidentas yra kartu ir kiekvienos kitos organizacijos prezidentas. Tie patys direktoriai iš valdybos vadovauja IBRD, IFC, IDA organizacijoms (MIGA turi savo Direktorių valdybą, dauguma kurių yra direktoriai iš IBRD valdybos).
1.3.1 Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas
TRPB, įsteigtas 1945 m. yra pagrindinė skolinanti PB grupės organizacija. Ji teikia paskolas ir vystymosi paramą vidutinių pajamų šalims ir pasitikėjimo vertoms skurdesnėms šalims.
• Paskolų terminas – nuo 15 iki 20 metų, esant galimybei suteikti nuo trejų iki penkerių metų atidėjimo periodą.
• Lėšų šaltinis. TRPB didžiąją dalį savo pinigų surenka veikdamas pasaulio finansų rinkose. Jis parduoda obligacijas ir kitus skolos dokumentus pensijų fondams, draudimo kompanijoms, korporacijoms, kitiems bankams ir individualiems asmenims visame pasaulyje.
• Priklausomybė. TRPB priklauso 184 valstybių narių (išsamiau – priede Nr.1). Kiekviena valstybė narė turi tam tikrą balsavimo galią šioje institucijoje. Kiekvienos valstybės balsavimo galia grindžiama jos turimomis akcijomis. Turimų akcijų skaičius priklauso nuo valstybės ekonominio pajėgumo.
TRPB nėra pelną maksimizuoti siekianti organizacija, tačiau nuo 1948 metų šis bankas kasmet uždirba gryno pelno.
TRPB Steigimo sutartyje yra apibrėžti šie pagrindiniai veiklos tikslai:
1. Padėti rekonstruoti ir vystyti narių teritorijas, suteikiant kapitalo investicijas gamybai skatinti, įskaitant karo sugriautos ekonomikos atstatymą, pritaikyti produkcijos gamybos pajėgumus taikos laikotarpio reikmėms, skatinti gamybos pajėgumų ir resursų vystymą mažiau išsivysčiusiose šalyse.
2. Skatinti privačias užsienio investicijas, garantuojant paskolas ar dalyvaujant paskolos suteikime, vykdomame privačiu investitorių. Kai privatus kapitalas dėl objektyvių priežasčių yra neprieinamas, papildyti privatų investavimą, suteikiant gamybai finansavimą priimtinomis sąlygomis iš savo kapitalo, pritrauktų lėšų ir kitų šaltinių.
3. Palaikyti ilgo periodo tarptautinės prekybos subalansuotą augimą ir mokėjimų balanso pusiausvyrą, skatinant savo narių produktyvių išteklių vystymąsi, tuo tikslu padedant didinti produktyvumą, gyvenimo lygį ir darbo sąlygas narių teritorijoje.
4. Suderinti paskolų suteikimą ar garantijos suteikimą su kitomis tarptautinėmis paskolomis taip, kad visų pirma būtu vykdomi neatidėliotini projektai, nepriklausomai nuo jų dydžio.
5. Skatinti palankių užsienio investicijoms biznio sąlygų savo narių teritorijoje sudarymą, ir ekonomikos, kuri yra pokarinėje būklėje, pritaikymą taikaus gyvenimo sąlygoms.
Visi banko sprendimai turi remtis nurodytais tikslais. PB tikslas yra skatinti ekonomikos vystymąsi tokiu būdu, kad būtų padedama neturtingiems žmonėms besivystančiose valstybėse. PB teikia joms paskolas, kad padėtų sumažinti skurdą ir finansuotų investicijas, kurios padėtų ekonomikai vystytis.
Dalis PB paskolų finansuoja struktūrinius pasikeitimus šalių ekonomikose, kad jos būtų stabilesnės, efektyvesnės ir orientuotos į rinką.
Apibendrinus, PB suteikia pagalbą besivystančioms šalims daugelyje skirtingų sektorių, kur atitinkamas kapitalas iš kitų šaltinių dėl objektyvių priežasčių negali būti panaudotas. 1994 metu rudenį PB įvykdė net apie 6000 projektų. Banko skolinimas visų pirma padeda sumažinti užsienio valiutos trūkumą besivystančiose šalyse tam tikrų programų įgyvendinimui. Besivystančios šalys visada dalinai finansuoja kiekvieną jų teritorijoje vykdomą projektą. Dažnai pagalbą suteikia ir kiti donorai bei skolintojai.
PB per 50 savo veiklos metų susidūrė su daug pasikeitimų, kurie įtakojo jo veiklos strategiją ir tikslus. Įvyko tokie reikšmingi pasikeitimai:
• Besivystančių šalių poreikių vystymasis ir darymasis sudėtingesniais
• Ekonominės įtakos tarp didelių industrinių šalių išsilyginimo tendencijos atsiradimas
• Didėjanti industrinių ir besivystančių šalių tarpusavio priklausomybė
• Buvusių planinės ekonomikos šalių integracija į pasaulinės rinkos sistemą
• Išaugusi rinkų tarptautinė integracija
• Suderinto su rinka vystymosi modelio evoliucija
• Technologinių naujovių vystymosi ir išplitimo pagreitėjimas.
1.3.2 Tarptautinė vystymo asociacija
TVA (IDA) buvo įkurta 1960 metais, siekiant koncesiniais pagrindais suteikti pagalbą pačioms neturtingiausioms besivystančioms šalims, kurios neturi galimybių skolintis iš TRPB. Iš jos dažniausiai gali skolintis tik tos valstybės, kurių metinės pajamos vienam asmeniui vos viršija 500 USD. IDA teikiamos paskolos pagrinde pagerina sveikatos apsaugos, išsilavinimo teikiamas paslaugas.
• IDA paskolos yra beprocentinės. Tačiau jos turi nedidelį paslaugos mokestį (0,75% nuo paskolos metinio administravimo mokesčio).
• Paskolos terminas – 35 arba 40 metų, taip pat yra 10 metų atidėjimo termino galimybei.
• Lėšų šaltinis. IDA resursai gaunami iš vyriausybių kontribucijų, TRPB pajamų bei ankstesnių kreditų apmokėjimo lėšų.
IDA sudaro 164 valstybės narės. Prieš prisijungdama prie IDA, valstybė būtinai turi tapti Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko nare.
1.3.3 Tarptautinė finansų
korporacija
IFC įkurta 1956 metais, siekiant sustiprinti privatų sektorių besivystančiose šalyse. IFC skolina tiesiogiai privačiam sektoriui. Tuo tarpu TRPB bei IDA skolina vyriausybėms. IFC padeda privačiam sektoriui suteikdama ilgalaikes paskolas, akcines investicijas, garantijas, „standby” finansavimą, rizikos valdymą, „kvazi-akcines priemones”, tokias kaip subordinuotos paskolos ar privilegijuotosios akcijos.
• IFC paskolų ir finansavimo palūkanų normos – rinkos normos, priklausančios nuo šalies ir projekto.
• Paskolų terminai – nuo 3 iki 13 metų, esant aštuonerių metų atidėjimo laikotarpiui.
• Finansavimo šaltinis. Apie 80% skolinama tarptautinėse finansų rinkose per viešųjų obligacijų emisijas ar privačius sandorius, 20% skolinama iš TRPB.
• IFC valdo 175 valstybės.
1.3.4 Daugiašalė investicinių garantijų agentūra
MIGA – daugiašalių sutarčių pagrindu 1988 metais įkurta investicinių garantijų agentūra. Šios agentūros paskirtis – padėti besivystančioms šalims pritraukti užsienio investicijas, užsienio investitoriams suteikiant garantijas dėl nuostolių, sąlygotų ne komercinės rizikos, tokios kaip ekspropriacija ar karas. Ši agentūra taip pat teikia vyriausybėms konsultacijas, kaip pagerinti verslo klimatą, kad jis būtų palankus užsienio investuotojams. Taip pat agentūra teikia techninę paramą informacijos apie investicines galimybes šalyse sklaidai.
• Apimtis. MIGA gali apdrausti iki 90% investicijos apimties, esant dabartinei 50 milijonų JAV dolerių projektui ribai.
• Narystė. MIGA priklauso 162 valstybė.
1.3.5 Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras
ICSID buvo įsteigtas 1966 metais, siekiant skatinti didesnius tarptautinių investicijų srautus, ir tuo tikslu sukuriant ginčų tarp vyriausybių ir užsienio investitorių taikinimo ir arbitražo priemones. ICSID taip pat konsultuoja, atlieka tyrimus ir rengia leidinius susijusius su užsienio investicijų teisine sritimi.
• Narystė. ICSID narėmis yra 139 valstybės.
• Bylos. 2000 metais arbitražui buvo užregistruoti 26 nauji atvejai.
• Tyrimai ir leidiniai. ICSID leidiniai užsienio investicijų teisės srityje apima daugiatomius investicinių įstatymų ir sutarčių rinkinius bei kas pusę metų leidžiamą teisės žurnalą.
1.4. Atsargumo priemonės tvarkant lėšas
Sąžininga finansų politika, kurios laikosi bankas, stiprina jo, kaip tarpininko tarp privataus kapitalo ir besivystančių šalių vyriausybių, vaidmenį. Rūpestingai valdydamas savo finansines lėšas, PB pasiekė, kad jo vertybiniai popieriai yra vieni iš pačių patikimiausių pasaulyje. Dėl to bankas gali skolintis pačiomis priimtiniausiomis sąlygomis ir pervesti santaupas besivystančioms šalims, dauguma iš kurių priešingu atveju neturėtų pakankamų privataus investavimo galimybių.
Tai, kad bankas tvarko savo finansinius reikalus su tam tikromis atsargumo priemonėmis, rodo šie keli faktai:
• Panašiai, kaip ir bet kuriai kitai finansinei institucijai, bankui reikalinga finansinė bazė. Šalių – banko narių vyriausybės kuria šį kapitalą, bet gana neįprastu būdu. Jos perka akcijas, bet faktiškai sumoka tiktai už nedidelę kiekvienos akcijos vertės dalį, t.y. įmokamą kapitalą. Neįmokėtą likutį, t.y. pareikalaujamą kapitalą, bankas gali pareikalauti įnešti tuo atveju, jeigu kartais jis nesugebėtų atsiskaityti su savo kreditoriais – ko jo darbo praktikoje dar nėra buvę. Šis garantinis kapitalas negali būti panaudotas padengti administracinėms išlaidoms arba paskoloms.