Pasaulio banko veikla ir jo politika
5 (100%) 1 vote

Pasaulio banko veikla ir jo politika

TURINYS

ĮVADAS

1. PASAULIO BANKO RAIDA IR JO POLITIKA

1.1 Pasaulio banko įsteigimas ir jį įtakojusios priežastys

1.2 Pasaulio banko organizacinė struktūra ir pajamų šaltiniai

1.3 Pasaulio banko politika ir projektų struktūra

2. PASAULIO BANKO PROJEKTŲ APŽVALGA

2.1 Pasaulio banko Lietuvoje vykdoma politika

2.2 Pasaulio banko projektų Lietuvoje struktūros apžvalga ir tendecijos

2.3 Šiuo metu Pasaulio banko Lietuvoje įgyvendinamų projektų apžvalga

3. PASAULIO BANKO PROJEKTŲ PERSPEKTYVOS

3.1 Pasaulio banko pasaulio projektų taikymas Lietuvoje

3.2 Pasaulio banko atlikto Lietuvoje įvertinimo aspektai

3.3 Pasaulio banko projektų taikymo problemos

IŠVADOS

SANTRAUKA

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

ĮVADAS

Įvairios tarptautinės finansinės struktūros veikia pasaulio ekonomiką – ir ekonomiškai stiprių, ir besivystančių šalių. Šiandien įvardijamos dvi stipriausios pasaulyje finansinės organizacijos, kurių paskirtis sulyginti šalių ekonominį lygį – pakelti besivystančių šalių ekonominį lygį – tai institucijos dvynės Pasaulio bankas ir Tarptautinis Valiutos Fondas. Šių institucijų funkcijos skiriasi, tačiau jos nuolat bendradarbiauja, ir, prireikus, jų pastangos apjungiamos, siekiant bendro tikslo.

Pasaulio bankas buvo įkurtas 1948 m., ir nuo to laiko nebuvo patyręs nuostolių, nepaisant to, kad jis pripažintas ne pelno siekiančia organizacija. Šį reiškinį įtakojo labai konservatyvi ir atsargi banko skolinimo politika.

Šio darbo tikslas apžvelgti, kokie Pasaulio banko veiklos ypatumai bei politikos kryptys lėmė tai, kad ši organizacija nuo pat savo įkurimo dienos yra pelninga ir finansiškai stipri.

Pirmas uždavinys. Apžvelgti Pasaulio banko steigimo istoriją bei jį įtakojusias priežastis, kurios nulėmė šios institucijos veiklos ypatumus. Apžvelgti Pasaulio banko organizacinę struktūrą bei išanalizuoti sprendimų priėmimo tvarką, nes tai lemia banko politiką. Labai svarbu apžvelgti projektų vykdymo etapus, nes tai neatsiejama banko vykdomos politikos dalis. Apžvelgti Pasaulio banko pajamų šaltinius.

Antras uždavinys. Apžvelgti Lietuvoje įgyvendinamus Pasaulio banko projektus bei jų struktūrą. Apžvelgti pagalbos Lietuvai būdus ir rekomendacijas. Aptarti, kokios, anot Pasaulio banko specialistų, problemos turėtų būti sprendžiamos artimiausiu metu.

Trečias uždavinys. Apžvegti Pasaulio banko projektų perspektyvas – kiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Apžvelgti, kokiose srityse Pasaulio bankas numato toliau vystyti savo veiklą Lietuvoje.

Rašant šį darbą, buvo taikytas vienintelis tyrimo metodas – analizė. Buvo sugrupuoti bei susisteminti įvairių Pasaulio banko projektų duomenis. Šis apibendrinimas leido pamatyti tam tikras projektų tendencijas bei perspektyvas.

Šios temos ypatumas lėmė tai, kad darbe nėra pateikiama teorinė dalis. Kadangi yra nagrinėjama finansinė institucija, jos veikla bei politika, ypatingą reikšmę turi steigimo istorija ir jį įtakojusios priežastys.

Praktinės dalies duomenis – tai informacija apie įgyvendintus ir įgyvendinamus projektus Pasaulyje bei Lietuvoje. Šie duomenys leido pamatyti Pasaulio banko veiklos ypatumus – projektų įgyvendinimo eigą, kokie projektai yra aktualiausi Pasaulyje ir Lietuvoje, kas lemia tam tikrus sprendimus, pamatyti šalių įvetinimo aspektus, nuo to priklauso tolimesnio bendradarbiavimo žingsniai.

Šiam darbui pagrinde buvo naudojama internetinė ir vidinė AB SEB Vilniaus banko medžiaga, skirta vidiniam darbuotojų naudojimui. Taip pat buvo naudojama žinių agentūros ELTA teikiamų informacinių pranešimų sistema. Kadangi Lietuvoje beveik nėra informacijos apie Pasaulio banko struktūrą ir veiklą, didžioji dalis medžiagos panaudota iš interaktyvių šaltinių – interneto.

Atlikus duomenų struktūrizavimą bei apžvalgą, galiu teigti, kad Pasaulio banko atliekamų pagalbos darbų reikšmė yra didžiulė visai pasaulio ekonomikai. Tai pagalba, skirta šalių ekonomikai stiprinti, taip pritraukiant užsienio investicijas. Investicijos užtikrins ilgalaikį šalies ekonomikos vystymąsi. 1. PASAULIO BANKO RAIDA IR JO POLITIKA

Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas buvo įkurti tuo pačiu metu ir jų centrai yra Vašingtone tik perėjus skersai gatvę. Nors Banko ir Fondo atliekamos funkcijos papildo viena kitą, jų, atskirai paėmus, vaidmenys yra visai skirtingi. Pasaulio bankas – tai skolinanti organizacija, kurios tikslas – skatinti ilgalaikį ekonominį vystymąsi, kuris padėtų mažinti skurdą besivystančiose šalyse. Tarptautinis valiutos fondas skolina pinigus tiems savo nariams, kurie susiduria su su rimtais mokėjimo balanso sunkumais.

Pasaulio bendrosios pajamos sudaro 31 trilijoną JAV dolerių. Kai kuriuose šalyse vidutiniškai žmogus uždirba per metus apie 40 000 JAV dolerių. Tačiau tuo pat metu 2,8 milijardo pasaulio gyventojų uždirba mašiau nei 700 JAV dolerių per metus. 1,2 milijardo iš šių 2,8 milijardų uždirba mažiau nei 1 JAV dolerį per dieną. Esant tokiam žemam pragyvenimo lygiui, kiekvieną dieną besivystančiose šalyse miršta 33 000 vaikų, daugiau kaip 100 milijonų vaikų negali lankyti mokyklų.

Sumažinti skurdo lygį, esant nuolatiniam gyventojų skaičiaus didėjimui ( anot prognozių per artimiausius 50 metų planetos gyventojų skaičius užaugs dar 3
milijardais) – tai labai sudėtinga bei stambaus mąsto užduotis.

Pasaulio banko organizacijos stengiasi sumažinti skirtumą tarp turtingų bei trečiojo pasaulio šalių, panaudojant ekonimiškai stiprių šalių resursus neturtingų šalių vystymui. Pasaulio bankas finansuoja valstybių, turinčių sunkumų, vyriausybių pastangas vystant socialinę – ekonominę politiką, įsteigiant mokyklas, sveikatos apsaugos įstaigas, vandens, elektros energijos tiekimo sistemas, kovojant su ligomis, bei apsaugant aplinką nuo žalingo žmogaus poveikio.

Pasaulio bankas negali būti suprantamas kaip bankas įprasta šio žodžio prasme. Tai viena specializuotų Jungtinių Tautų Organizacijos įstaigų, jungianti 184 šalis – nares. Šios šalys kartu atsako už tai, kaip finansuojama įstaigos veikla ir kaip paskirstomos lėšos.

1.1 Pasaulio banko įsteigimas ir jį įtakojusios priežastys

Pasaulio bankas ( World Bank) ir jam gimininga organizacija – Tarptautinis Valiutos Fondas ( International Monetary Fund) – buvo įkurti 1944 m. Bretton Woods ( New Hampshire) miestelyje.

Paaiškindamas steigėjų nuomonę dėl dviejų institucijų buvimo, Fredas M. Vilsonas, tuometinis JAV Finansų ministras, 1946 m. liepos mėn. „Užsienio reikalų žurnale rašė: „Reikia atsiminti, jog tai nėra eilinės organizacijos su eiliniais akcininkais. Jos yra vyriausybinės institucijos, įkurtos kooperavimo pagrindais, ir jų pagrindinė veiklos kryptis – bendravimas vyriausybiniame lygyje…Nors tai turėtų funkcijonuoti taip, kad sugebėtų išlaikyti savo sukauptą kapitalą ir kaip galima efektyviau išnaudoti savo galimybes ir išteklius , tai nėra pelno siekiančios institucijos.“

Banko Įstatai, žinomi kaip Steigiamieji dokumentai, nustato šios organizacijos struktūrą. Šie dokumentau buvo svarstomi Bretton Woods konferencijoje, į kurią savo atstovus atsiuntė keturiasdešimt keturios šalys. Didžiausios iš jų buvo: Jungtinės Valstijos, Anglija, Prancūzija, Kinija, Indija, Sovietų Sąjunga. Visos šalys ( išskyrus Sovietų Sąjungą) ratifikavo Steigiamuosius dokumentus ir tapo pirmaisiais Pasaulio banko nariais. Tiktai 1991 ir 1992 metais penkiolika buvusių Sovietų Sąjungos respublikų padavė pareiškimus tapti Pasaulio banko nariais.

Pagal Steigiamuosius dokumentus numatyta, kad tiktai Tarptautinio valiutos fondo naris gali tapti Pasaulio banko nariu. Kiekvieną šalį atstovauja valdytojas (paprastai juo būna šalies Finansų ministras arba Centrinio banko valdytojas) ir jo pavaduotojas.

Banko steigėjai numatė, jog, laikui bėgant, jis taps globalinio masto institucija, kurios nariais galų gale taps visos pasaulio tautos. Tačiau netrukus tapo aišku, kad vietoj pirminės tarptautinio bendradarbiavimo idėjos atsirado ideologinis skilimas. Sovietų Sąjunga, nors ir pasiuntė savo atstovus į susitikimą Bretton Woods, netapo Pasaulio banko steigėju, greitai iš pirminių banko narių tarpo pasitraukė šalys, buvusios Sąjungos įtakos sferoje.

1947 metais iš 45 šalių – steigėjų 32 buvo Europos arba Lotynų Amerikos šalys. Sekančių dešimtmečių bėgyje prie jų prisijungė daugelis Azijos šalių.

Pasaulio banko bei Tarptautinio valiutos fondo tikslas buvo, pasibaigus II – ajam Pasauliniam karui, atkurti pasaulio ekonomiką paremiant ją tvirtais pagrindais. Vienas iš reikalavimų šių organizacijų veikloje buvo užtikrinti, kad pokariniame laikotarpyje vėl neatsigautų nevykusi nacionalistinė 1930 – ųjų metų monetarinė politika. Šią užduotį turėjo įvykdyti Tarptautinis valiutos fondas. Kiti uždaviniai: atstatyti kelius, tiltus, ryšio linijas, energetikos sistemas ir kitus ekonominiu požiūriu svarbius objektus karo nuniokotose Europos šalyse. Ši užduotis buvo paskirta Pasaulio bankui. Pagalba Europos šalims buvo greitai suteikta pagal taip vadinamą Maršalo planą, ir Pasaulio bankas nukreipė savo dėmesį į besivystančias pasaulio valstybes, teikdamas paskolas Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalims. Anglų ekonomistas Lordas Keynes, vienas iš Pasaulio banko steigėjų, numatė tokio poslinkio galimybes dar Bretton Woods susitikimo metu: „Man atrodo, kad banko veikla padedant šalims persitvarkyti po karo bus vystoma tik pradiniame jo veiklos etape. Vėliau, laikui bėgant, vis didesnis dėmesys bus kreipiamas (o tai bus antrasis pirmaeilės svarbos uždavinys) pasaulio resursų ir gamybinių pajėgumų vystymui, konkrečiai atsižvelgiant į silpniau išsivysčiusias šalis.“

Taigi, Pasaulio bankas galėtų būti apibrėžiamas kaip tarptautinė finansinė organizacija, kuri skolina pinigus finansuoti atsilikusių šalių projektus, spartinančius ekonominį jų vystymąsi.

Pirmoji Pasaulio banko paskola buvo suteikta Prancūzijai 1947 metais, paskolos suma buvo 250 milijonų JAV dolerių ir paskirtis – rekonstrukcija. Rekonstrukcija tebelieka prioritetine Pasaulio banko veiklos kriptis. Ši veikla padeda išspręsti tokias užduotis, kaip stichinių nelaimių pasekmių likvidavimas, karinių konfliktų išalintų šalių atstatymas, humanitarinės pagalbos suteikimas, – tai užduotis, turinčios didelę prasmę besivystančioms šalims, bei šalims su pereinamuoju ekonominiu laikotarpiu.

20 amžiaus 80-tais metais Bankas aktyviai dirbi iš karto keliose kriptyse: makroekonominiai klausimai ir įsiskolinimų struktūros performavimu. Vėliau dėmesio centre
socialinės bei ekologinės problemos.

1.2 Pasaulio banko organizacinė struktūra ir pajamų šaltiniai

Pasaulio banko grupę sudaro 5 labai glaudžiai tarpusavyje susijusios įstaigos. Kiekviena iš šių įstaigų turi savo vaidmenį, sprendžiant aktualiausias problemas – skurdo bei gyvenimo lygio kėlimo. Pasaulio bankas vykdo savo veiklą per Direktorių valdybą, kurių veikla yra nukreipta arba į konkrečias šalis, regionus, arba į konkrečias problemas.

Terminas „Pasaulio banko įstaigų grupė“ apibūdina 5 įstaigas. „Pasaulio banko“ terminas apibūdina tik 2 iš jų ( TRPB ir TPA).

Tarptautinis Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas- TRPB- ( International Bank for Reconstruction and Development). Įsteigtas 1945 metais. Šiuo metu yra 184 nariai. Bendra kreditavimo apimtis 394 milijardai JAV dolerių. 2004 metais buvo suteikta paskolų už 11 milijardų JAV dolerių 87 naujom operacijoms 33 šalyse. TRPB tikslas yra mažinti skurdą, kelti šalių ekonominį lygį, teikiant paskolas, garantijas ir paslaugas, nesusijusias su kreditavimu, tame tarpe ir analitines ir konsultavimo. Ši institucija nesiekia pelno, tačiau nuo 1948 metų nuolat gauną grynąjį pelną. Pasaulio banko investicijų reitingas yra pats aukščiausias (A-A-A), tai leidžia bankui parduoti savo obligacijas patiems konservatyviausiems investitoriams pasaulyje. 2004 finansiniais metais tokiu būdu bankas mobilizavo finansinėse rinkose 13 milijardų JAV dolerių.

Tarptautinė Plėtros Asociacija – TPA – ( International Development Agency) įsteigta 1965 metais, šiuo metu yra 165 nariai. Bendra kreditavimo apimtis yra 151 milijardai JAV dolerių. 2004 finansiniais metais buvo suteikta paskolų 9 milijardams JAV dolerių 158 naujom operacijoms 62 šalyse. Įnašai į TPA biudžeta leidžia Pasaulio bankui suteikti kasmet paskolų už 6-9 milijardus JAV dolerių be palūkanų 81 skurdžiausioms pasaulio šalims, kurių bendras gyventojų skaičius yra 2,5 milijardo žmonių. Tokia pagalba yra labai svarbi todėl, kad šios šalys praktiškai neturi galimybės skolintis lėšas įprastomis rinkos sąlygomis. TPA suteiktos paskolos leidžia šalyse sukurti paslaugų sistemas ( išsilavinimas, sveikatos apsauga, gėlo vandens, kanalizacijos tiekimas ir pan.), atlikti svarbiausias reformas ir pritraukti investicijas, kurios padėtų pakelti našumą ir sukurti daugiau darbo vietų.

Tarptautinė Finansų Korporacija – TFK – ( International Finance Corporation) įsteigta 1956 metais, šiuo metu yra 176 nariai. Įsipareigojimų sumą sudaro 23,5 milijardų JAV dolerių ( tame tarpe ir 5,5 milijardų JAV dolerių sindikuotų paskolų). 2004 finansiniais metais 4,8 milijardų JAV dolerių įsipareigojimų 217 projektų 65 šalyse. TFK užduotis yra privataus sektoriaus rėmimas. Dirbdama kartu su partneriais, TFK investuoja į besivystančių šalių įmones, ir teikia savo klientams ilgalaikes paskolas, garantijas, teikia konsultavimo, rizikų valdymo paslaugas. Tokiu būdų TFK veikia kaip pavyzdis potencialiems investitoriams, nes daugelis komercinių investitorių nelinkę investuoti į tokius regionus, kuriose nėra TFK investicijų.

Daugiašalė Investicijų Garantijų Agentūra – DIGA – ( Multilateral Investment Guarantee Agency) įsteigta 1988 metais, 164 nariai. Bendra išduotų garantijų apimtis yra 13,5 milijardų JAV dolerių, 2004 finansiniais metais suteikta 1,1 milijardo JAV dolerių. DIGA padeda pritraukti į besivystančias šalis investicijas, veikdama kaip garantas. Agentūra teikia užsienio investuotojams garantijas nuo tokių nekomercinių nuostolių, kaip ekspropriacija, valiutos nekonvertavimas, apribojimai, pervedant lėšas į užsienį, karo veiksmai, neramumai. Taip pat DIGA teikia pagalbą teikiant informaciją apie lėšų investavimo galimybes, bei veikia kaip tarpininkas, sprendžiant klausimus, susijusius su investicijomis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1924 žodžiai iš 6252 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.