Pasaulio matematikai
5 (100%) 1 vote

Pasaulio matematikai

• ARCHIMEDAS

Jis gyveno taip neįsivaizduojamai seniai, kad atminimas apie jį, tarsi senovės galera, plaukianti per laiko vandenyną, aplipo prisiminimų ir legendų kiaukulais. Ir turbūt daugiau nei per 2000 metų šių legendų prisikaupė gaugiau negu tiesos.

Jo tėvas buvo matematikas bei astrologas, artimas Sirakūzų tirono Hierono giminaitis. Archimedas dar vaikystėje susigraugavo su skaičių pasauliu ir visą gyvenimą žavėjosi griežta jų amžinų dėsnių logika, greta kurių žmonių pasaulio dėsniai atrodė tokie nepastovūs ir netobuli. Tai jis ypač jautė Aleksandrijoje, kur kur visagaliai Ptolemėjai užvaldė ne tik linkusį žavėtis poetų pratą, bet ir astronomų, fizikų, geometrų genijų. Galbūt ši tobulai reiškianti ištikimybės jausmus visuomenės ir privertė jaunąjį mokslininką iš Sirakūzų palikti turtingiausios pasaulio bibliotekos foliantus ir išplaukti namo, į Siciliją. O gal jis paliko Aleksandriją dar ir todėl, kad negalėjo suprasti tuo metu madingų Aristotelio pažiūrų į mechniką, kaip į “amatininkišką įgūdį”, derantį vergui. Kaip tik mechanika, nuostabi, savo grožiu neatsiliekanti nuo

geometrijos, žavėjo jį vis labiau.

Sirakūzuose Archimedas gyvena be rūpesčių, apgaubtas šlovės, dėmesio, jam netrūksta lėšų. Tarp kita ko, susižavėjas skaičiavimais, jis mažai tegalvoja apie savo buitį. Pikti liežuviai kalbėjo, kad Archimedas pamiršdavo volgyti, praustis ir buvo pasiryžęs braižyti visur: dulkėse, pelenuose, smėlyje, netgi ant savo kūno.

Archimedo astronomijos, geometrijos, mechanikos darbai įžymus ir garsūs, tačiau jis degė aistra išradimams, trokšdamas atrastus teorinius dėsningumus diegti į praktiką. Archimedas – rečiausias didžio teoriko ir indžinieriaus virtuozo derinys.

Ant savo antkapio jis prašė išgraviruoti rutulį ir cilindrą – savo geometrinių atradimų simbolį. Kapas apaugo varnalėšom, ir ta vieta buvo labau greit pamiršta. Tik praėjus 137 metams po mirties, Ciceronas rado prie Achrodėjos vartų šį antmapį, kuriame karšto siroko – Sacharos vėjo – pustomos smiltys jau buvo nuzulinusios dalį ženklų.

O vėliau kapas vėl buvo užmirštas, dabar jau visam laikui. Tačiau Archimedo vardas išliko. Ir per amžius visada palikuonis girdės jo džiaugsmingą, išdidų šūksnį, kovinį mokslo šūkį, ieškančio slaptažodį: “Eureka!”, “Atradau!”

• LEONARDAS OILERIS

Įžymiausias XVIII a. matematikasir garsiausias visų laikų ir tautų mokslinin –

kas buvo L. Oileris ( 1707 – 1783 ). Gimęs Bazelyje ( Šveicarijoje ) pastoriaus šeimoje, Leonardas pirmuosius mokslus išėjo pas savo tėvą, buvusį žymaus matematiko Jakobo Bernulio mokinį. Tėvas iš anksto numatė sūnų mokyti teologijos ir, kai šis baigė vidurinę mokyklą, nukreipė jį į teologijos fakultetą. Tačiau oileris domėjosi ne teologija, o matematika. Jis pradėjo klausyti žymaus matematikos profesorio Jahovo Bernulio ( Jakobo Bernulio jaunesniojo brolio ) paskaitų.

1727 m. Oileris atvyko į Peterburgą. Čia jis turėjo visas būtinas sąlygas didelei moksliniai veiklai ir galimybes publikuoti savo darbus. Čia jis vedė, praleido didesnę savo kūrybinio gyvenimo dalį, tapo pirmosios rusų matematikos mokyklos vadovu. Peterburge jis ir mirė.

Gimnazijai jis parašė aritmetikos vadovėlį, kurio pirmoji dalis rusų kalba buvo išspausdinta 1740 m., o antroji – 1760 m. Iš kitų Oileris išsiskyrė nepaprastu darbštumu ir buvo ne tik genialus matematikas, bet ir įžymus fizikas, inžinierius, astronomas, geografas, puikus skaičiuotojas.

Po carienės Anos Joanovnos mirties neramumai politiniame Rusijos gyvenime privertė Oilerį 1741 m. išvykti į Berlyną, kur jis buvo Berlyno Mokslų Akademijos matematikos klasės direktorius ir akademijos valdybos narys. Tačiau mokslininkas ir toliau palaikė glaudžius rušius su Peterburgo Mokslų Akademija, susirašinėjo su M. Lomonosavu bei kitais rusų mokslininkais. 1766 m. Oileris grįžo į Peterburgą, kur gyveno ir dirbo iki paskutinės savo gyvenimo dienos.

Oileris mirė būdamas 76 metų amžiaus, ir palaidotas Peterburge, Smolensko kapinėse.Oilerio darbai iš matematinės analizės turėjo didelės įtakos aukštosios matematikos raidai. Nemažai buvo nuveikta ir elementarios matematikos srityje. Žinome, kokią reikšmę algebros mokymui turėjo jo “Universalioji

aritmetika”. Dideli jo nuopelnai ir trigonometrijai platinant ir kuriant šiuolaikinius matematikos simbolius (sin, cos,  ir kt.). Jam priskiriamas vienas pirmųjų funkcijos sąvokos apibrėžimų.

Vertingą indelį Oileris įnešė ir į skaičių teoriją. Euklidas įrodė, kad 2n (2n+1-

-1) išraiškos skaičiai yra tobulieji, kai 2n+1-1 yra pirminis skaičius. Oileris įrodė atvirkštinę teoriją: visi lyginiai tobulieji skaičiai yra minėtos išraiškos, kai 2n+1-1 yra pirminis skaičius. Be to, jis sudarė daugianarius, iš kurių gaunami pirminiai skaičiai. Toks daugianaris, pavyzdžiui, yra kvadratinis trinaris x2-x+41, iš kurio , kai x=0; 1; 2; 3; …; 39; 40, gaunami šie pirminiai skaičiai: 41; 43; 47; 53; 61; 71; 83; 97; 113; 131; 151; 173; 197; 223; 251; 281; 313; 347; 383; 421; 461; 503; 547; 593; 641; 691; 743; 797; 853; 911; 971; 1033; 1097; 1163; 1231; 1301; 1373; 1447; 1523; 1601.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 763 žodžiai iš 2428 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.