Pasaulio matematikai1
5 (100%) 1 vote

Pasaulio matematikai1

Henri Poincaré (Anri Puankare; 1854 m. balandžio 29 d. – 1912 m. liepos 17 d.) – prancūzų matematikas. Laikomas paskutiniu matematiku – universalu, suvokusiu visas matematikos šakas. Henri Poincaré:

· suformulavo Puankare prielaidą;

· atrado trijų kūnų problemą, kuria padėjo pagrindus Chaoso teorijai;

· anksčiau už Einšteiną, suformulavo preliminarią reliatyvumo teoriją. Dėl to konfliktavo su Einšteinu, nors vėliau Einšteinas pripažino jo nuopelnus.

Dirbo Paryžiaus Sorbonos Universitete.

Anri Puankare pusbrolis Raimonas Puankare buvo Prancūzijos prezidentas.

Euklidas Aleksandrietis (graik.: Εὐκλείδης) (apie 365–275 pr. m. e.) buvo graikų (Helėnų civilizacija) matematikas, dabar žinomas kaip „Geometrijos tėvas“.

Greičiausiai gyveno kai valdė Ptolomėjus I, (306-233 pr. m. e.). Jo žinomiausias darbas yra Elementai, visuotinai pripažįstamas kaip sėkmingiausias istorijoje vadovėlis. Jame geometrinių kūnų ir sveikųjų skaičių sąvybės yra išvedamos iš mažo rinkinio aksiomų, tuo numatydamas (ir iš dalies inspiruodamas) šiuolaikinės matematikos aksiomatinį metodą.

Taip pat kituose jo darbuose nagrinėjama: vizualinė perspektyva, kūgio pjūvis, sferinė geometrija, ir greičiausiai keturkampė plokštuma.Leonhard Euler (Leonardas Euleris; 1707-1783) – šveicarų matematikas bei fizikas. Euleris buvo pirmasis, panaudojęs terminą „funkcija“ apibrėžti išraišką su argumentais, t.y. y = F(x), taip pat pirmasis pritaikė matematinius skaičiavimus fizikoje.

Gimė 1707 m. balandžio 15 d. Bazelyje. Nors matematiniai sugebėjimai išryškėjo jau vaikystėje, tėvo noru 1720 pradėjo studijuoti teologiją Bazelio universitete, bet Nikolajui Bernuliui pastebėjus jaunuolio sugebėjimus, tėvas buvo perkalbėtas leisti Euleriui studijuoti matematiką. Nuo 1727 dėstė matematiką Sankt Peterburge, kur 1730 metais tapo fizikos profesoriumi. Nuo 1741 metų dėstė Berlyne, o nuo 1760 vėl grįžo į Sankt Peterburgą.

Septynioliką paskutinių metų jis buvo visiškai aklas, bet per šį laikotarpį parašė apie pusę iš visų savo matematinių veikalų, iš viso užimančių 75 tomus.

Jean Baptiste Joseph Fourier (Žanas Baptistas Furjė; 1768 kovo 21 – 1830 gegužės 16) – prancūzų matematikas bei fizikas, labiausiai žinomas už Furjė eilučių tyrimus ir pritaikymą. Taip pat jo vardu yra pavadintos Furjė transformacijos.

Gimė Auxerre mieste Prancūzijoje, siuvėjo sūnus. Mokėsi pas benediktinus, dalyvavo Napoleono rytinėje ekspedicijoje, vėliau paskirtas Žemutinio Egipto gubernatoriumi.

Galileo Galilei (Galilėjas Galilėjus; 1564 Pizoje – 1642 Florencijoje) – italų astronomas, matematikas, filosofas ir fizikas.

Galilėjus prisidėjo prie teleskopo tobulinimo, astronominių atradimų, palaikė Koperniko idėjas.

Gimė 1564 m. vasario 15 d. Italijoje, Pizos mieste, čia mokėsi, įstojo į universitetą, tačiau nebaigė jo dėl finansinių sunkumų. Vėliau pradėjo dėstyti matematiką Pizos universitete, šiek tiek vėliau persikėlė į Padua universitetą, kur dėstė geometriją, mechaniką ir astronomiją iki 1610 metų. Galilėjui klaidingai priskiriama teleskopo atradimo garbė, tačiau jis buvo vienas pirmųjų efektyviai panaudojusių teleskopą dangaus stebėjimui. Naudodamasis 1608 metais Olandijoje išrasto teleskopo brėžiniais jis pats susikonstravo aštuonis kartus didinantį teleskopą, o vėliau jį patobulino iki 20 kartų didinančio. Galilėjas 1610 metais atrado keturis didžiausius Jupiterio palydovus, Menulio kalnus, Veneros fazių kaitą, taip pat buvo vienas pirmųjų europiečių, stebėjusių Saulės dėmes (kiniečiai dėmes stebėjo žymiai anksčiau).

Atrado švytuoklės švytavimo dėsnį ir sukonstravo hidrostatines svarstykles kietujų kūnų tankiui matuoti. 1589 m. tapęs matematikos profesoriumi, pasvirusiame Pizos bokšte tyrė laisvojo kritimo dėsni. Pasisakė už Koperniko heliocentrinę sistemą, užsitraukdamas Katalikų bažnyčios nemalonę. Už scholastinės Aristotelio fizikos neigimą 1632 m. jam teko stoti prieš inkvizicijos teismą. Iš pradžių priverstas tylėti, vėliau, grasinamas kankinimais, atsisakė savo pažiūrų. Nuo 1633 m. laikytas namų arešte. Jo konfliktas su Bažnyčia įkvėpė daugelį žymių rašytojų (pvz., B Brechtą). Praėjus daugiau kaip trims amžiams po Galilėjaus mirties, popiežius Jonas Paulius II Katalikų bažnyčios vardu pripažino, kad su Galilėjumi buvo elgtasi neteisingai.

Mikołaj Kopernik (Mikalojus Kopernikas, angl. Nicolaus Copernicus; 1473-1543) – lenkų astronomas, matematikas ir ekonomistas, paskelbęs heliocentrinę Saulės sistemos teoriją. Ši teorija, teigianti, kad Žemė sukasi aplink Saulę, paneigė tuo metu įsigalėjusią geocentrinę teoriją, teigusią, kad Žemė yra Visatos centras. Visatos heliocentrinę M. Koperniko sampratą vėliau patvirino ir patobulino J. Kepleris ir G. Galilėjus.

M. Kopernikas gimė Torūnėje prie Vyslos, Lenkijoje. Po ankstyvos tėvo mirties juo rūpinosi dėdė, uolus dvasininkas. M Kopernikas studijavo Krokuvos universitete, domėjosi filosofija, gamtos mokslais. Vėliau išrinktas kanauninku, tačiau uolus dvasininkas nebuvo.

Vėliau M. Kopernikas išvyko į Italiją, kur įgijo solidų teisės, medicinos ir astronomijos išsilavinimą. Grižęs į Lenkiją, M. Kopernikas tuo pačiu metu buvo medikas, diplomatas, geografas,
astronomas, pinigų teoretikas ir dėdės privatus patarėjas. Parašė „Traktatą apie pinigus“, kuriame suformulavo dėsnį, pagal kurį blogi pinigai iš rinkos išstumia blogus (pasenusius).

Pierre-Simon Laplace (Pjeras Simonas Laplasas; 1749–1827) – prancūzų matematikas, astronomas, atradęs Laplaso transformaciją ir Laplaso lygtį, vienas iš metrinės vienetų sistemos autorių.Augustin Louis Cauchy (Augustinas Luisas Koši; 1789 m. rugpjūčio 21 d. – 1857 m. gegužės 23 d.) – prancūzų matematikas, vienas matematinės analizės pradininkų, taip pat suformulavęs kelias svarbias kompleksinės analizės teoremas.

Išsilavinimą jam suteikė tėvas Louis François Cauchy (1760–1848), kuris Ž.L. Lagranžą ir P.S. Laplasą laikė savo draugais. Vėliau Koši 1802 m. įstojo į Pagrindinę Panteono mokyklą, o 1805 m. tęsė mokslus Politechnikos universitete (École Polytechnique) bei 1807 m. – Nacionalinėje Pont ir Šozė aukštojoje mokykloje (École Nationale des Ponts et Chaussées). Pasirinkęs inžinieriaus profesiją 1810 m. išvyko iš Paryžiaus į Šerbūrą, bet 1813 m. grįžo dėl sveikatos ir Lagranžas bei Laplasas įkalbėjo jį mesti inžineriją ir užsiimti matematika.

Pitagoras Samietis (582 pr. m. e. – 496 pr. m. e., graik. Πυθαγόρας) – jonėnų filosofas ir matematikas, labiausiai žinomas kaip suformulavęs Pitagoro teoremą.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 963 žodžiai iš 1840 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.