Pasaulio religijos
5 (100%) 1 vote

Pasaulio religijos

TURINYS

1 SENOVĖS EGIPTAS 4

1.1 Egiptiečių dievai 5

1.2 Egiptiečių šventyklos – akmes tvirtovės 6

2 SENOVĖS GRAIKIJOS IR ROMOS DIEVAI 7

2.1 Senovės Egipto dievai 8

3 JUDAIZMAS 9

4 ISLAMAS 10

4.1 Pagrindinės Islamo srovės 10

5 KRIKŠČIONYBĖ 11

5.1 Naujoji bažnyčios bendruomenė 11

5.1.1 Bažnyčios šakos 12

5.1.2 Šventa bažnyčia 13

6 NUŠVITUSYSI BUDA: BUDIZMAS 14

6.1 Budizmą išpažystančios šalys 15

6.2 Budizmas mūsų dienomis 16

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Egipto Piramidės 4

2 pav. Egiptiečių dievas Totas 5

3 pav. Egipte išlikusi Denderos šventykla 6

4 pav. Dievas Horas. 5 pav. Deivė Izidė. 6 pav. Dievas Anubis. 8

7 pav. Sinajaus kalnas 9

8 pav. Pagrindinės Islamo srovės 10

9 pav. Šventos Kotrynos bažnyčia 11

10 pav. Krikščionybės skilimas 12

11 pav. Kvietimas į Biblijos kursus. 13

12 pav.Budos auskinė statula 14

13 pav. Pasaulio religijos. 16

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė 7

2 lentelė 15

ĮVADAS

Kas yra religija? Esama daug apibrėžimų. Vieni tiesiog sako, jog tai “tikėjimas dvasinėmis būtybėmis”. Kiti mėgsta mėgina išsamiau ją apibūdinti remdamiesi tikėjimais ir apeigomis.

Antropologai aprašo gyvų bendruomenių religinius tikėjimus ir apeigas. Religija padeda žmonėms suvienyti bendrai patirčiai ir gyvenimo tikslui. Ji sukuria žmogaus elgesio modelį, dažnai pritaikytą gyvenimo netikėtumams .

Sociologai pabrėžia socialinę religinių idėjų svarbą. Religija pagrindžia sutartą pasaulėžiūrą. Individui suteikia tikslo ir prasmės jausmą.

Istorikai religiją vaizduoja tikėjimų sukeltais įvykiais.

Teologams rūpi patys tikėjimai, jų teisingumas ar klaidingumas ir žmonių reagavimas į juos.

Kad ir kaip toli žvelgtume atgal, net prieš ankstyviausius rašto paminklus rastume įrodymų, kad religija buvo viena iš svarbiausių gyvenimo sričių. Gyvybės ir mirties paslaptis , gyvenimo sunkumai žmoniją nuolat skatino veržtis į kažką, prie kokios nors esybės anapus, kuris visa tai įprasmintų. Pasakyta: “Nesupratęs žmonių tikėjimų, nesuprasi ir žmonijos”.

Čia aš apibūdinsiu senovės religijas:Egipto, graikų, romėnų, Šiaurės dievus. Straipsniuose, skirtuose didžiosioms Rytų ir kitoms pasaulio religijoms, kalbama apie visokių tikėjimų istoriją, raštus, kultą, įsitikinimus apeigas.

1 SENOVĖS EGIPTAS

Senovės Egiptu vadinama civilizacija, gyvavusi Nilo slėnio žemupyje maždaug nuo 3100 iki 30 pr. Kr., kol Egiptą užkariavo romėnai. Tas laikotarpis dar skirstomas į Senają Karalystę (2700 – 2200 pr. Kr.), kai galingų karalių, arba faraonų, giminė pastatė savo paminklus – piramides, Viduriniąją Karalystę (apie 2000 – 1800 pr. Kr.),dar vieną stiprios centrinės valdžios laikotarpį, kai Egiptas darė didelę įtaką kaimynams, ir Naująją Karalystę (apie 1550 – 1225 pr. Kr.), kai Egiptas buvo viena iš viešpataujančių Artimųjų Rytų valstybių.

Ankstyviausias laikotarpis

Rašto Egopte nubuvo iki 3100 pr. Kr., kai įsigalėjo viena centrinė valdžia. Todėl, ką dabar žinome apie Egipto religiją iki to laiko, tai išvados padarytos pagal archeologų medžiagą. Ši, – daugiausia tai amuletai, paprastai susiją su medžioklear derlingumu – leidžia pažvelgti dar 2 ar 3 t- mečius į priekį. Gyvūnų iltys, nešiotos ant kaklo kaip pakabučiai, tikriausiai turėjo saugoti medžiotoją ir suteikti jam sekmės; molinė nuogos moters figūrėlė turėjo laiduoti daug sveikų vaikų.

Kai kurie piešiniai ant puodų ar raižiniai akmenyje turbūt simbolizuoja religines apeigas, tačiau be raštinio paaiškinimo neįmanoma teisingai jų suprasti. Kartais atrodo, kad jie pasakoja apie apeigas, kurias žinome buvus vėlesniais periodais, tačiau rizikinga būtų teigti, kad pagrindiniai tikėjimai ir ritualai istorijoje nelabai tepasikeitė.

Egiptiečių dievai

Senovės Egipto dievai – tokie, kokie vaizduojami šventyklose ir kapavietėse, – tai gausybė sunkiai suvokiamų keistų formų. Iš tiesų mes labai mažai žinome apie Egipto religines apeigas, nes nėra pačių senovės egiptiečiu atliktų Egipto teologijos studijų.

Daugelis Egipto dievų atstovauja gamtos pasaulio stipriosioms jėgoms. Egipto gerovė priklausė nuo kasdien patekančios saulės ir kasmet patvinstančios upės, ir šios gamtos jėgos, kartu su kitomis, buvo laikomos dievais, kuriose reikia maloninti ir palenkti aukomis bei garbinimu.

.

1 pav. Egipto piramidės.

1.1 Egiptiečių dievai

Ankstyvuoju periodu dievams buvo priskiriamos ir kitos ypatybės. Dievas Totas su ibio galva buvo laikomas raštų ir raštininkų globėju; Chnumas, dievas avino galva, garbintas kaip sukūręs žmogų ant puodų žiedžiamojo rato. Kaip šios ypatybės dievams buvo priskirtos, neaišku, bet atrodo, kad vaidmenys paskirti senų senovėje.

Dievai dažnai buvo siejami su tam tikrais miestais. Tas pasiskirstymas tikriausiai įvyko priešistoriniais laikais, kai Egiptą sudarė atskiros bendruomenės. Šioms jungiantis į didesnius politinius vienetus, jų vietinės dievybės tapdavo svarbios visai tautai pavyzdžiui, Amonas, Tėbų miesto dievas, buvo lyg ir viso Egipto dievas, globojęs visą tautą ir jai vadovavęs

Kiti dievai

Greta svarbių pagrindinių dievų egiptiečiai turėjo prisiėmę ir tų dievybių. Buvo sudievimani kai kurie kuo nors nusipelnę žmonės. Faraonas irgi buvo laikomas dievu ir vadinamas
“Geruoju dievu”, tačiau jo dieviškumas likdavo ribotas, nes šiaip ar taip jis buvo mirtingas.

Šventieji gyvūnai

Gyvūnų garbinimas – irgi įdomus Egipto religijos bruožas. Kartais visi vienos rūšies rūšies gyvūnai būdavo laikomi šventais, jie būdavo balzamuojami ir laidojami ištisais būriais.

2 pav. Egiptiečių dievas Totas.

1.2 Egiptiečių šventyklos – akmens tvirtovės

Iš išorės egiptiečių šventyklos nebuvo labai gražios. Mažiau buvo stengiamasi išore liudyti dievo, kuriam jis buvo sukurtas, didybę ir galią, o labiau buvo kviečiama susikaupti viduje vykstančioms apeigoms. Tos apeigos turėjo laiduoti, kad ir toliau bus maloningi Egiptui, ir tai buvo svarbiausia projektuojant pastatą.

Šventyklos sienos buvo išdekoruotos reljefais, vaizduojančiais apeigų scenas. Žodžiai sakomi per apeigas, irgi būdavo užrašomi ant sienų. Iš tų užrašų vietų galima spręsti, kokiam tikslui kuris kambarys buvo naudojamas. Šitie raižiniai buvo ne tiktai išsami apeigų knyga.

Altoriai

Aplink svarbiausiąjį šventyklos pastatą siena aptvertame plote, būdavo daug įvairių pasatų. Juos dar galima pamatyti kai kuriose išlikusiose šventyklose. Pvz. Karnako ir Denderos.Ten yra daugybė mažų altorių ir koplyčių, tarp jų ir tokia, kur būdavo vaidinamas dieviškųjų vedybų ir gimimo ritualas, buvo čia ir žynių menės, kiemai aukojamiems gyvuliams skersti, ir kepyklos, kur būdavo paruošiamos aukos, šulinys vandens ir šventasis ežeras, kuriame buvo atliekamos kitos apeigos, panašios į viduramžių misterijos vaidinimus. Masyvios akmens konstrukcijos, kaip ir piramidės, bei uolose iškirsti kapai, atlaikė amžių bėgsmą. Ir kai nustojo savo tikrosios paskirties, – ilgai dar tarnavo žmonėms – būdavo priebėga vėlesniems gyventojams

3 pav. Egipte išlikusi Denderos šventykla.

2 SENOVĖS GRAIKIJOS IR ROMOS DIEVAI

Homero dievai

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1083 žodžiai iš 3592 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.