Pasaulio religijos
5 (100%) 1 vote

Pasaulio religijos

Kiek Pasaulyje religijų?Religijų pasaulyje yra daug. Visos jos atsirado skirtingu laiku ir

skirtingose vietose. Daugybe pirmykščių religijų išnyko, kaip ir jas

išpažinusios tautos ar gentys. Pagal reikšmę religijos skirstomos i

pasaulines ir etnines. Svarbiausios šiuolaikinės pasaulines religijos yra

krikščionybė, budizmas ir islamas. Etninės religijos yra induizmas

(daugelio Indijos gyventojų), šintoizmas (dalies japonu), judaizmas (žydų),

konfucianizmas (kai kurių Kinijos gyventojų), sikizmas (kai kurių Pakistano

ir Indijos gyventojų).

Krikščionybė

Krikščionybė atsirado prieš 2 tūkst. metų. buvusioje Romos imperijoje,

Judėjos kaimelyje (dabar Izraelyje). Krikščionybė – viena gausiausių

religijų. Ją išpažįsta trečdalis pasaulio gyventojų. Krikščionybės

pagrindas yra Jėzaus Kristaus – Dievo sūnaus garbinimas. Krikščionybę

sudaro trys pagrindinės šakos: katalikybė, protestantizmas ir stačiatikybė.

Katalikų pasaulyje yra daugiausia apie 20% visų gyventojų. Yra šalių,

kuriose katalikai sudaro absoliučią tikinčiųjų daugumą: Ispanija (97%

tikinčiųjų), Paragvajus (96%), Lenkija (95%), Venesuela (94%), Airija

(93%), Lietuva (90%). Kiekvienas katalikas privalo laikytis 10 Dievo

įsakymų. Katalikų bažnyčios vyriausias vadovas-popiežius.

Krikščioniai turi savo šventes. Adventas (lapkričio-gruodžio mėn.) –

krikščionių metai prasideda pasiruošimu Kalėdoms. Tada krikščionys ypač

laukia antrojo Jėzaus gimimo. Kalėdos (gruodžio mėn.) – džiaugsminga Jėzaus

gimimo šventė. Gavėnia (kovo-balandžio mėn.) – keturiasdešimt dienų

pasiruošti Velykoms. Tai atitinka 40 dienų, kurias Jėzus prieš pradėdamas

mokyti žmones praleido dykumoje pasninkaudamas. Didysis penktadienis

(balandžio mėn.) – iškilmingas Jėzaus mirties ant kryžiaus paminėjimas.

Velykos (balandžio mėn.) – didžiausia krikščionių šventė, Jėzaus

prisikėlimo diena. Velykų (taip pat Gavėnios, Didžiojo penktadienio,

Šeštinių ir Sekminių) data kasmet keičiasi. Šeštinės – Jėzaus dangun

žengimo šventė, švenčiama po 40 dienų nuo Velykų. Sekminės / Švč. Trejybės

šventė – diena, kai Dievas atsiuntė apaštalams Šventąją Dvasią, švenčiama

po 10 dienų nuo Jėzaus dangun žengimo. Tai ir Bažnyčios gimimo diena.

Vokietijoje XVI a. Susiformavo kita krikščionybės šaka-protestantizmas. Jo

pradininku laikomas Martynas Liuteris. Jis ir jo pasekėjai kritikavo

katalikų bažnyčią, kuri slopina žmogaus polinkius ir troškimus, kaltino ją

per didele valdžia, turtais ir aukščiausių dvasininkų savanaudiškumu.

Protestantizmas, jo šalininkų nuomone, turėjo tapti artimesne žmonėms

religija, suteikiančia daugiau laisvės veikti ir kurti. Stačiatikybė

Europoje įsitvirtino tose šalyse, kurios priklausė Bizantijos imperijai

arba buvo jos įtakoje. Labiausiai stačiatikybe paplitusi Rusijoje,

Graikijoje, Rumunijoje, Serbijoje ir kt.

Budizmas

Sidarta Gautama, kuris buvo pavadintas Buda („praregėjusysis,

nušvitusysis“) ir kuris tapo budizmo religijos pradininku, gimė apie

560m.pr.Kr., o mirė sulaukęs aštuoniasdešimt metų. Nuo pirmojo

tūkstantmečio pabaigos prasidėjo tikrasis budizmo klestėjimas jau už

savosios tėvynės ribų. Gautama buvo auklėjamas kaip princas, anksti vedė ir

turėjo sūnų. Sulaukęs dvidešimt devynerių, vidinio noro skatinamas, jis

iškeitė išorinę rūmų prabangą į benamio šventojo gyvenimą. Tais laikais

Indijoje benamio klajoklio gyvenimas buvo pripažintas kaip tikras būdas

siekti dvasinės tiesos ir realybės. Visą likusį gyvenimą jis praleido

klajodamas. Kartais budizmas vadinamas „ateistine“ religija: ji neteikia

reikšmės stebuklams, o ir pats Buda tėra žmogiška būtybė, kuri pabudo iš

paklydimų tamsos savanaudiškumo, godumo bei nemokšiškumo nevaržomam

gyvenimui. Pagal Budą kiekviena visatos dalelė – ne tiktai žmoniškosios

būtybės – paklūsta kaitos bei irimo procesui. Viskas kas sukurta, privalo

pražūti. Maža to, nei pasaulis, nei žmonės nėra tobulai savyje užbaigti

esiniai, atskiri nuo viso kito. Budistinis mąstymas nepripažįsta vieno

asmens, žmogaus ar dievo, garbinimo. Visgi Buda nėra nei dievas, nei dievo

siųstasis tarpininkas; jis negali nei išganyti, nei atpirkti kitų. Kur kas

svarbesnė už patį Budos asmenį šiame tikėjime yra mokymo, dharmos, idėja.

Pagal budistų sampratą tai kažkas amžina, nesusiję su istorija, nepavaldu

kitimui. Keturios tauriosios tiesos ir „aštuongubas kelias“ sudaro

budistinio mokymo esmę. Dharma – kelias, kuriuo einama į nirvaną; tai lyg

ir asmens dinamizmas, kuris suteikia individui vidinę stiprybę, o jo

gyvenimui – naują kokybę. Nirvana – transformuota žmogaus sąmonės būsena,

nepriklausoma realybė, turinti savo pačios dinamizmą. Gyvenimo tikslas.

Vakarietį paprastai patraukia vis tie patys keli budizmo aspektai:

∙ Budizmas jam atrodo itin tolerantiška religija, bent jau
daug

tolerantiškesnė ir atlaidesnė negu krikščionybė

∙ Žavi budistinės sistemos teisingumas: ką pasėsi, tą ir pjausi;

∙ Palankiai nuteikia budizmo etika, ypatingas šio tikėjimo moralumas;

∙ Vakarietį ypač masina žadama galimybė pasiekti nirvaną;

∙ Budizmo pažiūrų platumo ir tolerancijos nepaneigsi;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 771 žodžiai iš 2545 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.