Pasaulio religijos1
5 (100%) 1 vote

Pasaulio religijos1

TURINYS

Religijos ir jų plitimas………………………………………………………3

Religijų įtaka visuomenės gyvenimui…………………………………4

Svarbiausios pasaulio religijos, jų atsiradimas, geografija…….5

Religija šiandien arba pasaulinių ideologijų iššūkis …………..11

Literatūra………………………………………………………………………12

RELIGIJOS IR JŲ PLITIMAS

Pasaulio religijas tyrinėjantis mokslas- religijotyra yra skirtas suprasti, išsiaiškinti, suvokti religijos fenomeną, jos raiškos kitimą istorijoje, išanalizuoti įvairias religijų raidą aiškinančias teorijas. Religijos tiriamos kaip žmogaus santykio su šventenybe fenomenas aprašant faktus i juos lyginant

Žmonės, kurie tiki Dievą, vadinami religingais. Būdas, kuriuo jie garbina Dievą ( arba kelis Dievus ) ir yra jų tikėjimas arba religija.

Religija (lot. Religio – pamaldumas, nuolankumas, šventumas ) – tai žmonių tikėjimas tuo, kad egzistuoja aukštesnės antgamtinės jėgos, tikėjimas į Dievą ar Dievus, pomirtinį Amžinąjį pasaulį. Į religijos sąvoką įeina ir tikyba, su ja susijusios kulto organizacijos, pastatai, veiksmai bei apeigos.

Pasaulyje religijų yra daug. Kiekviena iš jų atsirado vis kitaip, įvairiose vietose, nevienodu laiku. Daugelis žmonių išpažįsta ne vieną religiją. Religijos konkuruoja dėl narių skaičiaus; pasitaiko ir taip, kad “išpučiamas” tikėjimą išpažįstančių skaičius. Todėl duomenys gali būti tik apytikriai. Kai kurie religijose egzistuojantys skirtumai iš dalies priklauso nuo to, kur ją išpažįstantys žmonės gyvena.

Senovėje žmonės, kurie išpažino tą pačią religiją gyveno viename pasaulio krašte. Tačiau pradėję daugiau keliauti ( išvyksta iš vienos šalies, apsigyvena kitoje – kartais bėgdami nuo karo, kartais ieškodami darbo ), jie paskleidė po kitas šalis ir savo religijas. Dabar didžiųjų religijų išpažinėjų rasime beveik kiekvienoje šalyje.

Religijos priešistorė apima laiką nuo žmonijos pradžios ( dviejų ar trijų milijonų metų) maždaug iki trečio tūkstantmečio prieš Kristų. Priešistorinių ir istorinių laikų religijos labiausiai skiriasi tuo, kad remiasi medžiotojų, maisto ieškotojų, žvejų ar pirmųjų žemdirbių požiūriu. Tai – stipriausių civilizacijų, tokių kaip Egiptas, Mesopotamija, Kinija. Iki religijos atsiradimo pirmykštėje bendruomenėje ir jos gentyse būta tikėjimų į gamtos reiškinius ( garbino ir laikė savo mitiniais pirmtakais bei globėjais gyvūnus, augalus ar negyvosios gamtos daiktus ).Tokių ir panašių tikėjimų ( šamanizmą, magiją, mirusiųjų kultą ) iki šiol galima rasti kai kuriuose Afrikos ir Azijos rajonuose.

Labiausiai paplitusios pasaulyje religijos yra šios: budizmas, islamas, krikščionybė ir jų pramotės – Induizmas bei Judaizmas. Induizmo pamatu susiformavo vikų religija ir džainizmas. Budizmo atmainos Kinijoje ir Japonijoje – sintoizmas, daosizmas. Senovės Dievų aprašymai supažindina su vikų, majų, Artimųjų Rytų, Egipto, Graikijos ir Romos, germanų ir slavų tautų dvasiniu pasauliu. Daug religijų jau yra išnykusios, ir apie jas žinoma tik iš istorijos paliekamų pėdsakų. Kai kurios , kažkada buvusios gausios religijos dabar turi tik keletą atstovų. Kitos išnyko kartu su išnykusia civilizacija.

RELIGIJŲ KLASIFIKACIJA

Seniausių civilizacijų religijos:

Senovės Egipto, Mesopotamijos, Hetitų;

Indoeuropiečių religijos :

Irano arijų, Keltų, Graikų, Romėnų, Lietuvių Krikščioniškoji, Senoji slavų;

Centrinės Amerikos mirusios religijos:

Majų, Actekų;

Vakarų Afrikos religijos;

Rytų religijos:

Konfucianizmas, Daoizmas, Kinų budizmas (Čianbudizmas);

Indijos religijos:

Hinduizmas, Budizmas, Džainizmas;

Tibeto religijos:

Bonas, Vadžrajanos budizmas;

Japonijos religijos:

Šintoizmas, Budizmas;

Monoteistinės religijos:

Judaizmas, Karaizmas, Islamas, Krikščionybė;

Naujieji religiniai judėjimai, sektos

RELIGIJŲ ĮTAKA VISUOMENĖS GYVENIMUI

Religija yra viena iš svarbiausių gyvenimo sričių; religija padeda žmones suvienyti bendrai patirčiai ir gyvenimo tikslui. Ji sukuria žmogaus elgesio modelį, dažnai pritaikytą gyvenimo netikėtumams ( tokia yra antropologų nuomonė ). Religija pagrindžia sutartą pasaulėžiūrą, individui suteikia tikslo ir prasmės jausmą ( sociologų nuomonė ). Mokslininkai, tyrinėjantys kada žmonės pradėjo jungtis į socialines grupes, tvirtina, kad religija – tai toji jėga, kuri padėjo suvienyti bendruomenes, nesvisi jų nariai turėjo laikytis to paties elgesio kodekso ir vienodai suprato pasaulį.

Religija turėjo be galo didelį poveikį ir pasaulio kultūrų plėtotei. Daugelyje kraštų religijos įtaka dar ir šiandien labai didelė. Kai kurias šalis, pvz:. Iraną iki šiol valdo religiniai valdovai. Daugelyje šalių religija yra oficiali, valstybinė. Ji daro įtaką daugeliui gyvenimo sričių, tarp jų – įstatymams ir švietimui.

Religija taip pat turi įtakos šeimos dydžiui, taigi, ir pasaulio gyventojų skaičiaus kaitai. Ji veikia ir ekonominę atitinkamos šalies padėtį. Žemės ūkio šalyse religija tiesiogiai susijusi su maisto
produktų gamybos procesu. Religiniai ritualai lydi sėjos, derliaus nuėmimo, žvejybos ar medžioklės pradžią bei pabaigą.

Nuo religijos labai priklauso ir mityba. Žydai ir musulmonai kiaulę laiko nešvariu gyvuliu – jų tikėjimas draudžia valgyti kiaulieną. Induizmas draudžia valgyti galvijų – buivolų ir karvių – mėsą. Šventasis Raštas skelbia: “Galite valgyti kiekvieną gyvulį, kuris turi skeltą nagą ir gromuliuoja, o iš vandens gyvių valgykite visus, kurie turi pelekus ir žvynus”. Taigi, religija turi tiesioginę įtaką įvairių valstybių žemės ūkio specializacijai, maisto produktų gamybai ir jų vartojimo periodiškumui ( pasninkas, ramadanas ir pan. ).

1582 metais popiežius Grigalius XIII kai kuriose krikščioniškose Vakarų šalyse įvedė naują kalendorių. Dabar šiuo Grigaliaus “Saulės” kalendoriumi naudojasi viso pasaulio valdžios ir verslo žmonės, taip pat krikščionių bažnyčia ( švenčiamos religinės šventės, tik Velykos yra skaičiuojamos pagal Mėnulį ). Kitos religijos savo religines šventes švenčia pagal skirtingus kalendorius.

Kai kurios religijos moko, kad nei vieno karo negalima pateisinti , nesvarbu kokia priežastis bebūtų; tikintieji niekad neturėtų imtis ginklų ir prievartos. Tačiau dėl religinių įsitikinimų kartais kyla patys žiauriausi karai.

Beveik visos religijos pabrėžia švietimo reikšmę ir laiko savo pareiga remti mokslą ( nes tik mokėdami skaityti žmonės galės studijuoti Šventąjį Raštą ). Kol žmonės dar nebuvo tiek apsišvietę, kad galėtų skaityti, paveikslai ir skulptūros buvo vienintelis būdas išmokyti juos pagrindinių religijos skelbiamų tiesų. Dievui garbinti buvo kuriama religinė muzika, religiniai šokiai.

Ką dar religija gali duoti žmonėms? Nuo seno arabų mokslininkai kaupė žinias atlasuose, kelionių žinynuose; jie sužymėdavo visų žinomų šalių svarbiausius kelius, taip pat didžiųjų miestų pavadinimus bei vietas, atstumus nuo vieno miesto iki kito. Jiems padėjo misionieriai, kurie skleidė savo tikėjimo tiesas. Menas, muzika, literatūra, etika – viskas kilo iš religinių paskatų.

Tikinčiųjų skaičius

mln.

krikščionys 1955

Romos katalikai 981

protestantai 473

stačiatikiai 218

kiti krikščionys 282

musulmonai 1126

induistai 793

budistai 325

sikai 20

judėjai 14

pirmykštės religijos 10

konfucianistai 5

kitos religijos 455

netikintys 1197

SVARBIAUSIOS PASAULIO RELIGIJOS. JŲ ATSIRADIMAS IR GEOGRAFIJA

Kiek tiksliai pasaulyje yra religijų, atsakyti sunku ( jų yra labai daug ). Visos jos atsirado skirtingu laiku ir skirtingose vietose. Daugybė pirmykščių religijų išnyko, kaip ir jas išpažįstančios tautos ar gentys.

Pagal reikšmę religijos yra skirstomos į pasaulines ir etnines. Svarbiausios šiuolaikinės pasaulinės religijos yra šios: krikščionybė, budizmas ir islamas; Etninės – induizmas, sintoizmas, judaizmas ,konfucianizmas, sikizmas.

Įtakingiausios yra šešios: krikščionybė, induizmas, judaizmas, budizmas, islamas, sikizmas

KRIKŠČIONYBĖ

“ O kokia gi žmogui nauda laimėti visą pasaulį, bet prarasti ( savo ) sielą”?

Iš Evangelijos pagal Morkų

Krikščionybė atsirado prieš du tūkstančius metų buvusios Romos imperijos rytinėje provincijoje – Judėjoje ( dabartiniame Izraelyje ). Ji – viena labiausiai pasaulyje paplitusių ir gausiausių religijų. Krikščionybę išpažįsta du milijardai žmonių. Daugiausia krikščionių gyvena Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Lotynų Amerikos valstybėse, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Ši religija išpažįstama net budizmo ir islamo šalyse: Indijoje, Egipte, Japonijoje, Kinijoje, Turkijoje.

Krikščionys garbina Jėzų Kristų, Dievo sūnų, kuris vykdė savo Tėvo valią žemėje. Jėzaus Kristaus buvimą patvirtina Šventasis Raštas ( Biblija ), kurį sudaro dvi dalys: Senasis ir Naujasis testamentai.

Krikščioniškojo gyvenimo tikslas – sielos išganymas, kuris įmanomas tik su Dievo pagalba.

XI amžiaus pradžioje Krikščionių bažnyčia dėl tam tikrų priežasčių suskilo į Katalikų ( Vakarų ) ir Stačiatikių ( rytų ) bažnyčias. Kai kuriose Vidurio Europos valstybėse XVI amžiuje įsitvirtino protestantizmas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1322 žodžiai iš 4310 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.