Pasaulio ūkio šaliu geografija
5 (100%) 1 vote

Pasaulio ūkio šaliu geografija

1. Pasaulio ūkio samprata, jo esmė.

Pasaulio ūkis – nacionalinių ūkių, siejamų geografinio pasidalijimo ir glaudžių tarpusavio ryšių sistema. Ji apima prekybinius, finansinius, kapitalo ir investicijų, darbo išteklių, mokslo ir technikos ryšius, kurie sieja skirtingo ekonominės plėtros lygio valstybės ir regionus, vienaip ar kitaip veikia jų ūkio struktūrą ir plėtotę. O valstybės jungiasi (integruojasi) į įvairius ekonominius susivienijimus ieškodamos naudos ir spartesnės plėtotės būdų.Pasaulio ūkis dar dažnai vadinamas ekonomika – tai visuomenės reiškinys, užtikrinantis jos narių gyvybinius poreikius, iš dalies skatinantis jų veiklą, pasikeitimą jos produktais ir idėjomis.Pasaulyje nuolat vyksta kūrimas, gamyba ir mainai. Nėra valstybės, kuri naudotųsi ir išgyventų tik iš savo išteklių, materialinių ir dvasinių vertybių. Tam naudojama prekyba, finansai, teisė – sauga, ryšiai ir kiti veiksniai. Tarp pasaulio valstybių veikia vieninga gamybos arba kūrybos pasiskirstymo mainų sistema.

2. Pasaulio ūkio formavimosi ir raidos etapai.

Pasaulio ūkio raida apima visą civilizacijos istoriją. Jo formavimasis susijęs su darbo pasidalijimu. Tobulėjant įrankiams, augant žmonių poreikiams, atsirado amatai, su jais ir mainai.Vientisam pasaulio ūkiui atsirasti prireikė 19 amžių. Didžiųjų geografinių atradimo laikotarpis nulėmė pagrindines pasaulio ūkio susidarymo prielaidas. Naujos atrastos žemės ir nauji prekybiniai keliai padėjo Europai atsikratyti monopolinių Rytų prekių. Iš Lotynų Amerikos plūstelėjęs auksas ir sidabras paspartino amatų pramonės plėtotę. Didieji geografiniai atradimai iš esmes pakeitė Europos ūkio struktūrą. Laivybą ir ryšiai su kolonijomis ir tolimais regionais lėmė sparčią tarptautinių mainų plėtrą. Mokslo it technikos pažangą XVIII a.sukėlė pirmąjį pramonės perversmą, prasidėjo masinė pigių prekių gamyba.Smarkiai išaugo gamybos specializacija ir teritorinis pasiskirstymas.Gamybos plėtra ir tobulėjantis transportas suformavo pasaulio rinką. Svarbiausia buvo prekių ir žaliavų mainai tarp metropolijų ir kolonijų. Keletą šalių valdė milžinišką pasaulio dalį, iš kurios gaudavo pinigų žaliavų,o kolonijų rinkoje realizavo savo gaminius.Dėl to kolonijų ūkis smuko, jį žlugdė prievartinė įvežamų pramonės gaminių gausa. Tokia metropolijų ekonominė politika nuskurdino kolonijų gyventojus, suformavo labai siaurą,masažinį ūkį.Vientisas pasaulio ūkis susiformavo XIX ir XX a.sandūroje. XXa.3 dešimtmetyje prasidėjęs pramonės automatizavimas ir elektrifikavimas tapo antruoju pramonės perversmų.Žmogų daugelyje kenksmingų gamybos barų pakeitė robotai,prasidėjo masinis visų žmogaus veiklos sferų kompiuterizavimas.Tai buvo trečiasis pramonės perversmas.Vystosi aptarnavimo sfera atsiranda popramoninė visuomenė. Nuolatinis tarpusavio konkuravimas ir tarpusavio priklausomybė suformavo tarptautinį veiklos pasidalijimą.Jis glaudžiai susijęs su tarptautinė ūkio specializacija. Ją nulemia geografinė padėtis,gamtos ištekliai,istorinė šalių raida,darbo jėgos gausa,gyventojų darbo įgūdžiai,tradicijos ir kt.Šiuolaikiniame pasaulio ūkyje valstybinių ūkiai labai susipynę,didelė valstybių tarpusavio ekonominė priklausomybė.Toks reiškinys vad.Ekonominė integracija.Labiausiai integruotos yra ekonomiškai stipriuos valstybės. Efektyvios integracijos pav. ES šiuo metu yra daugiau negu 20 didelių tarpvalstybinių ekonominių susivienijimų. Pergyvenęs visą eilę technologinių perversmų,dabartinis pasaulio ūkis mokslo ir skaitmeninių technologijų dėka įžengė į naujausią savo raidos epochą.

3. Pasaulio ūkio tendencijos.

Ūkis yra visuomeninis reiškinys, dažnai vadinamas ekonomika. Nėra valstybės, kuri galėtų kelti gyventojų gerovę naudodamasi tik savo ištekliais, tik savo sukurtomis materialinėmis ir dvasinėmis vertybėmis. Pasaulyje nuolat gaminama, kuriama, mainoma. Sėkmę užtikrina prekyba, , finansai, ryšiai, teisėsauga ir kt. Gaminantys ir mainantys bendrauja tarpusavyje, o tai lemia pažangą. Pastaruoju metu stiprėja valstybių ūkio tarpusavio priklausomybė. Gamyba, paskirstymas, mainai ir vartojimas veikia kaip bendra sistema.

Ūkio tendencijos:

1)nuolat didėjantys ekonomikos mastai 1997 – 98 m gamybos apimtys siekė 25 trilijonų dol, dabar virš 40 tril. dol. Tai lemia didelė pridėtinė vertė. G-bos apimtys atsispindi prekyboje. Sparčiai plėtojasi turizmo šaka.

2) stiprėjantys globalizacijos procesai , ekonomikoje neišvengiami, nes stambiausi gamintojai nori išlaikyti ir plėsti gamybos rinkas. Ekonomiką diktuoja TNK, visos valstybės veikia pagal šių kompanijų norus, planus. Jos valdo strateginius sektorius: energetikos, resursų, tiekimo sistemų. (Mc Donalds, IBM, Maikrosoft, Jonson&jonson). Ekonomikos globalizacijoje atsispindi nacionaliniai, rasiniai, socialiniai netolygumai.

3) netolygus pramonės pasiskirstymas ¾ pramonės tenka Š. Amerikai, Europai ir Japonijai, skirtumai ir toliau didėja. Tai kelia pasipriešinimą, nesantaiką.

4) regionalizacija stiprūs ekonominiai regionai turi didelę įtaką tam tikram ekonominiam reiškiniui. Jų sprendimai gali lemti ekonominius klausimus (OPEC neišgauna daugiau naftos, kad pakeltų jos kainą.).

5) privatizacijos ir ekonominių reformų apėmė visą XX amžių ir tęsiasi iki
dabar.

6) Ūkio konversija. 20 a. buvo 2 grupuotės – socialistinė ir kapitalistinė, tarp jų vyko konfrontacija. To pasekoje susiformavo kariniai kompleksai – šaltojo karo atspindys. Po Berlyno sienos nugriovimo konfrontacijos neliko, prasidėjo konkurencija. Dalis karinių kompleksų buvo pertvarkoma į kitos paskirties gamybą.

7) intensyvi privataus kapitalo migracija. Yra daug užsienio įmonių valstybėse, todėl nėra daug nacionalinio kapitalo įmonių. Didžiausią nacionalinį kapitalą išsaugojusi Japonija. Investicijos, paskolos, kita finansinė pagalba dabar vyksta iš išvystytų valstybių į išvystytas. 8 – 9 dešimtmetyje judėjo iš išvystytų į besuvystančias. Išimti – investicijos į naftą išgaunančias šalis. Tais pačiais keliais judantis kapitalas stimuliuoja tų pačių šalių ekonomiką, kuriai augant vietinės rinkos tampa perpildytos ir jų ek. Atsiduria stagnacijoje. Atsiranda prielaidos šešėlinei ekonomikai.

8) Pasaulinė įsiskolinimo krizė, Nėra šalies kuri nebūtų skolinga. 2002m tik Šveicarija ir Norvegija neturėjo tarptautinių skolų. Daugiausia įsiskolinusios JAV, Kanada, Vokietija.

9) bankų, valiutų krizės. Įsigali dėl šešėlinės ekonomikos, kai finansinės operacijos vykdomos nesiremiant ekonomika. Vienų bankų krizė atsiliepia kitiems.

10) Ekonominio vystimosi nevienodumai juos lemia gamtiniai, darbo jėgos, soc – kultūriniai, kapitalo, informaciniai – technologiniai resursai. Išryškėjo 6 dešimtmetyje, kai pradėjo stiprėti regionai.

11) darbo jėgos migracija vyko nuolat. Yra 3 sudedamosios dalys: išvystytos šalys, besivystančios ir silpnai išvystytos. Darbo jėga juda iš didesnės masės į mažesnę.

12) Kriminogeninė ekonomika – šešėlinė ek, korupcija, apgaulės, klastojimai, pinigų padirbinėjimai.

4. Ūkio reformos, privatizacijos ir liberalizacijos procesai.

Susiformavus pasaulio ūkiui, skiriamos 3 ekonomikos bangos: 19 a. pab – 20 a. pr. iki pirmos pasaulinės krizės 1929 m. Ekonomika patyrė labai didelius pokyčius, atsirado automatizacija, sparčiai padidėjo prekių skaičius, žmonėms nereikėjo dirbti rankomis, atsirado laiko darbo vietos tobulinimui. Anglijos ekonomika pakibo ant plauko, juos pralenkė vokiečiai, o pastaruosius, pasinaudoję I Pasaulinio karo krize pralenkė amerikiečiai ir nuo to laiko lyderiauja pasaulyje. Įsivyrauja ekonomikos liberalizavimo idėjos – reikia leisti pasireikšti privačiam sektoriui, kuris mažai reguliuojamas. 1929 m susiformavo 1-ji pasaulinė krizė – atsirado poreikis naujų ekonomikos organizavimo formų, smarkiai brango produkcija, kitose šalyse buvo produkcijos perteklius. Ekonomika nesugebėjo įjungti savireguliacijos mechanizmų. Privatus sektorius negalėjo jos suvaldyti. JAV krizė buvo įveikta atlikus reformas nacionalizacijos būdu: valstybė perėmė privačias įmones. Pelningos šakos buvo valstybės prioritetas – alkoholio g-ba. Europoje krizė tęsėsi ilgiau, stiprėjo komunizmo idėjos, prasidėjo 2 pasaulinis karas. Geresnėje padėtyje atsidūrė Anglija, nes buvo nuošaly, ji padėjo atsikurti kitoms V. Europos šalims. Ekonomika kilo Japonijoje, Australijoje, Kanadoje. Susidarė stambių blokų ekonominis tinklas. Ekonomika augo žymiai greičiau, nei galėjo apsirūpinti energetinėmis žaliavomis, todėl susidarė 2-ji pasaulinė krizė dėl energetinių resursų trūkumo 1973 – 74m. JAV turėjo didelę įtaką savo šalies ekonomikai, nes visi resursai buvo valstybės sektoriuje. Smarkiai brango naftos produktai (Brazilijoje 18 kartų). Naftą eksportuojančios šalys prarasdavo pelną, nes kol pinigai prasisukdavo per bankus ir grįždavo, patirdavo nuostolių. Todėl atsirado neoliberalizmas, privatizacijos procesai. Valstybės įtakos mažinimas vyko ne tik liberaliose bet ir konservatyviose šalyse (Britanija). 1975 – 76 m. dalis išvystytų valstybių išbrido iš gilios krizės. Ekonomikos kilimas vyko iki 1994 – 95 m. 1996 m ekonomikos krizė susijusi su ekonomikos pertvarkymais. Stiprėjo konkurencija, išaugo Kinija, įsivyravo ekonominiai karai (viščiukų ir plieno). Britanija vienintelė neišgyvena krizės, JAV krizė, nes nėra ekonomikos stimulų. Ji reiškiasi kariniame sektoriuje (Irakas, Afganistanas). Iškilo šalys, kurios savo pramonę pradėjo vystyti kaimyninių šalių pagalba (Japonijos). Dėl krizės šios šalys savo produkciją parduoda tik savo regiono viduje (pietryčių, pietų Azija). Dėl krizės nukentėjo ir L. Amerikos šalys, kuriose buvo ypač liberali ekonomika (Argentina). Atėjęs užsienio kapitalas ėmė vadovauti valstybei, visai nesirūpino socialiniais klausimais. Krizė paaštrėjo 2001 – 02 m. padeda Pasaulio bankas, kreditoriai. Taip pat krizė R. Europos šalyse (Rus, Ukrain). Vid. Europoje šalys, kurios atsisuko į V. Europą – padėtis gera, o tose šalyse kur reformos vyko nekryptingai (Rumunija, Albanija, Balkanai) ekonomika vystoma lėčiau. Pasaulio bankas finansuoja 4 tipų reformines programas:1. pereinamosios ek. šalių Vid. ir R. Europos, 2. L. Amerikos šalys, kurios vykdė liberalizacijos procesus ypač prekybos ir siekė ekonominio stabilumo, 3. Afrikos valstybių į pietus nuo Sacharos. reikalaujama panaudoti vidinius resursus, sutvarkyti socialinę struktūrą, siekti politinio stabilumo. Afrikai tenka mažiausiai lėšų. 4. Musoninės Azijos šalys, kurios teikia prioritetą pramonės kūrimui ir
šiuolaikiniam bioprodukciniam ūkiui. (Kinija, Indonezija, Malaizija). Visos valstybės ir regionai, kuriuos remia Pasaulio bankas yra pereinamosios ekonomikos šalys.

5. Kriminogeninė ekonomika.

T.y. neoficiali, šešėlinė ekonomika, korupcija, klastojimai.Apie XVIII-IX a. buvo pradėta fiksuoti korupcija (tirti reiškinį). Kai padidėjo ekonomikos mastai, korupcija įgavo t.p. globalinį mastą. Ji yra gyliai įsišaknijusi visuomenėje, jos atšaka- valdžios korupcija. Daugumose šalių ji yra persekiojama, bet tik keleta š. persekioja ją už savo š. ribų (JAV, Švedija). Jos apimtys didžiulės, ypač išsivysčiusiose valstybėse, bet pats mechanizmas išsiplėtoja besivystančiose. Labiausiai persekiojama JAV. Mažiausia korupcija pasižimi Skandinavijos šalys, Šveicarija. Šešėlinė ekonomika susiformuoja tada, kai atsiranda mokėsčiai. Visos šalys turi ją. Jos mastai didesni ten kur didesnė ek., bet intensyvumas skiriasi. Išsivysčiusiose ir arčiau jų esančiose valstybėse normalu jeigu šešėlinė ekonomika sudaro iki trečdalio visos ekonomikos, ją dar galima kontroliuoti. Besivystančiose šalyse gali sudaryti pusę ir daugiau. Mažiausia yra griežto valdymo šalyse: Kinijoje, Kuboje, Baltarusijoje. Labiausia demokratiškose v. sąlygos didėti jai yra ypač palankios. Visą laiką yra ieškoma priežasčių. Pagrindinė- žmogaus prigimtis. Formalios- valstybės stabilumas, teisiniai pagrindai, žmonių informatyvumas, kultūra. Šešėlinę ekonomiką valstybėje apskaičiuoja ekspertų grupė. Šešėlinės ek. dalis- pinigų plovimas, nelegalių pinigų įteisinimas. Nelegalių pinigų legalizavimas- dalis šešėlinių pinigų pereina į legalią ekonomiką.

6. Rodikliai apibūdinantys ekonominius procesus ir pasaulio ūkį

BVP – per tam tikrą laiką šalyje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų visuma, išreikšta pinigine verte. BVP parodo valstybės ūkio ekonominį lygį, struktūrą, padeda nustatyti darbo našumą ir produktyvumą. Arba, tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje. Trumpiau tariant, BVP – tai pajamos, gautos šalies viduje (kai neapskaitomas ekonominių užsienio ryšių saldas). Iš esmės, bendrasis vidaus produktas artimas bendrajam nacionaliniam produktui.

BVP/1 gyventojui – yra BVP dalis, kuri tektų kiekvienam šalies gyventojui, jei joje pagamintos prekės ir paslaugos būtų išdalytos po lygiai. BVP vienam gyventojui yra vienas iš būdų parodyti, koks vidutinis šalies gyventojų gyvenimo lygis..

BNP (Bendrasis nacionalinis produktas) – visos produkcijos kiekis, pagamintas per nurodytą trumpą laikotarpį, panaudojant įvairių kintamųjų gamybos išteklių kiekį.

BGT (būsima gyvenimo trukmė arba tikėtina gyvenimo trukmė) – tikimybinis rodiklis, kuris parodo, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs, jeigu visą būsimą tiriamosios kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje liks nepakitęs.

Vaikų mirtingumas 1000 kūdikių rodo kiek valstybėje 1000 gimusių kūdikių jų miršta. Kuo valstybė ir jos sveikatos apsaugos sistema labiau išvystyta tuo šis rodiklis mažesnis ir atvirkščiai.

Raštingumas rodo, kiek suaugusiųjų, vyresniųjų kaip 15 metų, moka skaityti ir rašyti. Pvz. JAV raštingumas siekia 99%, o Džibutyje tik 19%.

BR (vidutinis raštingumas) – kiek žmonių turi bet kokį išsilavinimą.

TR (tretinis raštingumas) – kiek žmonių moka skaityti, rašyti.

PGP (perkamosios galios paritetas 1 gyv./doleriais) – tai nacionalinių valiutų perskaičiavimo kursai, pašalinantys kainų lygių skirtumų tarp šalių poveikį ir leidžiantys atlikti realius apimties palyginimus. Perkamosios galios paritetai rodo, kiek konkrečios šalies valiutos vienetų reikia tam, kad būtų galima įsigyti tą patį prekių ir paslaugų rinkinį, kurį galima įsigyti už šalies bazinės valiutos vienetą arba už šalių grupės bendros dirbtinės valiutos vienetą. PGP apskaičiuojami kaip bendro prekių ir paslaugų rinkinio kainų, išreikštų šalių nacionaline valiuta, santykių vidurkiai. Prekių ir paslaugų rinkinys turi būti palyginamas tarp šalių ir galintis reprezentuoti kiekvieną iš jų.

7. Pasaulio ūkio sistemos struktūra.

Skiriami 4 sektoriai.

1-apima gamtinių resursų naudojimą;

2-apdirbamoji pramonė ir statyba;

3- visos pagr. paslaugos;

4- informacinės technologijos.

Laikotarpiai pasaulio ūkyje pagal vyraujančią struktūrą- taip ir vadiname, pvz. agrarinė visuomenė, agrarinis laikotarpis. Pramoninė visuomenė- ūkis, tuo metu daugiausia gyventojų dirbo su pramone susijusiose šakose ir t. t. skaitoma, kad tik Amerikoje yra susiformavusi informacinė visuomenė.

8. Pasaulio ūkio veiklos erdvės.

Pasaulio ūkio veiklos vientisumą užtikrino 3 pagr. erdviniai tipai: * geografinė;* ekonominė; * informacinė. Geografinė erdvė apima įv. dalykus, visos veiklos geografinės veiklos: sausumos, vandens, oro. Apjungia įv. komunikacines sistemas ( transporto, ryšių ir pan.). labiausiai nagrinėjama sausumos erdvė. Ekonominė erdvė- ją sudaro įv. ekonominės pasaulio institucijos, įmonių ekonominė veikla, iv. Finansinės rinkos. Svarbu vientisa valiutos sistema, kurią sudaro: stambūs pinigai (svarai sterlingai); mažiau stambūs (
Japonijos iena, Vok. markė); greitai nuvertėjantys (Rusijos, Ukrainos); bendrasis vienetas: ES- euras, Afrikos finansinės bendrijos frankas. Informacinė erdvė- susijusi su informacijos srautų valdymu, kaupimu, apdorojimu, panaudojimu. Kas valdo informacijas, tas valdo pasaulį.

9. Geografinė pasaulio ūkio erdvė.

Geografinė erdvė apima įv. dalykus, visos veiklos geografinės veiklos: sausumos, vandens, oro. Apjungia įv. komunikacines sistemas ( transporto, ryšių ir pan.). labiausiai nagrinėjama sausumos erdvė.

10. Ekonominė pasaulio ūkio erdvė.

Čia įeina žmonių ekonominė veikla, įskaitant finansinių institucijų veiklą, įmonių ir transnacionalinių korporacijų veiklą, įvairiausios rinkos, socialinės struktūros veiklos. Ši erdvė yra daugiau žmogaus veiklos erdvė:

1)žaliavos;

2)gamyba;

3)produktas;

4)realizacija.

Šiame cikle sukasi žmonių veikla. Per finansines institucijas eina pinigai. Čia vykdomos operacijos, tarpininkai.Įeina:bankai,investicinės bendrovės, draudimo kompanijos. Visą funkcionavimą užtikrina vientisa pinigų sistema (pati svarbiausia – valiutos, ją galima naudoti kaip ekvivalentą). Valiutos susideda iš 1)nacionalinių ir 2)internacionalinių.

1) Nacionaliniai piniginiai vienetai: 1) stabilūs (doleriai, litai, svarai sterlingai); 2) mažiau stabilūs (tie, kurie patiria ilgalaikį nuosmukį: Prancūzijos, Vokietijos nacionaliniai vienetai); 3) greitai nuvertėjantys (kurie greitai neatlaiko išbandymų valstybės ekonomine prasme: Rytų Europos vienetai: grivinai Ukrainos, Moldovos, bet išskyrus Baltarusijos).

2) Internacionalinė valiuta: euras (ji funkcionuoja uždaroje erdvėje); Šiaurės Afrikos frankas. Iki reformų buvo ekiu (tarptautinių atsiskaitymų vienetas). Valiutos fondas atlieka valiutų perskaičiavimo operacijas. Didelė reikšmė – stambių draudimo kompanijų. Loido tipo kompanijos – patikimiausios draudimo kompanijos. Jos užkariauja pasaulio rinką.

11. Informacinė pasaulio ūkio erdvė. Informaciniai srautai – dideli. Problema: atrinkti reikiamą informaciją ir ją efektyviai susisteminti. “Kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį”.

Informacija – priemonė, būdas siekti tam tikrų tikslų, prekė bei kaupimo vienetas (kaupiama kaip kapitalas). Ideologiniai karai pasaulyje atspindi informacijos perteikimo reikšmę. Ideologiniai karai – pralaimėjusiųjų pusėje.

12. Pasaulio ūkio ryšiai.

Bet kuri ekonominė veikla siejama ryšiais. Jie visą laiką buvo iki pat Pasaulio ūkio susiformavimo. Svarbiausi būtų: * tarptautinis darbo pasidalijimas; * gamybiniai; *prekybiniai; * finansiniai; *mokslo ir technikos; * informaciniai. Tarptautinis darbo pasidalijimas-darbo vieneto skaida pasaulyje. Gali būti: ilgalaikė, tradicinė, netradicinė. Prekybiniai- susideda iš 3 dalių: eksportas, importas, reeksportas. Finansiniai- apima įv. struktūrinius bankus, kredito įmones, vertybinių popierių biržas, investicijų fondus, draudimo įmones, elektroninė bankininkystė ir t. t. mokslo ir technikos ryšiai- ne tik pasaulio ūkio, bet ir visos žmonijos varomoji jėga. Genetika ir bioinžinerija suiję su žemės ūkiu ir medicina. Informaciniai –sieja skirtingo išsivystymo lygio valstybes ir regionus, įmones, organizacijas. Apima informacijos srautus ir jų indėlį į pasaulio ūkį. Šie ryšiai neleis sužlugti ūkiui, jie kaip jungiamoji grandis.

13. Globalizacijos procesai pasaulio ūkyje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2648 žodžiai iš 8490 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.