PASAULIO ŪKIO SEKTORIAI
Užduotys:
1. Pasaulio ūkio sektorių istorinė raida;
2. Trumpas kiekvieno iš sektorių apibūdinimas. Priežasčių, lemiančių vyraujančio sektoriaus valstybėje, išskyrimas ir analizė;
3. Pasaulio ūkio struktūrą atspindinti schema (individuali).
4. Mokslo ir technikos raidos etapai. Technopolių, mokslo ir technikos parkų sąvokos su pavyzdžiais. 10 įdomiausių pasaulio išradimų.
5. 15 – ai valstybių nubrėžti grafikus, pagal vyraujančius pasaulio ūkio sektorius (dalis).
Atsakymai:
1. Pasaulio ūkio sektorių istorinė raida
Istorinėje pasaulio ūkio raidoje, formuojantis sudėtingiems ekonominiams santykiams, susiformavo keturi ūkio sektoriai (dalys).
Pirmasis sektorius – žemės miškų ūkis ir žuvininkystė.
Antrasis sektorius – gavybos ir perdirbimo pramonė.
Trečiasis sektorius – gyventojų ir gamybos aptarnavimas.
Ketvirtasis sektorius – informacijos (naujausių mokslinių technologijų kūrimas ir diegimas).
I sektorius. V – II tūkst. Pr. Kr. žmogus jau vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, tobulino darbo įrankius, plėtojo amatus, spartino mainus. Tuometinis ūkis formavosi pagal du tipus: azijinį ir antikini. Azijinio tipo ūkyje dominavo valdovo nuosavybė, kolektyvinis darbas. Antikinio tipo ūkio pagrindą sudarė privati nuosavybe ir vergu darbas. Viduramžiais antikinis ūkis plėtojosi greičiau nei azijinis, nes Europos geografine padėtis buvo palankesne.
II sektorius. Didžiųjų geografiniu atradimu laikotarpis lėmė pagrindines pasaulinio ūkio susidarymo prielaidas. Naujos atrastos žemes ir jūrų keliai padėjo Europai atsikratyti monopolinių Rytų prekių. Iš Lotynų Amerikos plūstelėjęs auksas ir sidabras paspartino amatų ir pramonės plėtotę. Laivyba ir ryšiai su kt. regionais lėmė sparčią tarptautine mainu plėtrą. Iki XVIII a. prad. Europoje ūkio plėtrą skatino gamybos priemonių tobulinimas, o Azijoje – gausi ir labai pigi darbo jėga.
Mokslo ir technikos pažanga, XVIII a. didelių įmonių interesai išsiplėtė už šalies ribų. Gamyba tapo priklausoma nuo tarptautines rinkos, pramonė tapo reikšmingiausia ūkio šaka. Nusistovėjo nuolatiniai ir reguliarūs šalių ekonominiai ryšiai.
III sektorius. XX a. 8 dešimtmetyje daugelyje įmonių žmogaus darbą pakeitė robotai – vyksta pramones automatizavimas, kompiuterizavimas. Sparčiai didėjant gamybos efektyvumui, joje dirba vis mažiau žmonių. Visuomenes poreikius tenkina nedideles pramonėje ir žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičius. Todėl taip sparčiai išplito paslaugų sfera. Ryškėja specializacijos rūšys: transporto, buitines paslaugos ir kt.
IV sektorius. Šiuolaikiniame pasaulyje jau formuojasi ketvirtasis ūkio sektorius – informacijos. Jis apima naujausių mokslinių technologijų kūrimą ir diegimą. Sis sektorius vystosi kartu su III -paslaugų sektoriumi.
2. Trumpas kiekvieno iš sektorių apibūdinimas. Priežasčių, lemiančių vyraujančio sektoriaus valstybėje, išskyrimas ir analizė
Pagal šių sektorių išskyrimą šiandien turime net valstybių, gyvenimo būdo sąlyginio skirstymo sąvokų. Šiuose sektoriuose dirbančių gyventojų skaičius parodo šalies ekonominį išsivystymą. Šį rodiklį įvairiose valstybėse lemia daug priežasčių:
geografinė padėtis;
gamtos ištekliai ir jų kiekis;
istorinė ūkio raida;
gyventojų išsimokslinimas;
valstybių tarptautiniai ryšiai ir pramonės moderizacija atpalaiduoja daug pramonės jėgos, kuri persiorientuoja į paslaugų sferą.
Ūkio plėtra, sudėtingi ekonominiai santykiai suformavo 4 pagrindinius ūkio sektorius:
1. Tiesioginis gamtos gerybių (naudingųjų iškasenų, žemės ir vandens, miško bei kilų turtų) naudojimas. Šis sektorius glaudžiai susijęs su gamta. Šiam sektoriui plėtoti svarbu dirvožemis, klimatas, reljefas, gaivaliniai gamtos ištekliai.
2. Pramonė (amatai), statyba. Pramonės sektorius yra svarbiausia ūkio materialines gamybos šaka. Pramonė gamina vartojimo reikmenis, gamybos priemones kitoms ūkio šakoms.
3. Paslaugų (prekyba, ryšiai, transportas, buitinės paslaugos ir kt).
4.Informacijos. Jis apima naujausių mokslinių technologijų kūrimą ir diegimą.
Priežastys, kurios lemia vyraujantį sektorių valstybėse:
• geografinė padėtis. Šalyse. esančiose labiau į pietus, pvz. visose šalyse esančios aplink Viduržemio. Karibų jūras. Indonezijos baseiną ir t.t. vyrauja paslaugų sektorius, ypač turizmas. Taip pat nuo geografinės padėties priklauso ir žemes ūkio sektoriaus plėtojimas v alsu beje.
• gamtos ištekliai ir jų kiekis. Nuo šio rodiklio priklauso pramonės sektoriaus vystymasis, tokiose šalyse, pvz. Vokietijoje. Rusijoje pramonės sektorius intensyviai vystomas iki šiol. Bet y ra ir išimčių, pvz. Japonija, beveik neturi naudingų iškasenų, tačiau pramones sektorius išvystytas labai gerai.
• istorinė ūkio raida. Pvz. Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje vyko daug revoliucijų, kurios paspartino pramonės sektoriau vystymąsi.
• gyventojų išsimokslinimas. Konkrečiai produkcijai pagaminti – nuo idėjos iki pardavimo -reikalingi labai aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Tokiose šalyse, kur išsimokslinusių gyventojų skaičius yra didelis, vyrauja paslaugu ir informacijos sektoriai. Taip yra Vakarų Europos
šalyse, Japonijoje, JAV ir pan.
• valstybių kooperacijos ryšiai ir pramonės modernizacija. Konkurencija pasaulio rinkoje skatina pramonės modernizavimą. Sparti mokslo ir technologijų pažanga tokiose šalyse kaip: JAV, Kinijoje, Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje sukuria naujas technologijas, kurios vysto informacinio sektoriaus vyravimą valstybėje. Kadangi šios technologijos atpalaiduoja daug darbo jėgos, kuri randa užsiėmimą paslaugu sferoje. Trečiasis ir ketvirtasis sektorius yra neatsiejami.
4. Mokslo ir technikos raidos etapai. Technopolių, mokslo ir technikos parkų sąvokos su pavyzdžiais. 10 įdomiausių pasaulio išradimų.
Mokslo ir technikos pažangos raida:
Patirties kaupimas iki 16a.
Mašinų gamyba iki 20a. (išrastas garo variklis, elektra, radijas, televizija…).
Mokslo ir technikos pažanga (nauji gaminiai, kokybės gerinimas, valdymo tobulinimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, žaliavų, lėšų, laiko sąnaudų mažinimas, naujų medžiagų sukūrimas, panaudotų perdirbimas, pakeitė darbo priemones, sukūrė tikslias ir lanksčias nepertraukiamos gamybos sistemas).
a) Civilizacijos raida – tai mokslo ir technikos raida. Iki mūsų dienų žmonija perėjo tris mokslo ir technikos raidos etapus:
Patirties kaupimo (iki XVI a.)
Mašinų gamybos (iki XX a.) Tuo metu buvo išrastas garo variklis, elektra, radijas, televizija, atrastas organinės sintezės procesas, padaryti kiti atradimai bei išradimai.
Mokslo ir technikos pažangos (prasidėjo XX a.viduryje). Tuo metu prasidėjo esminis kokybinis gamybos jėgų pasikeitimas, kuris lėmė ir gamybos kaitą. Tuo metu buvo pradėti gaminti nauji gaminiai, kokybės gerinimas, valdymo tobulinimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, žaliavų, lėšų, laiko sąnaudų mažinimas, naujų medžiagų sukūrimas, panaudotų perdirbimas, pakeitė darbo priemones, sukūrė lanksčias ir tikslias nepertraukiamos gamybos sistemas.
b) Iki XX a. Vidurio moksliniai tyrinėjimai, naujų technologijų kūrimas ir įgyvendinimas buvo chaotiškas. Svarų atradimą galėjo atlikti vienas mokslininkas ar grupelė. Tačiau visų mokslo sričių pažanga ir konkurencija pasaulio rinkoje vertė kurti ypač efektyvias technologijas, todėl vienam mokslininkui taip daryti sunku. Tokiam darbui telkiasi įvairių mokslo ir technikos sričių specialistai.